Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-13 · Administracinė byla Nr. I-2076-554/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-13Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-01-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-13
Bylos Nr.
I-2076-554/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02271-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Algis Markevičius
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2076-554/2016.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02271-2015-4.Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.2.; 1.15.2.3.; 1.15.2.3.2.; 1.21.; 3.21. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 13 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Sabinai Zakarevičienei (Cilišauskaitei), Sigitai Damidavičienei,nedalyvaujant pareiškėjui - V. M. ,atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2015-11-30 skundu (b.l. 2) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui už neatitinkančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymą laikotarpyje periodiškai nuo 2015-10-26 iki 2016-01-21 (reikalavimus patikslino 2016-04-18 teismo posėdžio metu).

Pareiškėjas skunde (b.l. 2) nurodė, taip pat ankstesnio teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2015-10-26 iki 2016-01-21 Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN) jis buvo laikomas kamerų tipo patalpų (toliau – KTP) kameroje Nr. 42. Paskirtos drausminės nuobaudos teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad laikotarpyje nuo 2016-01-05 iki 2016-01-12 jis buvo etapuotas iš Alytaus pataisos namų. 2015-10-16 jis susižalojo abi kojas. Koja buvo sugipsuota, o vaikščiojimui jam buvo išduoti ramentai. KTP įrengtos 2 pastato aukšte, grindys suvirintos iš metalinių strypų ir dėl to labai sunku vaikščioti, nes reikia užlipti į antrą aukštą, o ramentas stringa tarp grindų suvirintų strypų tarpų. Laiptai, vedantys į pasivaikščiojimo kiemelius, taip pat suvirinti iš metalinių strypų. Dėl to pareiškėjui praktiškai tapo su ramentais neįmanoma išeiti pasivaikščioti. Maistas į kamerą paduodamas pro duryse esantį langelį. Pareiškėjas negalėjo judėti ir, tuo pačiu, pasiimti maisto. Dėl to jis tapo priklausomas nuo kitų asmenų, pas kuriuos prašydavo paimti maisto davinį. Be to, dėl sveikatos būklės pareiškėjas neįstengdavo nueiti į dušo patalpas, kurios įrengtos pastato koridoriaus gale. Dušo patalpos nepritaikytos žmonėms su ramentais, kadangi grindys slidžios, neįrengta kėdės atsisėdimui, o administracijos pareigūnai į prašymus nereaguodavo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b.l. 13-15) atsakovas bei atsakovo atstovas ankstesnio teismo posėdžio metu nurodė, kad kamerų tipo talpos įrengtos antrame pastato aukšte. Prieš patalpinant pareiškėją į KTP jis buvo apžiūrėtas gydytojo, kuris konstatavo, jog pareiškėjas pagal sveikatos būklę gali atlikti drausminę nuobaudą ir gali būti patalpintas į KTP, esančias pastato antrame aukšte. Pablogėjus sveikatos būklei pareiškėjas iš karto buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Dėl kojų traumų pareiškėjas buvo apžiūrėtas Sveikatos priežiūros tarnyboje ir buvo nustatyta, kad jam stacionarus gydymas nereikalingas. Pareiškėjas galėjo judėti (vaikščioti) su ramentais. Be to, 2015-10-21 jis pats atsisakė gydytojų apžiūros ir pareiškė, kad sveikata nesiskundžia. Dėl to pareiškėjas ramentų pagalba galėjo išeiti į pasivaikščiojimų kiemelį, judėti kameroje, nueiti į dušo patalpas ir nusiprausti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo dėl neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą, kurią jis patyrė atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN KTP laikotarpiais nuo 2015-10-26 iki 2016-01-05 ir nuo 2016-01-12 iki 2016-01-21.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Alytaus PN administracijos veiksmų, kai jis nepagrįstai dėl sveikatos būklės (kojų traumų) buvo patalpintas į KTP. Prieš patalpinant į KTP pareiškėjo neapžiūrėjo gydytojas, su ramentais turėjo vaikščioti iš atskirų virbų suvirintomis grindimis bei laiptais, negalėjo prieiti prie maisto dalijimo langelio kameroje, taip pat negalėjo nusiprausti duše dėl slidžios grindų dangos ir negalėjimo atsisėsti prausimosi metu.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-10-23 iki 2016-01-21 atliko laisvės atėmimo bausmę KTP kameroje Nr. 42, taip pat buvo etapuotas iš Alytaus PN nuo 2016-01-05 iki 2016-01-12 (b.l. 16, 17-18, 42-43). Prieš patalpinant į KTP pareiškėjas buvo apžiūrėtas gydytojo, kuris konstatavo, jog pareiškėjas dėl savo sveikatos būklės gali atlikti drausminę nuobaudą KTP (b.l. 56-57). Atsakovo atsakymų pareiškėjui duomenys (b.l. 19, 21) patvirtina, kad pareiškėjas po traumos buvo apžiūrėtas medikų, jam nustatyta diagnozė, suteikti ramentai, paskirtas gydymas, taip pat buvo išaiškinta, jog stacionarus gydymas jam nereikalingas. Be to, teismo posėdžio metu pats pareiškėjas parodė, jog periodiškai jis buvo apžiūrimas gydytojo. Išrašai iš medicininių dokumentų (b.l. 34-39), taip pat iš Vilniaus apygardos administracinio teismo gautų dokumentų duomenys patvirtina, jog pareiškėjas gali judėti su ramentais, stacionarus gydymas nereikalingas, jis buvo periodiškai apžiūrimas gydytojų, etapuojamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Iš to seka, kad atsakovas jokių neteisėtų veiksmų, patalpinant pareiškėją į KTP kamerą Nr. 42, neatliko. Teismas taip pat konstatuoja, kad KTP kameros Nr. 42 įrengimo atitikimas teisės aktų reikalavimams nagrinėjamas Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-2050-406/2016 (b.l. 40-44, TIS Liteko duomenys), todėl šioje administracinėje byloje negali būti vertinamas iš naujo. Be to, teismas taip pat pažymi, kad dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas galėjo patirti dėl netinkamo ir nekokybiško gydymo, jis turi teisę pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. nuostatas su pareiškimu kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pareiškėjas ikiteismine tvarka į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją nesikreipė, todėl teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo šių aplinkybių nevertina (ABTĮ 10 str., 57 str.). Dėl paminėtų priežasčių teismas daro išvadą, kad pagal sveikatos stovį pareiškėjas turėjo realią galimybę pasiimti maistą kameroje, nueiti į dušo patalpas bei nusiprausti. Dėl dušo patalpų grindų pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad jos slidžios. Atkreiptinas dėmesys, jog dušo patalpose prausiasi daug nuteistųjų ir jiems grindys nėra slidžios. Akivaizdu, kad dušo patalpoje naudojamas vanduo ir pareiškėjas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, privalo būti atsargus. Dėl to jo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Teismas taip pat akcentuoja, kad jokie teisės aktai neįpareigoja atsakovo duše pastatyti kėdę, kad ant jos galėtų atsisėsti pareiškėjas, todėl negalima konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl netinkamo dušo patalpų įrengimo.

Įvertinus byloje esančius duomenis, spręstina, kad pareiškėjas neįrodė Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Algis Markevičius