Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei, nukentėjusiajai R. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2002-07-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 straipsnio 2 dalį; 2) 2005-03-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 p.; 3) 2010-02-01 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį; 4) 2012-02-15 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 150 straipsnio 1 dalį , pagal BK 184 str. 1 d., nuosprendis pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2012-02-24 nutartimi ir paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė; 5) 2016-05-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskirta 10 MGL dydžio bauda (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, jis, 2015-10-17 apie 1.55 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninio konflikto su sutuoktine R. R. metu, stumdydamas, tampydamas už plaukų bei tyčia suduodamas pastarajai ne mažiau kaip 3-4 kartus į galvos sritį, sukėlė nukentėjusiajai R. R. fizinį skausmą.

Teisme T. R. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai visko negali prisiminti dėl girtumo. Pripažįsta kaltę ir gailisi. Atsimena sudavęs vieną kartą žmonai per galvą. Vonios patalpoje jie rėkė vienas ant kito, jis buvo žmoną pastūmęs. Pripažįsta galėjęs tampyti žmoną už plaukų, galėjęs suduoti nurodytus kaltinime smūgius.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Nukentėjusioji R. R. tyrimo metu nurodė, kad 2015-10-16 po 21 val. atvažiavo su vyru T. ir mažamečiu sūnumi (4,5 m.) pas R. namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bute buvo dar A., E. ir I.. Visi gėrė, bet ji nedaug. T. buvo visai girtas ir apie 01.30 val. jai pasakė, kad važiuojam namo. Ji pasakė, kad ramintųsi. Draugai T. taip pat sakė, kad liktų, yra kur miegoti. T. priešinosi. Tada ji supykusi priėjo prie T. ir trenkė su delnu per veidą. T. su delnu jai trenkė per sprandą, bet nestipriai. Ji pradėjo isterikuoti, verkti ir priėjusi prie T. su rankomis pradėjo jam daužyti - mušti per krūtinę, bet nestipriai. T. su ranka ją stūmė nuo savęs, kad ji apsiramintų. Tada priėjo jos vaikas ir pasiprašė jai ant rankų, vaikas išsigandęs nebuvo, tiesiog užsimanė ant rankų. T. jos sūnus pradėjo sakyti, kad tėveli raminkis, ką darai (T. jam ne tėvas, bet jis visą laiką ji vadina tėveliu). Ji vaiką paėmė ant rankų ir jis prisiglaudė prie jos veido stipriai. Ji su vaiku nuėjo į vonią, kad vyras nusiramintų, pamatęs, kad jos nėra. Vaikas tualete padarė savo reikalus, jį paėmė ant rankų ir norėjo išeiti iš vonios. Tik atidarius duris pamatė, kad stovi T. ir žvilgsnis buvo piktas. Ji pasitraukė atgal į vonią, nes pamanė, kad jis nori į tualetą. T. ant jos pradėjo šaukti ir sakyti, kad važiuojam namo. Ji tylėjo ir nieko nesakė, ir T. supykęs, kad ji su juo nešneka, ją nestipriai pastūmė, o ji laikė ant rankų vaiką. Pastūmė su ranka ir ji nukrito, nes plytelės buvo slidžios. Vonioje atsisėdo ant sėdmenų, bet vaikui nieko neatsitiko. T. rėkė ant jos, bet ji į tai nekreipė dėmesio ir T. ranka vėl ją per petį pastūmė. Ji su vaiku nukrito - atsigulė ant dešinio šono, nes sėdėjo ant grindų. Vaikas pradėjo verkti. Ji išsigando, kad gal sumušė galvą. Tomas norėjo išeiti iš vonios, bet tuo metu į butą užėjo policija. Ji verkė taip pat. Vaiką paėmė ant rankų ir ranka pažiūrėjo galvą, bet kraujo nebuvo. Nuėjo į kambarį, atsisėdo ant lovos su vaiku. Vaikas apsiramino, žaisti pradėjo, bet ji pareigūnų paprašė, kad iškviestų medikus dėl vaiko. Greitoji atvažiavo, ji pasakė, kad skauda galvą vaikui ir ją nuvežė į Santariškes. Ten apžiūrėjo vaiką, bet nieko nenustatė, viskas buvo tvarkoje, jokių žymių. Pas ją taip pat jokių sumušimų nebuvo, nes vyras jos nemušė, todėl ji jokio fizinio skausmo nepatyrė, į TME neis ir pretenzijų jokių T. neturi, nes viskas įvyko dėl to, kad T. girtas norėjo namo (b. l. 13).

Liudytojas J. Č. tyrimo metu nurodė, kad 2015-10-17 apie 1.55 val. patruliuojant kartu su vyresn. patrule D. K., iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vyras muša žmoną. Atvykę į vietą nustatė, kad policiją kvietė I. V., kur gyvena nurodytu adresu. Ji paaiškino, kad 2015-10-17 apie 1.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarp R. R. ir jos sutuoktinio T. R. įvyko konfliktas. Konflikto metu T. R. kelis kartus ranka sudavė savo žmonai į veidą, tempė už plaukų. R. R. konflikto metu laikė mažametį sūnų ant rankų, kai vyras stūmė ją ir R. R. pargriuvo su vaiku. Buvo iškviesta greitosios medicinos pagalbos ekipažas GMP 0885, kuris nukentėjusiąją R. R. ir jos vaiką išvežė į Santariškių ligoninę. Ant R. R. veido pastebėjo kraujosruvas nuo smūgių ranka, kraujosruvos buvo po dešine akimi, ties lūpų bei ant kaktos. T. R. buvo neblaivus, sakė, kad nieko jis nemušė, kad nieko blogo nedarė (b. l. 46).

Liudytojas R. V. tyrimo metu nurodė, kad jis nuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo vardu. Su juo tame bute dar gyveno jo brolis A.. 2015-10-16 bute buvo jis, jo brolis A., pusbrolis E. bei sesė I.. 2015-10-16 vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, gal tai buvo apie 18.00 val., pas jį į butą, į svečius atvažiavo R. su žmona, mažamečiu vaiku ir su dar kažkokiu savo draugu. R. yra E. pažįstamas, jis R. buvo matęs porą kartų. Jie visi pradėjo gerti, bendravo, sėdėjo pagrindiniame kambaryje prie stalo. Jiems sėdint prie stalo ir bendraujant bei vartojant alkoholį, R. draugas pradėjo sakyti R., kad jis kažkaip keistai žiūri į jo žmoną. Tuomet R. pradėjo kelti pavydo sceną savo žmonai, pradėjo prie jos kabinėtis. R. žmona ignoravo savo vyro kabinėjimus, keikė ją necenzūriniais žodžiais, neatsimena, ką būtent sakė R. jo žmona, bet ji tikrai jam kažką atsakė, tuomet R. vieną kartą delnu trenkė savo žmonai per galvą. Tuomet ji iš karto nuėjo į vonios kambarį, R. liko su jais prie stalo, jų vaikas irgi buvo tame pačiame kambaryje, kur ir jie gėrė. Kai R. žmona buvo vonioje, ji iš vonios kambario pakvietė savo mažametį vaiką, kuris paskui ją nuėjo į vonios kambarį. Paskui į vonios kambarį nuėjo ir pats R.. Ir užsidarė duris į vonios kambarį.

Tuomet iš vonios girdėjo šauksmus, rėksmus, mušimo garsus. Jie visi bandė patekti į vonios kambarį, tačiau durys buvo uždarytos. R. su žmona prabuvo vonioje nemažai laiko, gal apie 30 min. Jis buvo pakankamai neblaivus, dėl to jam sunku atsiminti, kas po ko vyko tą vakarą. Tik atsimena, kad R. buvo stipriai išgėręs ir pradėjo ant visų jų šokinėti, bandyti muštis, dėl to jis

ir paskambino ir iškvietė policiją. Ant R. žmonos veido matė kraujosruvas po to, kai jis su

žmona išėjo iš vonios kambario. Kur būtent ant veido buvo kraujosruvos, jis neatsimena, atrodo

po dešine akimi. Tų kraujosruvų iki kol R. nuėjo su žmona į vonią, nebuvo. Kai atvažiavo

policija, R. žmona vis dvejodavo, ar nori ar nenori rašyti pareiškimą, policininkams sakė, kad ją sumušė vyras, tačiau už minutės jau sakydavo, kad neturi vyrui pretenzijų. Jo pusbrolis E. šiuo metu yra išvykęs į užsienį dirbti ir neaišku, kada grįš ir ar grįš (b. l. 48).

Liudytoja I. V. tyrimo metu nurodė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomavo jos brolis R. ir brolis A.. Ji tik ten viešėjo. 2015-10-16 vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvyko T. R. su savo mergina, kuri buvo su mažamečiu vaiku, taip pat su jais atėjo dar vienas vaikinas. Nei tos merginos, su kuria atėjo T. R., nei to vaikino, kuris atėjo su jais, ji nežino. Bute tuo metu buvo ji, jos broliai R. ir A., pusbrolis E.. E. buvo tik neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Visi pradėjo gerti, bendrauti. Įpusėjus išgertuvėmis, T. pradėjo kelti pavydo scenas savo merginai, jis ją užpavydėjo dėl to, kad į ją žiūrėjo jos brolis R.. T. pradėjo smurtauti pagrindiniame kambaryje, vėliau apsiramino, T. mergina nuėjo su vaiku į vonios kambarį, užsidarė, paskui ją nuėjo T. ir liepė savo merginai, kad ji jam atidarytų duris, ji atidarė, tuomet jis vėl pradėjo ją mušti. Kiek iš viso T. buvo sudavęs smūgių kumščiais savo merginai, ji neatsimena, bet tikrai daugiau nei 3-4. Kuomet T. mušė savo merginą, ji ant rankų turėjo vaiką, tai ir jam galėjo kliūti, bet akivaizdžių sužalojimų nematė ant vaiko. Ant T. merginos kūno matė sekančius sužalojimus: buvo patinusi lūpa, taip pat buvo ištinęs kairės akies vokas. Bandė raminti T., tačiau nepavyko, todėl ji surinko 112 ir iškvietė policiją. Kas dar kvietė policiją net negali prisiminti, nes viskas vyko greitai, jie visi buvo išsilakstę po butą. Policija atėjo pas juos į butą ir išvedė T.. T. gerai nepažįsta, T. labiau pažįsta E., kadangi E. jį buvo pakvietęs į svečius. Jos turimomis žiniomis, jos pusbrolis E. Šiuo metu yra išvykęs į Švediją dirbti, kada jis grįš, ar grįš, ji nežino (b. l. 54).

Liudytojas A. V. tyrimo metu nurodė, kad butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomavo jis ir jo brolis R.. 2015-10-16 vakare bute buvo jis, jo brolis R., sesė I. bei pusbrolis E.. 2015-10-16 vakare, po 18.00 val. pas juos į svečius, į butą, atėjo E. pažįstamas R. su savo žmona ir mažamečiu vaiku bei su jais buvo atėjęs dar kažkoks jų draugas, kurio jis nepažįsta, matė pirmą kartą, vardo nežino. Jis R. nepažįsta, matėpirmą kartą. Jie pradėjo gerti, bendrauti. R. vardo nežino, nes visi jį vadino R., tokia jo pravardė. R. žmona išgėrė labai mažai, gal apie vieną skarbonkę alaus. Jis ir jo sesė I. visiškai negėrė, nes sesė jam buvo pasakiusi, kad geriau negerti, kadangi R. neseniai buvo išėjęs iš kalėjimo, tai velniai žino, kokias nesąmones gali padaryti. Iš pradžių viskas buvo gerai, visi gražiai bendravo, jokių konfliktų nei tarp R. ir jo žmonos, nei tarp kitų asmenų, esančių tuo

metu bute, nebuvo. Kuomet visi jau buvo neblogai išgėrę, o R. gan stipriai neblaivus (gėrė

alų, brendį), R. pradėjo kelti pavydo scenas savo žmonai, kad neva į ją keistai žiūri jo brolis

R.. R. buvo pasakęs jo broliui, kad jeigu jam taip krito į akį R. žmona, tai jis

(R.) gali ją pasiimti sau. Jie visi pradėjo raminti R., sakė, kad jis nekalbėtų nesąmonių.

Už kažkiek laiko, gal buvo apie 1.00-1.30 val. nakties, R. savo žmonai pasiūlė važiuoti namo,

bet kadangi jis buvo labai girtas, jo žmona nesutiko. R. pasipiktino, keikėsi žmonos atžvilgiu

necenzūriniais žodžiais, vėl prasidėjo konfliktas tarp R. ir jo žmonos. R. žmona su vaiku

nuėjo į vonią, tuomet paskui ją į vonią atbėgo R., pareikalavo, kad ji atidarytų jam duris.

R. žmona atidarė jam duris ir R. pradėjo tampyti ją už plaukų, mušti kumščiais per galvą

(buvo suduota apie 2-3 smūgių į galvą). Taip pat R. buvo parvertęs savo žmoną ant skalbimo

mašinos nugara ir paėmė ją už gerklės, jiems visiems surėkė, kad išeitų kuo toliau. R. buvo

labai agresyvus, jie pabijojo, kad R. gali jiems padaryti kažką blogo, R. uždarė vonios

duris ir vėliau jie tik iš vonios girdėjo R. žmonos bei vaiko rėksmus, bei mušimo garsus, kelis

kartus pavyko patekti į vonios kambarį, matė, kad R. žmona gulėjo ant grindų sumušta, ji

buvo apsikabinusi vaiką, vaikas verkė. Bandė vėl raminti R., tačiau jis nereagavo. Žino, kad

policiją kvietė jo brolis R., kuris nubėgo kviesti pagalbos į balkoną. Vėliau policiją kvietė jo sesė I.. Ant R. žmonos pamatė sekančius sužalojimus: ant veido visiškai ištinusi lūpą, buvo patinęs kairės akies vokas, R. žmona skundėsi, kad jai skaudėjo galva. Ant R. žmonos vaiko nepamatė jokių akivaizdžių sužalojimų. Atvažiavusi policija išvežė R., vaikas su motina (R. žmona su vaiku buvo pristatyta į ligoninę). Nematė to fakto, kuomet R. mušė savo žmoną, kai ji laikė vaiką ant rankų (b. l. 60).

Iš R. R. pareiškimo matyti, kad ji pareiškė, kad ji buvo su vyru ir sūnumi svečiuose. Tada vyras padaugino alkoholio ir pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu pradėjo ją mušti per galvą ir tempti už plaukų. Tuo metu laikė savo vaiką ant rankų R. J.. Vyras mušdamas ją, jie su vaiku pargriuvo ant žemės. Atvykus policijai vyras jai grasino, jeigu parašys pareiškimą, tai primuš ją. Bijo likti viena namie. Butą nuomoja savo vardu (b.l. 2).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, matyti, kad 2015-10-17 apie 01.55 vai. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyras muša žmoną. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė I. V.. Nustatė, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apie 01 val. įvyko konfliktas tarp R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos vyro T. R., gim. (duomenys neskelbtini). Konflikto metu T. R. kelis kartus sudavė ranka savo žmonai per veidą, tempė už plaukų. R. R. konflikto metu laikė mažametį sūnų ant rankų, kai vyras stūmė ją ir R. R. pargriuvo su vaiku. GMP 0885 nukentėjusiąją ir vaiką išvežė į Santariškių ligoninę. R. R. paaiškino, kad smurto poveikis pasireiškė stūmimais, smūgiais į veidą ir galvą (b. l. 7-9).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti R. J. medicininiai dokumentai: asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė Nr. E15-2PA-1342, 5 lapai. Po apžiūros pateikta specialisto išvada, kad R. J. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui, galvos sumušimo diagnozė nepagrįsta (b. l. 27-29).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus. 2015-10-17 kelis kartus buvo skambinama bendrajam pagalbos centrui prašant pagalbos dėl muštynių. Garso įrašas įrašytas į CD, kuris prijungtas prie bylos (b.l. 41-43, 44).

Iš alkotesterio parodymų pažymos matyti, kad T. R. 2015-10-17 3.23 val. buvo nustatytas 1.80 prom. girtumas (b. l. 68).

Vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu teismas nustatė, kad liudytojų parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose dėl smurto artimoje aplinkoje fakto bei garso įrašų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, kuriuos atitinka ir nukentėjusiosios parodymai bei kaltinamojo parodymai teisme - patvirtina tai, kad T. R. 2015-10-17 mušdamas, stumdydamas ir tampydamas už plaukų sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei, t y. savo šeimos nariui. Tokie T. R. akivaizdžiai tyčiniai veiksmai atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., nes kaltininkas mušdamas žmoną, t. y. šeimos narį, sukėlė įstatymo numatytas pasekmes.

Kaltinamasis į Psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (b.l.106), Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (b.l.105), Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (b.l.107). Įvertinęs šiuos duomenis teismas pripažįsta, kad T. R. yra pakaltinamas ir būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

T. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nuskalstamą veiką ir dėl jos gailiai, ką patvirtina jo susitaikymas su žmona, baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką asmuo padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Pagrindo atleisti T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės nėra. Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. T. R. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, veikos padarymo metu jis buvo teistas (b. l. 94-95), baustas administracine tvarka (b. l. 87-93). T. R. oficialiai nedirbantis, teigė pragyvenantis iš atsitiktinio uždarbio. Įstatymas įpareigoja laisvės atėmimo bausmę skirti tik pavojingam recidyvistui, kuriuo T. R. nėra pripažintas. Tokiu būdu įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir įstatymo nuostatas teismas siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo mato pagrindą T. R. skirti sankcijoje numatytą ne švelniausio pobūdžio laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, kurie priverstų nuteistąjį tinkamai kontroliuoti savo elgesį ateityje.

Kaltinamajam tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

T. R. buvo laikinai sulaikytas 2015-10-17 02.00 val., paleistas 2015-10-17 15.45 val. (b. l. 70-71), todėl šis laikas privalomai turi būti įskaitytas į bausmės laiką.

Teismas paskirtos nuteistajam galutinės bausmės nebendrina su 2016-05-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta baudos bausme, nes minėtas baudžiamasis įsakymas nėra įsiteisėjęs (LTEKO duonmeų bazėje nurodyta, kad 2016-06-03 siųsta teismo baudžiamasis įsakymas grįžo nuteistajam neįteiktas).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa tyrimo metu pareiškė 12,07 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo R. J. gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 33-34). Iš bylos medžiagos matyti, kad R. J. buvo išvežtas į gydymo įstaigą dėl įvykdytų T. R. nusikalstamų veiksmų. T. R. ieškinį pripažino ir sutiko atlyginti žalą. Įvertinus visą tai, teismas patenkina civilinį ieškinį net ir įvertinęs tai, kad po apžiūros buvo pateikta specialisto išvada, jog R. J. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – 1 kompaktinis diskas su garso įrašais – paliktinas saugoti su bylos medžiaga.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei per 1 (vieną) mėnesį atlyginti priteistą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu T. R. paskirti bausmę - laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei per 1 (vieną) mėnesį atlyginti priteistą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti T. R. sulaikymo laiką 2015-10-17 kaip atliktą 2 (dviejų) dienų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d., 72² str. T. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti ji per 3 (tris) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinį diską su garso įrašu – palikti saugoti su bylos medžiaga.

Iš T. R. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 12,07 EUR (dvylika eurų ir septynis eurocentus) turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.