- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- AN2-159-348/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00252-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kategorijos
- 17.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo atliekančio viršininko funkcijas T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 29 d. nutarimo, L. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2024 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), L. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji 2024 m. vasario 3 d. 16.05 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones jai buvo atimta, o pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones, tai yra neįvykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje numatytų sąlygų susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Taip pat nubausta pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę, kurios priekinių šoninių stiklų šviesos laidumas mažesnis nei leistina. UŽ ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą jai paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą L. B. paskirta 50 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, pareiškėjai paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nutarimu pakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teisena L. B. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nutraukta. Panaikinta 2024 m. kovo 4 d. nutarimo dalis, kuria vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė administracinė nuobaudos ir administracinio poveikio priemonė, paliekant galioti L. B. už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtą 50 Eur dydžio baudą. Kita Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 4 d. nutarimo dalis palikta nepakeista.
Šalies argumentai
3. Institucija, nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutarimu, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-447-1165/2023 ir palikti galioti Institucijos 2024 m. kovo 4 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.
3.1. Skunde nurodoma, jog 2020 m. liepos 13 d., mobiliojo greičio matuokliu buvo užfiksuotas administracinis nusižengimas, dėl kurio buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu taip pat pranešimas transporto priemonės savininkui ar valdytojui sugeneruotu automatiniu būdu ir išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), gautu iš valstybės informacinių sistemų ir atitinkančių ANK 573 straipsnio kriterijus. L. B. 2020 m. rugpjūčio 15 d. įvykdė administracinį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėdama 225 eurų baudą ir tuo pačiu sutikdama su specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimu 1 mėn. terminui. Kadangi asmuo įvykdė administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena nepersidavė tolimesniam nagrinėjimui.
3.2. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo išvada, jog kadangi tik 2024 m. kovo 12 d. atspausdinta kopija iš Administracinių nusižengimo registro, todėl byloje nėra nustatyta, kad minėtas L. B. nurodytas el. paštas (duomenys neskelbtini) registruose buvo nurodytas ir 2020 m. liepos 15 d. ir taip pat ar jį nurodė pati L. B. ir ar buvo tuo metu pateikusi sutikimą gauti Institucijos siunčiamus procesinius dokumentus elektroniniu paštu. Institucija atkreipia dėmesį, jog administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu taip pat pranešimas transporto priemonės savininkui ar valdytojui sugeneruoti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) naudojant administracinių nusižengimų registro funkcionalumą. Automatiniu būdu iš Mokesčių mokėtojų registro gaunamas asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, elektroninio pašto adresas.
3.3. Skunde nurodoma, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Nagrinėjamu atveju situacija nėra identiška apylinkės teismo nurodytai teismų praktikai. Byloje nėra jokių duomenų, jog minėtas elektroninis paštas būtų neteisingas, kad ši paskyra nebuvo naudojama, tokių aplinkybių nenurodė ir pati L. B.. Atkreipiamas dėmesys, jog L. B. pareigūnui, šioje byloje surašiusiam administracinio nusižengimo protokolą, nurodė, kad ji nebuvo informuota apie tai, kad 2020 m. jai buvo paskirta minėta administracinio poveikio priemonė. Vėliau patikrinusi savo el. pašto dėžutę, prisiminė šį įvykį, kuomet iš VMI gavo pranešimą, kad jai paskirta administracinė nuobauda. Institucijos teigimu, šios aplinkybės rodo, jog L. B. turėjo bei naudojosi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Elektroninio pašto netinkamas administravimas ir gautos korespondencijos neskaitymas, nesidomėjimas gautos informacijos patikimumo šaltiniais administracinės atsakomybės ir kaltės nešalina.
3.4. Skunde taip pat nurodoma, kadangi L. B. elektroninis paštas gautas būtent iš registrų ar valstybės informacinių sistemų sutikimas ar pageidavimas gauti procesinius dokumentus nereikalingas. Nesutinkama su teismo išvada, jog asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Nusižengimas užfiksuotas, sugeneruotas ir išsiųstas tinkamai. Asmuo pateikęs savo elektroninio pašto adresą valstybės institucijoms, turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas, to nepadaręs prisiima riziką už savo veiksmus. Nei teismas, nei Institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
Atsiliepimas
4. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. B. pateikė atsiliepimą į Institucijos skundą, kuriuo prašoma apeliacinio skundo netenkinti bei spręsti klausimą dėl patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimo.
4.1. Atsiliepime teigiama, kad Institucijos apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs bei niekiniai ir prieštaraujantys aukštesnių teismų formuojamai praktikai analogiško pobūdžio bylose. L. B. teismui pateikė el. pašto atvaizdus, kuriuose matoma, kad el. laiškų gautų iš policijos, nėra. Taip pat matyti, kad el. paštas yra perpildytas ir nėra galimybės iš jo išsiųsti ar gauti laiškų. Byloje nėra nustatyta kada, kur, kokiomis aplinkybėmis elektroninių ryšių rekvizitai į atitinkamus registrus pateko.
4.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad L. B. 2020 m. protokolas buvo surašytas ne asmens trauktino administracinėn atsakomybėn akivaizdoje. Todėl jai net nebuvo žinomos nusižengimo aplinkybės, nei kuo ji yra kaltinama, nei apie paskirtą papildomą poveikio priemonę, kadangi gautame VMI pranešime buvo nurodyta tik mokėtina piniginė bauda.
4.3. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ir priėmus nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, liko neišspręstas klausimas dėl patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimo, todėl prašoma apeliacinio teismo išspręsti šį klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo atliekančio viršininko funkcijas T. P. skundas atmetamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai vertino įrodymus bei pagrįstai L. B. atžvilgiu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo.
6. Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį atsakomybė tenka tam, kas vairavo transporto priemonę neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
7. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. liepos 15 d. L. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji vairuodama transporto priemonę, nustatytą 90 km/val. greitį viršijo 53 km/val. Važiavo 143 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą L. B. kartu su administracinio nusižengimo protokolu surašytas administracinis nurodymas, kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui siūloma sumokėti 225 eurų baudą ir skiriamas specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 mėnesiui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. B. Institucijos 2024 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubausta už tai, kad ji 2024 m. vasario 3 d. 16.05 val. vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones jai buvo atimta, o pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones, t. y. neįvykdė Saugaus eismo keliais įstatyme 24 straipsnyje numatytų sąlygų susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Iš esmės byloje nekilo ginčo, jog 2024 m. vasario 3 d. kuomet L. B. vairavo transporto priemonę, nebuvo susigrąžinusi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau pareiškėja nuo pat pradžių teigė nežinojusi, jog jai 2020 metais buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
8. Apylinkės teismas, skundžiamu nutarimu konstatavo, jog byloje nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktai L. B. buvo tinkamai pranešta apie paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienam mėnesiui – ir ji apie tai žinojo, jos veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio ir administracinio nusižengimo sudėties kaip visumos.
9. Skundą nagrinėjantis teismas visų pirma pažymi, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančių in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020). Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis).
10. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame apylinkės teismo nutarime, teismų praktikoje išaiškinta, jog ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik asmeniui veikiant tiesiogine tyčia. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar L. B. 2024 m. vasario 3 d. vairuodama transporto priemonę, nesusigrąžinusi teisės vairuoti, veikė tiesiogine tyčia.
11. Institucija skunde nurodo, jog 2020 m. liepos 15 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su administraciniu nurodymu L. B. buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), nepažeidžiant ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytų nuostatų. Iš esmės skundą nagrinėjantis teismas neprieštarauja Institucijos nurodytoms aplinkybėms, jog vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalimi, Institucija turi teisę procesinius dokumentus (šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu), siųsti vienu iš ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, tarp jų ir elektroniniu paštu. Visgi, svarbu pažymėti, jog būtent Institucija yra atsakinga už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese. Sutiktina su apylinkės teismo išvadomis, jog Valstybinės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta procesinių sprendimų įteikimo norma nebūtų taikoma formaliai. Šios pozicijos laikomasi ir teismų suformuotoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024). Teismų praktikoje taip pat pažymėta ir tai, jog ši nuostata atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje nurodyta, jog formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiškėją tinkamu laiku, negali būti laikomas tinkamu pranešimu (2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08).
12. Tai, kad L. B. turėjo būti žinoma apie jai 2020 m. liepos 15 d. administracinio nusižengimo protokolu paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės atėmimą 1 mėnesiui, Institucijos teigimu patvirtina ir tai, jog L. B. 2020 m. rugpjūčio 15 d. įvykdė administracinį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. sumokėjo siūlomą 225 eurų baudą, taip sutikdama ir su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui atėmimu. Visgi, su šiais skundo argumentais, aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti. Aukštesniojo teismo vertinimu, ši aplinkybė, jog L. B. sumokėjo jai skirtą baudą, nepatvirtina, kad jai buvo žinoma ir apie paskirtą administracinio poveikio priemonę. Administracinėn atsakomybėn patraukta L. B. nuo pat tyrimo pradžios teigė, jog nežinojo apie jai 2020 metais paskirtą teisių atėmimą. Tą patvirtina ir 2024 m. vasario 3 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) teikti L. B. paaiškinimai nurodant, jog nežinojo, kad neturi teisės vairuoti (administracinio nusižengimo b. l. 3). Be to, L. B. tiek Institucijai teikdama paaiškinimus, tiek teismui nurodydama aplinkybes paaiškino, kad apie paskirtą baudą sužinojo gavusi pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI). Kaip ir teisingai nurodyta skundžiamame apylinkės teismo nutarime, teisės aktai nenustato pareigos VMI pranešti apie kitas asmeniui skirtas nuobaudas ar administracinio poveikio priemones. Įprastai, asmuo gavęs pranešimą iš VMI apie jam paskirtą baudą, administracinio nusižengimo bylos faktinių duomenų prisijungęs prie VMI sistemos nemato, t. y. duomenys pateikiami tik apie paskirtą baudą, tačiau nėra nurodoma apie skiriamą administracinio poveikio priemonę. Dėl ko, L. B., neturėdama teisinio išsilavinimo, gavusi pranešimą per VMI sistemą apie jai paskirtą baudą ir ją sumokėjusi, neturėjo pagrindo manyti, jog už administracinio nusižengimo padarymą jai paskirta ir administracinio poveikio priemonė. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kad VMI būtų pranešusi apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
13. Nors Institucija nesutinka su apylinkės teismo nurodyta teismų praktika ją taikant šioje administracinio nusižengimo byloje, teigiant, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, jog elektroninis paštas, kuriuo L. B. buvo išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas, yra neteisingas, tačiau visgi, šiuo atveju aukštesnysis teismas sprendžia, jog itin svarbu atkreipti dėmesį į nuoseklius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotus paaiškinimus bei jo elgesį po inkriminuoto administracinio nusižengimo. Kaip jau minėta, L. B. nuosekliai tvirtino, jog administracinio nusižengimo protokolo, kuriuo jai buvo paskirta administracinio poveikio priemonė, į elektroninį paštą negavo. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant apylinkės teisme, pateiktos ekrano nuotraukos, kuriose Institucijos siųsto laiško dėl padaryto administracinio nusižengimo nėra. Nors vien ši aplinkybė nėra absoliutus pagrindas teigti, jog pareiškėja išties negavo elektroninio laiško, visgi jokių kitų įrodymų, paneigiančių L. B. teiginius, jog minėto administracinio nusižengimo protokolo ji negavo, nėra. Iš Institucijos pateiktos ekrano nuotraukos matyti, jog el. paštu (duomenys neskelbtini) prie administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 15 d. 05.40 val. išsiųstas minėtas dokumentas (administracinio nusižengimo b. l. 22). Visgi, teismų praktikoje suformuota, jog vien žyma apie dokumento išsiuntimą dar nepatvirtina paties išsiuntimo, ar juo labiau to dokumento gavimo fakto (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024). Aukštesnysis teismas neabejoja, kaip ir nurodoma Institucijos pateiktame skunde, jog minėtas elektroninis paštas priklausantis L. B. buvo gautas automatiškai iš Mokesčių mokėtojų registro duomenų, dėl ko nebūtinas pažeidėjo sutikimas siųsti jam procesinius dokumentus elektroniniu paštu, visgi, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame apylinkės teismo nutarime, byloje nėra jokių duomenų, būtent kokiomis aplinkybėmis elektroninių ryšių rekvizitai į atitinkamus registrus pateko. Juolab, atkreiptinas dėmesys, jog iš šiuo metu L. B. elektroninis paštas yra pasikeitęs, jį yra nurodžiusi ir pateiktame atsiliepime į Institucijos skundą. Ir nors apeliaciniu skundu teigiama, jog kiekvienas asmuo turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas prieš pateikdamas savo kontaktinius duomenis valstybiniuose registruose, kam iš esmės neprieštarauja ir aukštesnysis teismas, visgi sutiktina su apylinkės teismo išvadomis, jog asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų, kadangi apie tai turi tinkamai informuoti Institucija, įsitikinti, jog procesiniai dokumentai yra įteikti, ne vien formaliai, automatiškai juos sugeneruojant išsiųsti. Juolab, jog nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
14. Tai, kad L. B. išties neturėjo tyčios vairuoti transporto priemonę neturint teisės jos vairuoti, patvirtina ir tolimesnis jos elgesys, kuomet po to kai 2024 m. vasario 3 d. ji buvo sustabdyta vairuojant transporto priemonę policijos pareigūnų bei informuota, jog ji nėra įvykdžiusi Saugaus eismo keliais įstatyme 24 straipsnyje numatytų sąlygų susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, 2024 m. vasario 10 d L. B. baigė papildomą vairuotojų mokymą bei susigrąžino teisę vairuoti (b. l. 10, 16). L. B. operatyvūs veiksmai siekiant susigrąžinti teisę vairuoti, išties leidžia pagrįstai manyti, jog L. B. iki minėto pažeidimo padarymo nebuvo žinoma apie paskirtą administracinio poveikio priemonę. Bylos duomenimis nustatyta, jog L. B. vairavo automobilį po beveik 4 metų nuo tada, kai jai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Be to, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo procedūra yra ganėtinai paprasta ir greita, kas aukštesniojo teismo manymu, patvirtina, kad L. B. išties nežinojo apie jai paskirtą administracinio poveikio priemonę. Dėl ko, apylinkės teismas tinkamai konstatavo, jog L. B. inkriminuotuose veiksmuose nėra subjektyviosios pusės požymių ir administracinio nusižengimo sudėties.
15. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Dėl ko pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
16. Pateikiant atsiliepimą į Institucijos skundą prašoma L. B. priteisti jos turėtas išlaidas už teisinės pagalbos suteikimą apylinkės teisme bei pateikiant atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą.
17. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
18. Pagal formuojamą teismų praktiką, remiantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, išlaidos iš valstybės biudžeto už advokato suteiktas paslaugas paprastai atlyginamos tik tada, kai asmuo išteisinamas dėl visų jam inkriminuotų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105-788/2024, 2K-103-1214/2024). Visgi, teismų praktikoje taip pat atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju, skundas dėl Institucijos priimto nutarimo buvo teikiamas tik dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, inkriminavimo ir būtent tai lėmė, kad L. B. patyrė atitinkamas proceso išlaidas. Apylinkės teismas išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, nusprendė jį tenkinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nutraukti. Apygardos teismas, išnagrinėjęs Institucijos skundą, šia nutartimi sprendė, jog apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Taigi, L. B. atžvilgiu nutraukus administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, kadangi jos veika neturi administracinio nusižengimo požymių, aukštesnysis teismas sprendžia, jog yra pagrindas, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, rezultatą, protingumo bei sąžiningumo principus, L. B. priteisti 600 Eur išlaidas, patirtas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka. Kartu su atsiliepimu pateiktas sąskaitos už teisines paslaugas, jų apmokėjimo patvirtinimai, nurodytos sumos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktomis paslaugoms apmokėti nustatymo numatytus kriterijus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis, L. B. priteisiama iš valstybės lėšų 600 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo atliekančio viršininko funkcijas T. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Priteisti iš valstybės lėšų L. B. 600 Eur (šešis šimtus eurų) už patirtas išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, rengiant skundą pirmosios instancijos teismui, atstovavimą pirmosios instancijos teisme bei atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.