- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-10
- Bylos Nr.
- II-45-137/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00873-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Leipuvienė
- Pažeidėjas
- J. B.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Laima Leipuvienė,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. B.,
išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), gyv.(duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus r. PK) 2011 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. 57N-890687-11,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011 m. balandžio 14 d. Vilniaus r. PK įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. B. už tai, kad jis 2011-04-14, 14.55 val., Kaune, R. Kalantos g. 111, vairuodamas automobilį „VW LT 35“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas per reguliuojamą geležinkelio pervažą, sustojo joje, kai už geležinkelio pervažos buvo kliūtis, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 178.4 p. reikalavimus, t. y. kaip padariusiam ATPK 125 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Vilniaus rajono PK 2011 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 57 N-890687-11 J. B. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 125 str. ir skyrė minimalią 300 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 2 mėnesių laikui.
Šalies argumentai
J. B. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti 2011 m. gegužės 5 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 57N-890687-11, o pripažinus, kad jis surašytas pagrįstai,- pakeisti paskiriant švelnesnę nuobaudą, t. y. paliekant paskirtąją baudą, bet neatimant teisės vairuoti. Nurodė, kad prieš geležinkelio pervažą buvo susidariusi automobilių eilė ir jie vienas po kito pervažiuodavo pervažą. Kai prieš jį važiavęs automobilis saugiai pravažiavo pervažą, jis taip pat įvažiavo į ją, tačiau prieš jį važiavęs automobilis staiga sustojo ir jis spustelėjau savo vairuojamo automobilio stabdžių pedalą, tačiau pamatęs, kad gali važiuoti toliau, iš karto vėl paspaudė eigos pedalą ir nuvažiavo. Praktiškai jo vairuojamas automobilis nebuvo sustojęs, o tik pristabdytas. Taigi į geležinkelio pervažą jis įvažiavo nesant už jos jokios kliūties, o ji atsirado jau baigiant pervažiuoti pervažą, t. y. staiga sustabdžius už pervažos važiavusiam automobiliui. Dirba vairuotoju, todėl teisės vairuoti transporto priemones praradimas būtų tolygus darbo praradimui. Tai labai atsilieptų jo šeimai, nes augina du mokyklinio amžiaus vaikus, turi skolinių įsipareigojimų bankui, įsidarbino visai nesenai.
Atsiliepimas
Administracinę nuobaudą paskyrusi institucija atsiliepime pažymėjo, kad skunde nurodytos aplinkybės išskirtiniam nuobaudos švelninimui pagrindo nesudaro.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, nėra gauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, todėl neatvykimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ATPK 300 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ATPK 125 straipsnyje yra nustatyta atsakomybė už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimus. Viena iš alternatyvių veikų, už kurią taikoma šiame straipsnyje nustatyta atsakomybė – tai įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje. Šis draudimas yra nustatytas KET 178.4 punkte.
Apelianto paaiškinimai prieštaringi. Nors jis teigia į geležinkelio pervažą įvažiavęs tik tada, kai prieš jį važiavęs automobilis saugiai pervažiavo pervažą, t. y. nesant už jos jokios kliūties, tačiau tuo pačiu pats pripažįsta, kad prieš jį važiavusiam automobiliui staiga sustojus ir jis turėjo stabdyti pervažoje. Šis paaiškinimas akivaizdžiai patvirtina, kad apeliantas įvažiavo į pervažą nesulaukęs, kol prieš jį važiavęs automobilis saugiai ją pervažiuos ir nuvažiuos už pervažos tiek, kad apeliantas nesustodamas pervažoje galėtu ją pervažiuoti, t. y. įvažiavo į pervažą paskui prieš jį važiavusį kitą automobilį nesilaikydamas saugaus atstumo, užtikrinančio, kad priešais važiavusiam automobiliui pervažoje ar iš karto už jos staiga stabdant, ir taip netikėtai atsiradus pervažoje ar už jos kliūčiai, jam nebus trukdoma saugiai nesustojus išvažiuoti iš pervažos. Apeliantas neneigia stabtelėjęs reguliuojamoje geležinkelio pervažoje, o tai ir sudaro pažeidimo esmę, todėl pripažintina, kad administracinė nuobauda skirta pagrįstai.
Taip pat apeliantas mano, kad už šio pažeidimo padarymą jam buvo paskirta neproporcinga padarytam pažeidimui administracinė nuobauda, t. y. iš esmės prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti teisės vairuoti.
Už ATPK 125 straipsnyje nustatytų pažeidimų padarymą, šios normos sankcijoje yra nustatyta bauda nuo trijų iki penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki keturių mėnesių. Taigi specialiosios teisės atėmimo nuobauda šiuo atveju nėra alternatyvi nuobauda, o turi būti privalomai skiriama kartu su bauda. Šiame straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis formali, todėl vien dėl keliamos grėsmės transporto saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai yra pavojingas bei užtraukia administracinę atsakomybę, o tas faktas, kad nagrinėjamu atveju konkrečių pasekmių nekilo, jokios teisinės reikšmės neturi ir nesudaro pagrindo švelninti apeliantui paskirtą administracinę nuobaudą. Iš bylos duomenų matyti, kad J. B. už padarytą pažeidimą buvo paskirta minimali 300 Lt bauda su minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas, įstatymų nenurodytas, lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Įvertinus apelianto pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra pagrindo.
Įvertinus apeliantui pritaikytos specialiosios teisės atėmimo minimalų terminą (du mėnesiai), jo nurodytas aplinkybes (teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą darbinėms pareigoms atlikti, finansinių įsipareigojimų buvimą, 2 nepilnamečių vaikų auginimą) pripažintina, kad jos nėra išskirtinės ir ypatingos ir nesudaro pagrindo administracinei atsakomybei švelninti labiau, nei skiriant minimalią nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Todėl pripažintina, kad paskirta minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per griežta, dėl ko J. B. apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus rajono PK nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
J. B. skundą atmesti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2011 m. gegužės 5 d. nutarimą Nr. 57 N-890687-11 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą