- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-22
- Bylos Nr.
- 2YT-2561-1059/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00113-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Pareiškėjas
- M. J.
- Suinteresuotas asmuo
- notarei Ritai Šabanskienei, G. K.
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Ignas Totilas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. J. skundą dėl notaro veiksmų suinteresuotiems asmenims notarei Ritai Šabanskienei, G. K., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. J. pateikė patikslintą skundą dėl notarės atsisakymo pripažinti jam paveldėjimo teisę į žemę, kuriame prašo pripažinti negaliojančiu Rokiškio rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. Šabanskienės 2018-01-24 raštą Nr. S-5 „Dėl žemės paveldėjimo“; mirus palikėjai T. K. – J. pripažinti jam paveldėjimo teisę į trijų žemės sklypų, sumarinio ploto 2,0400 ha dalį - 1,0200 ha, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)). Taip pat prašo pripažinti jam paveldėjimo teisę į 5,35 ha žemės, į kurią nuosavybės teisės neatkurtos (į dalį M. J. J. žemės sklypo Nr. 40, 24,80 ha, kuris 1940-06-15 priklausė nuosavybės teise). Nurodė, kad mirus T. K. jos sūnus G. K. tapo pirmos eilės įpėdiniu. Jis nuo 2013 m. gydosi VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. M. J. 2014-05-05 išsiuntė raštus (pareiškimus) dėl turto paveldėjimo Kauno miesto 20-ajam notarų biurui ir Rokiškio rajono pirmajam notarų biurui, tačiau atsakymų negavo. 2017-11-30 paskambinęs į VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę sužinojo, kad G. K. yra atsisakęs LR pilietybės, todėl jis negali įgyti žemės ūkio paskirties žemės bei jam negali būti nuosavybės teisės atkurtos į turėtą žemę. Kadangi pirmos eilės įpėdinis nepriima ir negali priimti palikimo atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę, o antros ar trečios eilės įpėdinių nėra, pareiškėjui, kaip 4-os eilės įpėdiniui (palikėjos vieninteliam broliui) atsiranda paveldėjimo teisė į palikėjos turtines reikalavimo teises atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę. Pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai išsiuntė raštus – prašymus Kauno miesto 20-ajam notarų biurui (2018-01-17) ir Rokiškio rajono pirmajam notarų biurui (2018-01-20). Kauno miesto 20-asis notarų biuras informavo, kad G. K. prašymu paveldėjimo byla vedama Rokiškio rajono 1-ajame notarų biure. 2018-01-27 jis gavo Rokiškio rajono 1-ojo notarų biuro 2018-01-24 raštą Nr. S-5, kuriuo atsisakoma pareiškėjui pripažinti paveldėjimo teisę į žemę. Rašte nurodyta, kad mirusiosios sūnus turi teisę paveldėti pinigų sumą, gautą pardavus žemės sklypus. Notaras netenkino pareiškėjo 2018-01-20 prašymo, dėl to skundžia šį notaro veiksmą (sprendimą). Pažymi, kad notaras neišdavė paveldėjimo liudijimo palikėjos sūnui G. K. į žemės sklypus.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo notarė R. Šabanskienė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo M. J. skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir nurodė, kad notaras niekaip negali išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimo – pripažinti pareiškėjui paveldėjimo teisę į žemę. Tam, kad įgyti paveldėjimo teisę, pirmiausia reikia priimti palikimą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str.). Pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą palikimo po sesers T. K. mirties tinkamu būdu nėra priėmęs. Jei pareiškėjas ir būtų laiku kreipęsis dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimas jam negalėtų būti išduotas, nes palikimą priėmė mirusiosios T. K. sūnus G. K., kuris yra aukštesnės (pirmos) eilės įpėdinis. Remiantis CK 5.50 str. palikimas yra priimamas visas bei neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Kadangi palikėja testamento nepaliko, todėl turtas ir turtinės teisės paveldimos pagal įstatymą, o tai reiškia, kad visą turtą paveldi tik palikimą priėmęs sūnus. G. K. nėra Lietuvos Respublikos pilietis, taip pat nėra asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus galėtų turėti nuosavybės teisę į žemę Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet LR Vyriausybė 1996 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 475 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1024 redakcija) patvirtino taisykles, kuriose yra reglamentuojamas tokios žemės paveldėjimo/pardavimo klausimas. Šiuo atveju įpėdinis, neturintis teisės įgyti nuosavybės teisių į žemę, turi teisę paveldėti pinigus, gautus pardavus tokią žemę. Šiai dienai palikėjos vardu yra įregistruotos daiktinės teisės į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini) į kitas trijų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) dalis daiktinių teisių nėra įregistruotos. Įpėdinis G. K., suėjus trims mėnesiams po palikėjos mirties, pageidavo gauti paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini) į butą Nr. 20, esantį (duomenys neskelbtini) ir į pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB. Žemės paveldėjimo tvarka buvo išaiškinta ir šio reikalo sprendimas paliktas ateičiai.
Motyvuojamoji dalis
3. Skundas netenkintinas.
4. Pareiškėjas prašo pripažinti negaliojančiu Rokiškio rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. Šabanskienės 2018-01-24 raštą Nr. S-5 „Dėl žemės paveldėjimo“ ir pripažinti jam paveldėjimo teisę į trijų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dalį bei į 5,35 ha žemės, į kurią nuosavybės teisės neatkurtos.
5. Iš byloje esančios medžiagos ir pateiktos bylos Nr. 73 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios T. K. palikimą matyti, kad M. J. 2018-01-20 raštu kreipėsi į notarę R. Šabanskienę (b. l. 17-18) ir nurodė, kad, jo žiniomis, palikėjos T. K. pirmos eilės įpėdinis, jos sūnus G. K. yra atsisakęs LR pilietybės, todėl jis negali įgyti žemės ūkio apskrities žemės bei jam negali būti nuosavybės teisės atkurtos į turėtą žemę, dėl tos priežasties G. K. negali priimti palikimo į žemės ūkio paskirties žemę bei jam kaip ketvirtos eilės įpėdiniui, nesant antros ir trečios eilės įpėdinių, atsiranda paveldėjimo teisė į palikėjos žemės ūkio paskirties žemę, todėl prašė notarę išduoti paveldėjimo liudijimą į nurodytus tris žemės sklypus ir į palikėjos T. K. turėtas žemes, į kurias nuosavybės teisės neatkurtos.
5. Skundžiamu 2018-01-24 Rokiškio rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. Šabanskienės 2018-01-24 raštu Nr. S-5 (b. l. 19) pareiškėjui M. J. buvo atsakyta į jo raštą ir paaiškinta, kad remiantis Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-04-18 nutarimu Nr. 475, mirusiosios sūnus turi teisę paveldėti pinigų sumą, gautą pardavus žemės sklypus.
6. CK 5.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1-2 dalys). Atsižvelgiant į aukščiau minimą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad paveldėjimo teisės liudijimą gali prašyti išduoti tik įpėdiniai, kurie yra paveldėję pagal įstatymą arba testamentą. Nagrinėjamu atveju, M. J. nėra priėmęs palikėjos T. K. palikimo, todėl jam negali būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas.
7. Be to, pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Taigi šiuo atveju pirmos eilės palikėjos T. K. įpėdiniu yra jos sūnus G. K.. Pagal CK 5.11 straipsnio 2 dalį ketvirtos eilės įpėdiniai, kuriuo šiuo atveju yra pareiškėjas, paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Taigi šiuo atveju esant aukštesnės eilės įpėdiniui, kuris palikimo neatsisakė ir iš kurio teisė paveldėti nebuvo atimta, pareiškėjas paveldėti palikėjos T. K. palikimo negalėjo.
8. Konstatuotina, kad notarė R. Šabanskienė 2014-04-24, t. y. per įstatymo nustatytą terminą gavusi G. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pagrįstai 2014-04-24 išdavė liudijimą apie palikimo priėmimą Nr. IRRŠ-1969, kuriuo patvirtino, kad T. K. palikimą priėmė jos sūnus G. K.. Taip pat, notarė, laikydamasi teisės aktų, reglamentuojančių paveldėjimą pagal įstatymą, nuostatų, pagrįstai ir teisėtai 2014-05-22 išdavė G. K. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus Nr. IRRŠ-2410 ir Nr. IRRŠ-2412, 2014-05-22 gavusi G. K. pareiškimą išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į ½ dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini) į butą Nr. 20, esantį (duomenys neskelbtini) ir į pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą darytina išvada, kad notarė pagrįstai M. J. neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi tam nebuvo įstatyme numatytų pagrindų – palikėjos T. K. palikimą priėmė jos sūnus G. K., kuris yra pirmos eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymą.
9. Pareiškėjas teigia, kad notarė neišdavė paveldėjimo liudijimo palikėjos T. K. sūnui G. K. į žemės sklypus ir jis negali priimti palikimo į žemės ūkio paskirties žemę, nes nėra Lietuvos Respublikos pilietis. Pažymėtina, kad G. K. iš tiesų nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į pareiškėjo skunde nurodomus žemės sklypus, tačiau jau minėta, kad pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl G. K., pateikęs notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo, laikomas priėmęs palikėjos palikimą – paveldėjęs visą palikėjos T. K. turtą ir turtines teises. Šiuo atveju įpėdinis, neturintis teisės įgyti nuosavybės teisių į žemę, turi teisę paveldėti pinigus, gautus pardavus tokią žemę. Minėtą teisinę situaciją dėl žemės paveldėjimo/pardavimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 475 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1024 redakcija) patvirtintos Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklės. Šių taisyklių 2 punkte nurodoma, kad notaras privačios žemės savininko įpėdinio prašymu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nustatyta tvarka išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame nurodo, kad privačios žemės savininko įpėdinis, paveldėjęs žemės sklypą ar jo dalį, turi teisę į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemės sklypą ar jo dalį (toliau vadinama – žemės sklypas), o jeigu žemės sklypą paveldėjo keli privačios žemės savininko įpėdiniai – papildomai nurodoma, kokios žemės sklypo dalys jiems tenka. Kadangi G. K. laikomas priėmęs visą T. K. palikimą, todėl turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kuriame būtų nurodyta, kad jis paveldėjęs konkrečius žemės sklypus turi teisę į pinigų sumą, gautą pardavus šiuos žemės sklypus.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad notarė pagrįstai ir teisėtai, laikydamasi paveldėjimo teisę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, nepripažino pareiškėjui paveldėjimo teisės į palikėjos T. K. žemės sklypus bei neišdavė pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimo į juos. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėjo patikslintas skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.
11. Iš pareiškėjo valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88, 92, 96 str.).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 – 513 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo M. J. patikslinto skundo dėl notarės Ritos Šabanskienės veiksmų/neveikimo netenkinti.
Priteisti iš pareiškėjo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 7, 60 Eur (septynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteistas išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą (gavėjo kodas – 188659752; įmokų kodas – 5660).
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.