- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- e2-173-721/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02783-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė (pirm.)
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- J. S.
- Trečiasis asmuo
- "IPF Digital Lietuva", "Credit service"
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių miesto savivaldybėje
- Advokatai
- Jurijus Malininas, Liudmila Žiubikienė
dalyvaujant ieškovui R. S., jo atstovui advokatui Jurijui Malininui, atsakovei J. S., jos atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių skyriaus atstovei Neimantei Nicienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei J. S. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su atsakove tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės bei prievolių padalijimo, išvadą teisme teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone, tretieji asmenys UAB ,,IPF Digital Lietuva“, UAB ,,Credit Service“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. S. teismui pateiktu ieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 2019-08-13 Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 481, dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti sutuoktiniams santuokines pavardes; po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečio sūnaus E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu; priteisti iš atsakovės materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 210 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant nepilnamečio sūnaus E. S. tėvą – ieškovą R. S.; nustatyti jo siūlomą atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką; padalinti santuokoje įgytą turtą: po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui transporto priemonę - keleivinį automobilį BMW 5201, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei kreditorinius įsipareigojimus: turimas prievoles UAB ,,IPF Digital Lietuva“, UAB ,,Credit Service“ laikyti solidariomis šalių prievolėmis; priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad po santuokos su atsakove sudarymo šalys puikiai sutarė, kūrė bendrus planus. Gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Emilis. Ilgainiui šalių santykiai pašlijo, neliko abipusio supratimo, atsakovė tapo nelojali šeimai ir jos vertybėms, šalys bendro ūkio nebeveda, galimybių išsaugoti šeimą nebėra. Esminiu sutuoktinės pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinės elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Ilgainiui neliko pagarbos ieškovui, atsakovė nesirūpino šeimos išlaikymu, leisdavo laiką savo nuožiūra su draugėmis ir kaimynais, pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Ieškovas ne kartą mėgino atkurti šeimos ryšį, tačiau atsakovė neberodė jokių pastangų, įžeidinėjo, žemino ieškovą, kėlė konfliktus. 2019-06-02 atsakovė, būdama neblaivi, panaudojo smurtą ieškovo atžvilgiu, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir atsakovei buvo uždrausta bendrauti ir ieškoti ryšių su ieškovu. Tada ieškovas susitaikė su atsakove, nes tikėjosi išsaugoti šeimą. Atsakovė žadėjo pasikeisti, pradėti dirbti, nevartoti alkoholį. 2019-06-13 bendru sutarimu su ieškove pasiėmė paskolą buto, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovės motinai, bet jame gyveno šalys su vaiku, remontui. Tai rodo rimtus ieškovo ketinimus rūpintis šeima ir ją išsaugoti. Atsakovė nepasitaisė ir toliau santuokos negerbė, nedirbo, nesirūpino šeima, nenorėjo laiko leisti su ieškovu, vaiku, girtuokliaudavo. Ieškovas dėl atsakovės neadekvataus elgesio nuolat patirdavo dvasinių išgyvenimų, nes atsakovė negerbė jo, kaip sutuoktinio, naudojo psichologinį smurtą, nepuoselėjo šeimos vertybių, dėl to įskaudino jį, žlugdė kaip asmenybę. Nuo 2019-07-01 šalys nebeveda bendro ūkio, o nuo 2019-08-20 ieškovas su vaiku E. S. gyvena atskirai nuo atsakovės. Ieškovas, nenorėdamas, kad konfliktus matytų vaikas, nusprendė gyventi atskirai. Vaiko gyvenamoji vieta, nutraukus santuoka, turi būti nustatoma su atsakovu. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena kartu su tėvu, jis yra labai prisirišęs prie ieškovo, jam gyvenant su ieškovu bus užtikrintos palankiausios sąlygos tinkamai augti bei vystytis. Iš atsakovės priteistinas ir kasmėnesinis išlaikymas nepilnamečio sūnaus Emilio poreikiams tenkinti. Vaiko išlaikymo patiriamas išlaidas sudaro išlaidos maistui, drabužiams, būstui, sveikatos priežiūros išlaidos, vaistai, vaikui susirgus ir kt. Mano, kad nepilnamečio vaiko poreikius atspindi procesiniuose dokumentuose nurodytos konkrečios aplinkybės, ir į jas atsižvelgiant bei vadovaujantis proporcingumo principu nustatomas išlaikymo dydis, todėl priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui Emiliui periodinėmis išmokomis kas mėnesį konkrečia pinigų suma po 210 Eur iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise turi būti paskirtas ieškovas. Šalys turi įsipareigojimų kreditoriams UAB ,,IPF Digital Lietuva“, UAB ,,Credit Service“. Pagal kredito sutartis po santuokos nutraukimo ieškovas ir atsakovė lieka solidariais skolininkais.
Atsiliepimas
Atsakovė J. S. atsiliepimu į ieškinį prašo jos ir ieškovo R. S. santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę – S.; nustatyti šalių nepilnamečio vaiko E. S. gyvenamąją vietą su motina - atsakove J. S.; priteisti nepilnamečio sūnaus E. S. išlaikymui iš ieškovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur iki vaiko pilnametystės; nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką; po santuokos nutraukimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įgytą ieškovo ir atsakovės keleivinį automobilį BMW 5201, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovui R. S., jai sumokant pusės transporto priemonės - keleivinio automobilio vertės 465 Eur dydžio kompesaciją; po santuokos nutraukimo kreditinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims UAB ,,IPF Digital Lietuva“, UAB ,,Credit Service“ palikti asmeninėmis ieškovo R. S. prievolėmis.
Atsakovė nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo ir jos kaltės. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog dėl santuokos iširimo atsakomybė tenka tik atsakovei, šios aplinkybės jis niekuo nepagrindė. Santuoka šiuo metu yra iširusi, gyvenant sutuoktiniams kartu paaiškėjo, kad visiškai nesuderinamos šalių asmeninės charakterio savybės. Ilgainiui šeimoje prasidėjo nuolatiniai konfliktai, neliko pagarbos atsakovei. Norėdamas paveikti atsakovę elgtis pagal jo nustatytas elgesio taisykles, ieškovas nuolat priekaištaudavo dėl to, kad ji per ilgai užsibūna su draugais, nesitvarko namuose, ieškovas ėmė naudoti psichologinį smurtą, provokuodavo konfliktus, ją užgauliodavo. Ji nebeturėjo nei jėgų, nei noro teisintis, nenorėjo, kad nuolatiniai konfliktai pakenktų sūnui. Susidariusi padėtis galutinai atšaldė tarpusavio jausmus, sutuoktiniai prarado pagarbą ir pasitikėjimą vienas kitu. Ji neginčija, jog 2019-06-01 su sutuoktiniu susipyko, bet konfliktą, kurio metu ji iš tiesu apibraižė jam žandą, išprovokavo pats sutuoktinis. Pats ieškovas dažnai girtavo, ne kartą smurtavo prieš atsakovę. Ieškovo kaltė pasireiškė ir tuo, kad nesugebėjo rasti kompromiso su atsakove, nesugebėjo susitaikyti, išsaugoti šeimos, reaguodavo per daug impulsyviai. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovė mano, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai. 2019-08-20 ieškovas, pasiėmęs sūnų, išėjo iš namų ir sūnaus jai negrąžina. Atsakovei nesuprantamas ieškovo požiūris į bendravimą su vaiku. Priešingai nei nurodo ieškovas, atsakovė visuomet siekė bendrauti su vaiku, bet ieškovas neleidžia jai bendrauti su sūnumi ir taip pažeidžia jos ir vaiko teisę bendrauti. Kadangi sūnus Emilis yra dar mažas, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, po santuokos nutraukimo nepilnamečio Emilio, gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakove J. S., nepilnamečiam sūnui Emiliui priteisiant išlaikymą iš ieškovo R. S. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur iki vaiko pilnametystės. Toks išlaikymo dydis atspindi teisingą pusiausvyrą tarp nepilnamečio vaiko poreikių ir dabartinės ieškovo turtinės padėties bei neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Bendravimo su vaiku tvarką prašo nustatyti pagal šalių susitarimą. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo neturi būti, nes ji tėvo bendravimui su sūnumi neprieštarauja. Šalių susitarimu ieškovas bet kada galėtų bendrautiu su sūnumi Emiliu. Finansinius įsipareigojimus UAB ,,IPF Digital Lietuva“, UAB ,,Credit Service“ po santuokos nutraukimo turi vykdyti asmeniškai ieškovas R. S., nes apie jokius kreditus atsakovė nebuvo informuota, jokių pinigų negavo. Kreditai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams.
Teismo posėdyje ieškovas R. S. ir jo atstovas advokatas Jurijus Malininas nurodė, kad jo ir atsakovės J. S. santuoka nutrauktina dėl sutuoktinės kaltės, nes būtent ji pažeidė abipusės sutuoktinių paramos, lojalumo bei pagarbos kitam sutuoktiniui ir šeimai pareigas, užkirto kelią santuokos išsaugojimui. Atsakovė rūpinosi šeima tiek, kiek pati norėjo, per visą gyvenimo kartu laikotarpį nebuvo niekur įsidarbinusi. Šalys nuolat pykdavosi dėl atsakovės abejingumo šeimos poreikiams, kadangi visais šeimos poreikiais rūpinosi ieškovas. Ieškovui teko ir rūpinimosi nepilnamečiu vaiku našta. Ieškovo vertinimu, iš atsakovės veiksmų buvo matyti, jog jai nerūpi santuokos likimas, todėl šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovės kaltės, dėl jos nelojalaus elgesio, asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Ieškovas su nepilnamečiu vaiku jau metus laiko gyvena atskirai nuo atsakovės. Vaikas su ieškovu puikiai sutaria, nuolat kartu leidžia laisvą laiką, todėl nepilnamečio E. S. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškovu. Iš atsakovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistina 210 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės; vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą. Tėvas arba motina, su kuriuo vaikai nuolat gyvena, patiria daugiau išlaidų, susijusių su vaiko išlaikymu, o kai kurių iš jų neįmanoma iš anksto numatyti. Ieškovas neprieštarauja, kad atsakovė lankytų vaiką. Jeigu atsakovė lankys sūnų, vaikas bus labiau pripratęs prie jos. Ieškovas neprieštarautų, kad atsakovė vaiką pasiimtų su savimi savitgaliais, atostogoms. Dėl kreditorinių įsipareigojimu nurodė, kad prievolės UAB ,,IPF Digital Lietuva“, UAB ,,Credit Service“ turi išlikti solidariomis abiejų sutuoktinių prievolėmis, nes paskolos buvo panaudotos išimtinai šeimos poreikiams, buvo suremotuotas ir įrengtas kambarys vaikui, nupirkti nauji baldai.
Atsiliepimas
Atsakovė J. S. ir jos atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė teismo posėdyje paaiškino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė nurodė, kad nėra pagrindo laikyti, kad santuoka iširo dėl jos vienos kaltės. Abu sutuoktiniai iki santuokos iširimo nebuvo lojalūs, tolerantiški vienas kitam, jų tarpusavio elgesys buvo nepagarbus, todėl ir nesusiklostė tolimesnis gyvenimas santuokoje. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu ji prieštarauja, nepilnamečio sūnaus Emilio gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakove, nes ji gyvena trijų kambarių visiškai įrengtame bute, kur sudarytos visos sąlygos vaikui mokytis ir bus užtikrintos būtinos vaikui vystytis sąlygos. Ieškovas nuosavo būsto neturi ir aplamai nesuprantama kur ir kaip jis su vaiku gyvena. Dėl išlaikymo dydžio vaikui atsakovė mano, kad ieškovo reikalaujama išlaikymo suma po 210 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra per didelė, neparemta konkrečiais įrodymais. Tuo pačiu pabrėžė, jog nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ja, išlaikymas vaikui tuti būti priteistas iš ieškovo. Teismo turi būti įvertintas pakankamas reikalingas tokio amžiaus vaiko išlaikymui, įskaitant būsto išlaikymą, maistą, vaiko sveikatos higienos priežiūros, kitų būtiniausių prekių išlaidas, vaiko lavinimo išlaidas, išlaikymas. Ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku Emiliu iš esmės neturi būti, bendravimo su vaiku tvarka, jos nuomone, turi atitikti vaiko interesus. Dėl santuokos metu įgyto automobilio ginčo nėra, automobilis turi būti po santuokos nutraukimo priteistas ieškovui asmeninėn nuosavybėn, bet atsakovei turi būti sumokama ½ automobilio vertės dydžio kompensacija. Ieškovas turi du kreditorinius įsiskolinimus. Atsakovė prieštarauja, kad jie su ieškovu liktų solidariais skolininkais, o įsiskolinimus UAB ,,IPF Digital Lietuva“, UAB ,,Credit Service“ turi grąžinti asmeniškai ieškovas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoja apklausta D. S. parodė, kad šalių vaikas Emilis jau beveik metus gyvena su tėvu R. S., vaikas nenori gyventi su mama. Jis yra kažkuo įbaugintas, nenori net telefonu su mama bendrauti, kai ji skambina. Tėtis yra labai reikšmingas vaiko gyvenime, visą vaiko priežiūra nuo gimimo buvo tėvo. Jūratė ne kartą puldavo vaiką, išsakydavo įvairius priekaištus. Nematė, kad ji būtų kada vaiką apkabinusi, priglaudusi ar pasisodinusi ant kelių. Ji žino, kad gyvendami karti, Jūratė ir Robertas dažnai konfliktuodavo, Jūratė buvo net sudraskiusi žandą Robertui, buvo policija kviesta. Jai taip pat žinoma, kad šalių šeima buvo paėmusi kreditą, remontavo butą, vaikui baldus pirko.
Liudytoja teisme apklausta S. S. parodė, kad šalių sūnus Emilis nenorėjo gyventi su mama J. S.. Ji nuo vaiko gimimo nelabai juo rūpinosi. Vaikas buvo triušį išmetęs pro langą ir pats vaikas buvo iškritęs pro langą. Vaiku nuolat rūpinosi R. S.. Sūnus Jūratės net mama nevadino, tik vardu. 2019 metų vasarą Jūratė išvarė iš namų Robertą kartu su vaiku, ji su vyru iš Šiaulių važiavo juos parsivežti pas save. Emilis pats pasakojo, kad mama išstūmė juos su tėčiu iš buto. Vasara vaikas gyveno pas juos Šiauliuose.
Liudytoja E. V. teisme parodė, kad yra atsakovės J. S. globėja, Jūratė ją vadina mama. Ji labai džiaugėsi, kad Jūratė sekmingai ištekėjo, šalys gražiai sugyveno. Jie gyveno jos trijų kambarių bute. Robertas rūpinosi šeima, sūnumi, Jūratė, kol jie gyveno kartu, nedirbo. Kai Emilis buvo mažas, Robertas ir naktimis keldavosi prie vaiko. Gal 2017 metais Jūratė pateko į ligoninę, buvo gydoma psichiatrijos skyriuje. Robertas siekė, kad ji gydytusi, bet ji pati nenorėjo. Jūratė nuolat keldavo konfliktus, žemino Robertą, nuolat sekdavo iš paskos, tyčijosi iš jo. Robertas prašė ir jos, kaip Jūratės motinos, kad pakalbėtų su Jūrate, kad ši kreiptusi pas gydytojus, bet Jūratė pati nenorėjo. Ji patio buvo bute, kad Jūratė puolė Robertą, ją su vaiku, agresyviai elgėsi. Jūratės ryšys su vaiku nutrūko, po jos agresyvaus elgesio vaikas buvo labai išsigandęs, pasislėpė, drebėjo. Emilis bijojo motinos, jis net prašėsi vasara į darželį, nes bijojo būti su mama. Jos nuomone, vaikas turi gyventi su tėvu.
Tretieji asmenys UAB ,,IPF Digital Lietuva“, UAB ,,Credit Service“ apteikė atsiliepimus į ieškinį. Tretieji asmenys neprieštarauja, kad šalių finansiniai įsipareigojimai turi būti pripažinti solidariomis R. S. ir J. S. prievolėmis.
Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pateikdama išvadą, nurodė, kad ieškovo pareikštus reikalavimus palaiko, neprieštarauja dėl nepilnamečio šalių sūnaus Emilio gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Nepilnamečio sūnaus E. S. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu turi būti priteistas periodinis išlaikymas iš atsakovės nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui, dėl išlaikymo sumos palieka spręsti teismo nuožiūra. Išlaikymą uzufrukto teise turi tvarkyti vaiko tėvas ieškovas R. S.. Nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta ir patvirtinta teismo ir kad ji būtų kiek galima maksimali. Skyriaus specialistai lankėsi ieškovo namuose, tyrė buitį, buvo nustatyta, kad buitis yra tinkama, pritaikyta vaiko poreikiams tenkinti. Skyrius pažymėjo, kad nustatant vaikui išlaikymą, būtina atsižvelgti ne tik į minimalius vaiko poreikius, bet ir į papildomus jo poreikius, atsižvelgiant į vaiko amžių, perspektyvoje ir ekonominį augimą, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, kad kiekvienam vaikui atskaičius mokesčius būtų mokama minimali mėnesinė alga, todėl ieškovo prašoma priteisti iš atsakovės suma visiškai atitinka naudojamą praktiką, skyrius, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, mano, kad ieškovės prašoma suma 210 eurų vaikui yra tinkama ir skyrius šį reikalavimą palaiko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos medžiaga, nustatyta, jog šalys R. S. ir J. S. susituokė 2009-08-13 Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 481. Sutuoktiniai turi nepilnametį sūnų E. S., gimusį(duomenys neskelbtini).
Santuokoje sutuoktiniai įgijo 1997 m. registracijos, 930 Eur vidutinės rinkos vertės keleivinį automobilį BMW 5201, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo vardu.
Šalys turi neįvykdytus kreditinius įsipareigojimus UAB ,,IPF Digital Lietuva“, UAB ,,Credit Service“.
Nuo 2019-08-20 ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai, nebegyvena sutuoktinių gyvenimo, neveda bendro ūkio. Kadangi sutuoktiniai gyvena atskirai, ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nurodydamas atsakovės tarpusavio pagarbos ir moralinės bei turtinės paramos pareigų nevykdymą. Atsakovė prašo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl santuokos nutraukimo
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje dėl santuokos iširimo šalys kaltina viena kitą, todėl joms tenka atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo pareiga. Abu įrodinėja kito sutuoktinio nelojalumą, nepagarbą, nepasitikėjimą, smurtą tiek fizinį, tiek psichologinį, alkoholio vartojimą.
Kaip nustatyta, sutuoktiniai R. S. ir J. S. kartu nebegyvena nuo 2019-08-20, neveda bendro ūkio, nebegyvena sutuoktinių gyvenimo.
Ieškovas R. S. nurodė, kad tik atsakovė kalta dėl to, kad šalų santuoka iširo. Ieškovo argumentai dėl atsakovės nuolatinio nedarbo, indėlio į šeimos gerbūvį trūkumo, lengvabūdiškumo, nesirūpinimo šeima, smurto panaudojimo, kas buvo sudedamosios jo apsisprendimo nutraukti santuoką priežastys, patvirtinti teismo posėdyje apklaustų liudytojų D. S., S. S., E. V. parodymais, byloje esančia teismo nutartimi dėl smurto artimoje aplinkoje. Sutuoktinės veiksmai žemino ieškovą kaip vyrą ir žeidė. Susidariusi padėtis galutinai atšaldė tarpusavio jausmus, sutuoktiniai prarado pagarbą ir pasitikėjimą vienas kitu. Ieškovas su sūnumi išėjo iš namų, nes nebenorėjo daugiau konfliktų ir tuo traumuoti šalių vaiką.
Atsakovė mano, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai. Nors atsakovė J. S. kaltina ieškovą dėl santuokos iširimo, jokių patikimų tai įrodančių duomenų nepateikė, to tiesiogiai nepatvirtino ir teismo posėdyje apklaustos liudytojos. Ieškovo išėjimą iš namų liemė iki faktinio santuokos iširimo nuolat namuose kildavę konfliktai, ko neneigė ir pati atsakovė. Atsakovė pažeidė sutuoktinės pareigą gerbti ir mylėti bei remti sutuoktinį, būti lojaliai ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažęsta, kad nustatytos faktinės aplinkybės, vertinant jas visų bylos duomenų kontekste, suponuoja išvadą, kad santuoka iširo, nes būtent atsakovė J. S. prisidėjo prie to, netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas ir šie pažeidimai buvo esminiai, todėl šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Būtent atsakovė iki santuokos iširimo nebuvo lojali, tolerantiška sutuoktiniui, jos elgesys su ieškovu buvo nepagarbus, todėl ieškovo ieškinys dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, santuoka nutrauktina dėl atsakovės J. S. kaltės (CK 3.26 – 3.30 straipsniai).
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ginčo tarp šalių šiuo klausimų nėra. Po santuokos nutraukimo paliekamos pavardės: atsakovei J. S. jos santuokinė –S., ieškovui R. S. – S..
Dėl turto padalinimo
Ieškovas R. S. pateikė teismui duomenis apie tai, kad santuokoje šalys įgijo keleivinį automobilį BMW5201, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas jo vardu ir prašo šį automobilį po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti jam. Jis suttinka už nelygiomis dalimis padalintą santuokos metu įgytą turtą sumokėti atsakovei pinihginč kompensaciją.
Atsakovė neprieštaravo tokiam ieškovo reikalavimui, nurodė, jog jai turi būti priteista ½ automobilio vertės dydžio kompensacija, t. y. 465 Eur.
Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo R. S. ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Santuokoje įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis, atsižvelgiant į sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, atsakovei J. S.mokėtina 465 Eur kompensaciją, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant keleivinį automobilįBMW5201, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl skolų
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės.
Santuokos metu UAB ,,IPF Digital Lietuva” pagal paskolos sutartį Nr. 2948383, 2019-06-13 ieškovui R. S. suteikė 4040,25 Eur paskolą 1080 dienų terminui, mėnesio įmoka 223,08 Eur. Ieškovas kreditinį įsipareigojimą UAB ,,IPF Digital Lietuva“ pagal paskolos sutartį prašo palikti solidaria jo ir atsakovės J. S. prievole.
Ieškovas taip pat santuokos metu sudarė kredito sutartį Nr. CS9933991004 su UAB Credit Service dėl 3150 Eur kredito, kurį įsipareigojo grąžinti iki 2022-05-29 įmokomis po 140,55 Eur.
Atsakovė prašė ieškovo vardu paimtus kreditus pripažinti asmeninėmis ieškovo R. S. skolomis, nes nėra duomenų, jog ji tinkamai buvo informuota apie šių kreditų paėmimą, ir nustatyti ieškovui pareigą asmeniškai šiuos kreditus grąžinti.
Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole (CPK 178 straipsnis).
Ieškovas R. S. teismo posėdyje paaiškino, jog paskolų lėšos buvo panaudotos būsto, kuriame tuo metu gyveno šalių šeima, remontui, baldų vaiko kambariui įsigijimui. Atsakovė neginčijo aplinkybių, jog jos motinos bute, kuriame gyveno šalių šeima, buvo įrengtas vaiko kambarys, įgyti baldai. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino apklaustos liudytojos D. S., E. V.. Nors atsakovė ir paaiškino nežinojusi apie jokias paskolas, kito pajamų šaltinio buto remontui, baldams įsigyti ji nenurodė, pati atsakovė tuo metu nedirbo, jokių pajamų neturėjo, o ieškovo darbinės pajamos buvo naudojamos šeimos pragyvenimui, todėl tikėtina, jog būtent šios paskolos buvo panaudotos šeimos poreikiams, o būtent vaiko kambario įrengimui. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas laiko, jog pagal šias sutartis įsipareigojimus prisiėmė abu sutuoktiniai R. S. ir J. S., todėl jie solidariai atsakingi už šių prievolių vykdymą ir šios prievolės yra bendros abiejų sutuoktinių prievolės kreditoriams UAB,,IPF Digital Lietuva“ ir UAB ,,Credit Service“.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nurodęs, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis E. S. nuo 2019-08-20 gyvena su ieškovu R. S. ir tai atitinka mažamečio šalių sūnaus interesus ir nėra duomenų, kad gyvenimas su tėvu kenktų vaikui ar būtų jam nepriimtinas ir pavojingas. Ieškovas R. S. prašo nustatyti sūnaus Emilio, gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo su juo. Atsakovė J. S. paiškino, kad nenorėtų, kad vaikas gyventų su ieškovu. Ji taip pat norėtų auginti vaiką,vaikas turi gyventi su ja, nes ji turi geresmnes už ieškovą gyvenimo sąlygas. Priešinio ieškinio į bylą atsakovė neteikė.
Byloje nustatyta, kad dabar nėra atsakovės J. S.artimo bendravimo su vaiku, vaikas nuo mamos atpratęs, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu - vaiko tėvu R. S..
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo
Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės J. S. nepilnamečio sūnaus E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 210 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus Emilio pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant nepilnamečio sūnaus Emilio tėvą – ieškovą R. S..
Bylos duomenys patvirtina, kad R. S. ir J. S. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. S., kuris nuom 2019-08-20 gyvena kartu su ieškovu. Pažymėtina, kad tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius, todėl, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas turi išspręsti ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Ieškovas nurodė, kad vidutiniškai vaikui per mėnesį jis išleidžia 420 eurų (pateikė išlaidų detalizaciją). Teismas, įvertinęs bylos duomenis, iš kurių matyti, kad atsakovo pajamos vidutiniškai buvo 1020 Eur per mėnesį, išanalizavęs ieškovo pateiktą išlaidų detalizaciją, sprendžia, kad tokio amžiaus vaiko, neturinčio specialiųjų poreikių ar sveikatos problemų, poreikiams patenkinti iš tiesu reikia 400 Eur ir išlaidos, nurodytos detalizacijoje nėra užaukštintos. Ieškovas gauna daugiau pajamų iš darbinės veiklos nei atsakovė ir tai patvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis laikytina geresne nei atsakovės, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovas vienas vykdo prievoles kreditoriams, kuriems kas mėnesį mokėti reikia 363 Eur. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų pareigos lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas pažymi, kad minimalaus mėnesinio atlyginimo dydis nuo 2020-01-01 yra 607 Eur. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovo nurodytas vaiko poreikiams patenkinti reikiamų lėšų dydis yra mažesnis nei šalyje nustatytas minimalaus mėnesinio atlyginimo dydis, todėl jo išsamiai pagrįsti rašytiniais įrodymais nėra būtina. Atsakovė taip pat pradėjo vykdyti darbo veiklą ir gauti stabilias pajamas, kitų nepilnamečių išlaikytinių ji neturi, yra sveika ir darbinga. Šalys neturi jokio nekilnojamojo turto, todėl šalių turtinė padėtis yra panaši. Jei ateityje atsirastų aplinkybės, dėl kurių atsakovė negalėtų teikti nustatyto dydžio išlaikymo vaikui (atsakovė taptų bedarbe ir dėl to iš esmės pasikeistų jos turtinė padėtis), ji, vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, galėtų kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo.
Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio priteisimo turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, todėl nėra pagrindo spręsti, jog šalys negali teikti tokio dydžio išlaikymo ir iš atsakovės J. S. nepilnamečiam jos vaikui E. S., gim. 2012-05-23, priteistinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovo kreipimosi į teismą dėl išlaikymo priteisimo dienos iki vaiko pilnametystės. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas ieškovas R. S..
Kadangi byloje nustatyta, jog atsakovas išlaikymo vaikui neteikė ir buvo visiškai nusišalinusi nuo jo priežiūros nuo 2019-08-20, vaikui priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už du su pusę mėnesių, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d., kai buvo priimta teismo nutartis taikyti laikinąją apsaugos priemonę - priteisti laikiną išlaikymą E. S.. Iš atsakovės J. S. priteistinas 500 Eur (200 Eur x 2,5 mėnesių) išlaikymo įsiskolinimas vaikui.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, kurios praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.172 ir 3.176 straipsniuose.
CK 3.170 straipsnyje nustatyta skyrium gyvenančio tėvo teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaikų interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje tokių įrodymų nėra. Atsakovė nepateikė jokių pasiūlymu dėl bendravimo su su nepilnamečiu vaiku E. S. tvarkos. Skyrium gyvenančio tėvo bendravimas yra neatimama jo teisė, tačiau bendravimas turi vykti tokiu būdu, kad būtų užtikrinta nepilnamečio vaiko gerovė Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių sūnus Emilis nuo 2019-08-20 gyvena kartu su ieškovu (vaiko tėvu) R. S., kuriam tenka kasdienė vaiko priežiūra bei rūpinimasis juo. Vaikas yra pripratęs prie tėvo, jų ryšys yra glaudus. Be to, šalių nepilnamečiam sūnui augant su ieškovu, jis neabejotinai geriau žino vaiko dienotvarkę, rūpinasi jo kasdieniais poreikiais, sveikata, mityba, higiena ir pan.
Ieškovas nurodė, kad neprieštarauja, kad atsakovė bendrautų su nepilnamečiu sūnumi kiek tai atitinka tokio amžiaus vaiko interesus. Jis siūlo nustatyti tokią bendravimo su sūnumi tvarką, kad vaiko motina maksimaliai galėtų bendrauti su vaiku, turėtų teisę gauti visą informaciją apie sūnų iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jos vaiku, lankyti jį mokykloje.
Teismų praktika yra suformavusi nuostatą, kad gyvenančio skyrium tėvo (motinos) bendravimo su vaikais tvarka turi būti konkreti ir aiški, turi būti nustatytos konkrečios savaitės dienos, kuriomis tėvas (motina) bendrauja su vaikais, nes priešingu atveju būtų trukdoma darniai vaiko raidai ir pažeistų nuoseklų vaikų dienų režimą savaitės bėgyje. Nustatant konkretų vaikų matymosi su tėvais režimą visų pirma turi būti atsižvelgiama į vaikų interesus. Ieškovo siūloma bendravimo su sūnumis tvarka yra nekonkreti – nėra aiškios dienos, kada atsakovė turi teisę matytis su sūnumi, todėl teismas nustatyto atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką, kuria vadovaujantis atsakovė galės planuoti savo laiką ir įgyvendinti savo teisę matytis su sūnumi, o ieškovas visuomet žinos, kuriomis dienomis yra numatytas atsakovės bendravimas su sūnumi ir planuoti savo bei vaiko laiką taip, kad būtų užtikrintas tos teisės įgyvendinimas.
Teismas nustato, kad atsakovė J. S. turi teisę bendrauti su sūnumi:
1) kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį tokia tvarka: apie ketinimą pasinaudoti bendravimui savaitgalį, atsakovę informuoja SMS žinute ieškovą ne vėliau kaip 3 dienos iki numatomo bendrauti savaitgalio. Bendravimo savaitgalį J. S. sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 11.00 val. ir grąžina sekmadienį 18.00 val. Visai atvejais atsakovė įsipareigoja bendravimą derinti, atsižvelgdama į vaiko poreikius;
Žemesnės instancijos teismas
2) atsakovė turi teisę bendrauti su vaiku 2 kartus per savaitę darbo dieną nuo 17.00 val. iki 18.00 val., atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje. Apie ketinimą susitikti su vaiku, atsakovė praneša SMS žinute vaiko tėvui ne vėliau kaip 24 val. iki numatomo bendravimo.
3) vaiko E. S. gimtadienis neporiniais metais švenčiamas su vaiko tėvu R. S., o poriniais metais – su mama J. S.. Atsakovė apie ketinimą pasiimti vaiką gimimo dieną turi pranešti vaiko tėvui likus 5 dienoms iki gimimo dienos. Abu tėvai turi teisę dalyvauti vaikų gimtadienio šventėse. Vienam iš tėvų sutikus, gimtadienis gali būti švenčiamas pas kitą iš tėvų.
4) Tėvo dieną, t. y. pirmą birželio sekmadienį, vaikas bendrauja su tėčiu R. S.. Vaiko mama turi teisę pasirinkti bendravimo savaitgalį, kuris nesutaptų su savaitgaliu, kuomet yra tėvo diena.
5) Motinos dieną, t. y. pirmąjį gegužės sekmadienį, vaikas bendrauja su mama J. S., jeigu tuo metu nėra vaiko užimtumo.
6) Šv. Kalėdas, t. y. gruodžio 25-26 d. poriniais metais vaikas leidžia su tėčiu R. S., neporiniais metais – su mama J. S.. Mama J. S. neporiniais metais vaiką paima gruodžio 25 d. 12 val. ir grąžina vaiką į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 19.00 val..
7) Naujuosius metus, t. y. gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. poriniais metais vaikas praleidžia su mama J. S., neporiniais metais – su tėčiu. Poriniais metais vaiko mama J. S. paima vaiką gruodžio 31 d. iš vaiko gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžina jį sausio 1 d. 19.00 val.
8) Šv. Velykas poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną vaikas praleidžia su tėvu R. S., antrąją Velykų dieną vaiko mama J. S. vaiką pasiima iš gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžina 19.00 val. Neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną vaikas praleidžia su mama J. S., jį paimant iš gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžinant 19.00 val.
9) Visais atskirais neaptartais atvejais dėl švenčių šventimo ir ketinimo bendrauti su vaiku mama J. S. įsipareigoja informuoti vaiko Tėvą R. S. ne vėliau, kaip prieš 3 dienas SMS žinute.
10) Vaiko motina J. S. turi teisę bendrauti su sūnumi nepertraukiamai 10 dienų jos kasmetinių atostogų metu, apie buvimo vietą informuojant vaiko tėvą R. S.. Konkreti atostogų data ir vieta iš anksto, ne mažiau kaip prieš 15 dienų derinama su vaiko tėvu SMS žinutėmis.
11) Vaiko ligos atveju vaiko tmotinai nebendrautos dienos nėra kompensuojamos, tačiau ji turi teisę atvykti į sūnaus gyvenamąją vietą ir praleisti tokiu atveju su juo laiką nuo 12.00 val. iki 14.00 val.
12) Šalys turi teisę tarpusavio sutarimu koreguoti sutartą bendravimo tvarką, bet savo valią privalo patvirtinti SMS žinute, kiti šalių pareiškimai laikytini negaliojančiais.
13) Šalys įsipareigoja paisyti ir teikti prioritetą vaiko interesams, tuo atveju, jeigu numatytu bendravimo laiku sūnus turi užimtumą socialiai lavinančiose veiklose.
Kaip žinia, santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui
ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo
Dėl tarpusavio išlaikymo.
Nei ieškovė nei atsakovas išlaikymo sau vienas iš kito nereikalauja. Todėl tarpusavio išlaikymas nepriteistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Šioje byloje mokėtinas 150 Eur žyminis mokestis, ieškovas sumokėjo 96 Eur ir likusio dallies sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo šioje byloje. Ieškinys pateiktas per EPP, todėl mokėtinas žyminis mokestis 113 Eur. Be to, ieškovas atleistas nuo 72 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Ieškovo reikalavimus tenkinus 95 procentais, iš atsakovės valstybei priteistina 17 Eur ir ieškovui R. S. 96 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Byloje ieškovą R. S. byloje atstovavo ieškovo pasirinktas advokatas Jurijus Malininas, ieškovas prašė iš atsakovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė įrodymus, kad atstovui už teisinę pagalbą sumokėjo 365 Eur. Byloje patenkinta 95 procentai ieškovo reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 346,75 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 284, 381-385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą tarp ieškovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 481, nutraukti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovės J. S. kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: ieškovui R. S. – S., atsakovei J. S. – S..
Nustatyti nepilnamečio sūnaus E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo su tėvu R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:
1) atsakovė J. S. su vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį tokia tvarka: apie ketinimą pasinaudoti bendravimui savaitgalį, atsakovę informuoja SMS žinute ieškovą ne vėliau kaip 3 dienos iki numatomo bendrauti savaitgalio. Bendravimo savaitgalį J. S. sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 11.00 val. ir grąžina sekmadienį 18.00 val. Visai atvejais atsakovė įsipareigoja bendravimą derinti, atsižvelgdama į vaiko poreikius.
2) atsakovė turi teisę bendrauti su vaiku 2 kartus per savaitę darbo dieną nuo 17.00 val. iki 18.00 val., atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje. Apie ketinimą susitikti su vaiku, atsakovė praneša SMS žinute vaiko tėvui ne vėliau kaip 24 val. iki numatomo bendravimo.
3) vaiko E. S. gimtadienis poriniais metais švenčiamas su vaiko tėvu R. S., o neporiniais metais – su mama J. S.. Atsakovė apie ketinimą pasiimti vaiką gimimo dieną turi pranešti vaiko tėvui likus 5 dienoms iki gimimo dienos. Abu tėvai turi teisę dalyvauti vaikų gimtadienio šventėse. Vienam iš tėvų sutikus, gimtadienis gali būti švenčiamas pas kitą iš tėvų.
4) Tėvo dieną, t. y. pirmą birželio sekmadienį, vaikas bendrauja su tėčiu R. S.. Vaiko mama turi teisę pasirinkti bendravimo savaitgalį, kuris nesutaptų su savaitgaliu, kuomet yra motinos diena.
5) Motinos dieną, t. y. pirmąjį gegužės sekmadienį, vaikas bendrauja su mama J. S., jeigu tuo metu nėra vaiko užimtumo.
6) Šv. Kalėdas, t. y. gruodžio 25-26 d. poriniais metais vaikas leidžia su tėčiu R. S., neporiniais metais – su mama J. S.. Mama J. S. neporiniais metais vaiką paima gruodžio 25 d. 12 val. ir grąžina vaiką į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 19.00 val..
7) Naujuosius metus, t. y. gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. poriniais metais vaikas praleidžia su mama J. S., neporiniais metais – su tėčiu. Poriniais metais vaiko mama J. S. paima vaiką gruodžio 31 d. iš vaiko gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžina jį sausio 1 d. 19.00 val.
8) Šv. Velykas poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną vaikas praleidžia su tėvu R. S., antrąją Velykų dieną vaiko mama J. S. vaiką pasiima iš gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžina 19.00 val. Neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną vaikas praleidžia sumama J. S., jį paimant iš gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžinant 19.00 val.
9) Visais atskirais neaptartais atvejais dėl švenčių šventimo ir ketinimo bendrauti su vaiku mama J. S. įsipareigoja informuoti vaiko Tėvą R. S. ne vėliau, kaip prieš 3 dienas SMS žinute.
10) Vaiko motina J. S. turi teisę bendrauti su sūnumi nepertraukiamai 10 dienų jo kasmetinių atostogų metu, apie buvimo vietą informuojant vaiko tėvą R. S.. Konkreti atostogų data ir vieta iš anksto, ne mažiau kaip prieš 15 dienų derinama su vaiko tėvu SMS žinutėmis.
11) Vaiko ligos atveju vaiko tmotinai nebendrautos dienos nėra kompensuojamos, tačiau ji turi teisę atvykti į sūnaus gyvenamąją vietą ir praleisti tokiu atveju su juo laiką nuo 12.00 val. iki 14.00 val.
12) Šalys turi teisę tarpusavio sutarimu koreguoti sutartą bendravimo tvarką, bet savo valią privalo patvirtinti SMS žinute, kiti šalių pareiškimai laikytini negaliojančiais.
13) Šalys įsipareigoja paisyti ir teikti prioritetą vaiko interesams, tuo atveju, jeigu numatytu bendravimo laiku sūnus turi užimtumą socialiai lavinančiose veiklose.
Priteisti iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) nuo sprendimo dėl laikino išlaikymo priteisimo priėmimo dienos, t. y. 2019-11-06 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur ( penkis šimtus eurų 00ct) išlaikymo vaikui įsiskolinimą nuo 2019-08-20 iki 2020-11-06.
Pavesti vaiko išlaikymui priteistomis lėšomis išskirtinai nepilnamečio vaiko interesais disponuoti uzufrukto teise R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti ieškovui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 930,00 Eur vertės keleivinį automobilį BMW 5201, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovei J. S. 465,00 Eur ( keturi šimtus šešiasdešimt penkis eurus 00 ct) dydžio kompensaciją už nelygiomis dalimis padalintą jungtinė nuosavybės teise įgytą turtą.
Pripažinti solidariomis ieškovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis UAB ,,IPF Digital Lietuva“, UAB ,,Credit Service“ ieškovui R. S. suteiktus kreditus.
Priteisti iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 442,75 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt du eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,00 Eur (septyniolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.