- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-08
- Bylos Nr.
- 2-22/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
- Skolininkas
- uždarosios akcinė bendrovės „Neapolis“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Elparnas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko uždarosios akcinė bendrovės „Neapolis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. L2-1254-524/2008 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Elparnas“ pareiškimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Neapolis“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Elparnas“ kreipėsi į teismą dėl 239 000 Lt skolos, 2 381 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo įvykdymo, 1 456,90 Lt žyminio mokesčio bei 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš skolininko UAB „Neapolis“. Šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko turto areštą, areštuojant skolininko pinigines lėšas, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. lapkričio 5 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino, teismas areštavo UAB „Neapolis“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo neradus ar nepakankant – pinigines lėšas, neviršijant 241 381 Lt sumos. Teismas nurodė, kad iš kreditoriaus pareiškimo matyti, jog skolininkas neatsiskaito už atliktus darbus, vengia įvykdyti prievolę, prašoma išieškoti suma yra didelė. Todėl teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, atsižvelgęs į laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, siekdamas užtikrinti teismo procesinio sprendimo įvykdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo neradus ar nepakankant – areštavo skolininkui priklausančias pinigines lėšas.
Šalies argumentai
Skolininkas UAB „Neapolis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis teisingumo principo, kuris reikalauja išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis teisingumo principo bei parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai šaliai nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų kitos proceso šalies teisių daugiau nei būtina tikslui pasiekti. Kreditorius, pateikdamas pareiškimą teismui dėl skolos priteisimo, suklaidino teismą ir reikalauja priteisti sumas, kurių reikalavimo terminas nėra suėjęs. Susitarime prie statybos darbų rangos sutarties Nr. 06/09-12 skolininkas susitarė su kreditoriumi, kad visa pagal sutartį mokėtina suma bus sumokėta kreditoriui ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 10 d. Minėtame susitarime prie statybos darbų rangos sutarties nustatytam sutarties vykdymo termino nukėlimui turi būti taikomos CK 6.209 str. taisyklės, kurios 2 d. numatyta, kad nustačius papildomą terminą sutarčiai vykdyti, nukentėjusi šalis negali taikyti kitų gynimosi būdų, išskyrus savo prievolių vykdymo sustabdymą ir reikalavimą atlyginti nuostolius. Apeliantas užsiima biuro patalpų nuoma ir turto areštas gali pabloginti esamą bendrovės finansinę padėtį, tuo pačiu bus apsunkinta galimybė tinkamai ir laiku atsiskaityti su kreditoriumi. Apelianto manymu, pateikdamas pareiškimą teismui kreditorius piktnaudžiauja teise ir pažeidžia šalių kooperacijos principą. Piktnaudžiavimas teise kartu reiškia ir pagrindinių civilinės teisės principų – sąžiningumo, protingumo, pažeidimą. Kreditoriaus reikalavimas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nesąžiningas, ko pasėkoje apeliantas gali patirti papildomų nuostolių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Elparnas“ prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kreditorius yra įvykdęs savo įsipareigojimus skolininkui UAB „Neapolis“, todėl skolininkas privalo vykdyti savo įsipareigojimus, numatytus 2008 m. birželio 26 d. papildomo susitarimo prie statybos darbų rangos sutarties Nr. 06/ 09-12 1.4 punkte, kuriame numatyta, kokia tvarka UAB „Neapolis“ turi sumokėti mokėtinas sumas UAB „Elparnas“.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio (pareiškimo) pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo (įsakymo) vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso normų numatytų priemonių.
Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo (įsakymo) neįvykdymo riziką. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kreditoriaus UAB „Elparnas“ pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašoma išieškoti įsiskolinimo suma, kuri sudaro 239 000 Lt, laikytina didele, kas gali padidinti būsimo teismo įsakymo neįvykdymo riziką, dėl ko pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas skundžiamą nutartį šia aplinkybe, turėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas skunde teisingai nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis teisingumo principo bei parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai šaliai nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų kitos proceso šalies teisių daugiau nei būtina tikslui pasiekti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, siekdamas kuo labiau suderinti šalių interesus (iš vienos pusės - užtikrinti kreditoriaus pareikšto reikalavimo įvykdymą, iš kitos pusės - kiek galima mažiau suvaržyti skolininko finansinę – komercinę veiklą), laikėsi turtinių apribojimų taikymo eiliškumo, t. y. visų pirma, neviršijant pareikšto reikalavimo sumos, areštavo skolininko nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ir tik jo nesant ar nepakankant – areštavo skolininko pinigines lėšas. Kolegijos manymu, toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būdas ir eiliškumas nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, teisingumo ir ekonomiškumo principų.
Apeliantas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumą ginčija kreditoriaus pareikšto pareiškimo nepagrįstumu. Tačiau, kaip minėta, civilinio proceso įstatymas nereikalauja, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio (pareiškimo) pagrįstumas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinamas ne ieškinio (pareiškimo) pagrįstumas, o kitos aplinkybės – grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas (įsakymas) bus neįvykdytas. Todėl apelianto argumentai, susiję su pareiškimo pagrįstumu, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra teisiškai nereikšmingi ir dėl jų kolegija nepasisako.
Apeliantas skunde nurodo, kad užsiima biuro patalpų nuoma ir turto areštas gali pabloginti esamą bendrovės finansinę padėtį. Tačiau šiems teiginiams pagrįsti jokių tai patvirtinančių duomenų jis nepateikė (CPK 178 str.).
Apeliantas, manydamas, kad kreditorius, pateikdamas pareiškimą teismui piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, gali naudotis CPK 95 straipsnyje numatytomis priemonėmis (pateikti motyvuotą prašymą nuostoliams dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atlyginti). Kartu kolegija pažymi, kad įgyvendinant lygiateisiškumo principą įstatyme numatyta galimybė atsakovui (skolininkui) kreiptis į teismą su prašymu, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 147 str. 1 d.). Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta kelio skolininkui ateityje prašyti pateikti jo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, pateikus tai pagrindžiančius įrodymus.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.