- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- eI-74-283/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00078-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- D. D., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, D. U.
- Advokatai
- Algirdas Biguzas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovei A. T.,
trečiojo suinteresuoto asmens D. D. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) atstovams D. D. ir advokatui Algirdui Biguzui,
trečiajam suinteresuota asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančio Panevėžio skyriaus atstovui K. C.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: D. D. individualiai įmonei (duomenys neskelbtini), Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, ir D. U.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atstovaujantis Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Šiaulių TPSVPD), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 33 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareiškimu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Panevėžio miesto savivaldybės administracija, ir Savivaldybės administracija) trečiajam suinteresuotam asmeniui D. D. individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) (toliau – ir IĮ (duomenys neskelbtini), ir Statytojas), 2016 m. rugsėjo 30 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statybos leidimas).
Šalies argumentai
Šiaulių TPSVPD pareiškime nurodė, kad, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1V-17 patvirtinto Planavimo sąlygų, planavimo sąlygų sąvadų ir statybą leidžiančių dokumentų parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašu (2017 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1V-11 redakcija), buvo patikrintas trečiajam suinteresuotam asmeniui IĮ (duomenys neskelbtini) išduoto Statybos leidimo teisėtumas. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. PS1-8-(19.5), parengtame 2017 m. vasario 8 d., buvo konstatuota, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija Statybos leidimą, leidžiantį vykdyti naujo statinio statybą pagal 2016 m. parengtą Projektą Nr. 2016-02-TP „Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Panevėžyje statybos projektas“ (toliau – ir Projektas), išdavė neteisėtai, pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Šiaulių TPSVPD teigė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Statytojas prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikė ne visus privalomus dokumentus, nurodytus Statybos leidimo išdavimo metu galiojusioje Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“) 34 punkte. Šiaulių TPSVPD nurodė, kad Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2016 m. balandžio 1 d.- 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu galiojusi redakcija) nustatė, jog statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba jį valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Pagal Projektą, automobilių stovėjimo aikštelė prie Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) planuojamo statyti prekybos paskirties pastato suprojektuota valstybinės žemės sklype, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba). Pagal Projekto sprendinius (Bendrųjų statinio rodiklių lentelės 4.1. eilutė, Aiškinamojo rašto dalis ,,Sklypo planas“), pagrindinė automobilių stovėjimo aikštelė projektuojama tarp pastato ir (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies, valstybinėje žemėje, gatvės sklypo raudonųjų linijų ribose. Šiaulių TPSVPD nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius (toliau - NŽT Panevėžio skyrius) 2017 m. sausio 3 d. raštu Nr. 23SD-35-(14.23.7.) pranešė, jog atsakant į IĮ (duomenys neskelbtini) prašymą išduoti sutikimą įrengti automobilių stovėjimo aikštelę valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, buvo nurodyta automobilių stovėjimo vietas numatyti žemės sklypo ribose ir išreikštas neprieštaravimas, esant būtinybei, papildomas automobilių stovėjimo vietas įrengti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ribose. Šiaulių TPSVPD, įvertinęs šią informaciją ir remdamasis Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies bei STR 1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“ (2016 m. birželio 17 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu galiojusi redakcija) 34 punkto nuostatomis, teigė, kad Statytojas nebuvo gavęs Nacionalinės žemės tarnybos rašytinio sutikimo automobilių stovėjimo aikštelę įrengti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančioje šalia žemės sklypo, kadastro Nr. 2701/0013:153. Šiaulių TPSVPD tvirtino, jog Savivaldybės administracija, išduodama Statybos leidimą, nesivadovavo teisės aktų nuostatomis, nustatančiomis, kad norint gauti leidimą statyti valstybinėje žemėje, visais atvejais būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą (susitarimą). Be to, Šiaulių TPSVPD teigė, kad Savivaldybės administracija neatsižvelgė, jog buvo nesilaikyta 2013 m. gruodžio 23 d. išduotų Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. SPR-317 12 punkto reikalavimų, numatančių, jog automobilių stovėjimo aikštelės privalo būti įrengtos Statytojo naudojamo sklypo ribose, t. y. kad Projekto sprendiniai neatitinka išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų, nes 12 vietų automobilių stovėjimo aikštelė suprojektuota šalia esančiame nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Šiaulių TPSVPD tvirtino, kad Savivaldybės administracija neįvertino, jog taip Statytojas pažeidė Statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Pažymėjo, kad ir galiojančio Statybos įstatymo nuostatos dėl statinio projekto ir prisijungimo sąlygų iš esmės išliko nepakitę: šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje tarp kitų privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų nurodyti ir specialieji reikalavimai (jeigu jie buvo gauti). Šiaulių TPSVPD, apibendrinusi nustatytus teisės aktų pažeidimus, konstatavo, kad Savivaldybės administracija neturėjo teisės pritarti Projektui ir išduoti Statybos leidimą, be to, atsakovė, patikrinusi ir pritarusi Projektui bei išduodama statybą leidžiantį dokumentą, netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Šiaulių TPSVPD atstovė A. T. prašė tenkinti reikalavimą, remiantis pareiškime išdėstytais argumentais ir motyvais. Šiaulių TPSVPD atstovė pažymėjo, kad Projektas buvo rengiamas visuomeninės paskirties pastatui, todėl prie jo privalėjo būti suprojektuotos automobilių stovėjimo vietos. A. T. pažymėjo, kad, pagal Savivaldybės administracijos išduotus specialiuosius reikalavimus, automobilių stovėjimo aikštelė privalėjo būti suprojektuota IĮ (duomenys neskelbtini) naudojamo sklypo ribose. A. T. nurodė, jog Šiaulių TPSVPD vertina, kad NŽT Panevėžio skyrius yra išdavęs tik sutikimą įrengti įvažiavimą į Statytojo naudojamą žemės sklypą, o ne privalomas automobilių stovėjimo vietas.
Atsiliepimas
Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė Šiaulių TPSVPD pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Savivaldybės administracija nurodė, kad Architektūros ir urbanistikos skyrius 2013 m. gruodžio 23 d. išdavė statytojui IĮ (duomenys neskelbtini) Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. SPR-317 prekybos paskirties pastato su gydymo paskirties patalpomis, esančio Panevėžyje (duomenys neskelbtini), statybai. Pagal šių reikalavimų 12 punktą „Privažiavimo kelias ir prieigos prie sklypo, mašinų stovėjimo aikštelės”, automobilių stovėjimo aikštelės privalėjo būti projektuojamos sklypo ribose. Atsakovės teigimu, tokia bendrojo pobūdžio nuostata į Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. SPR-317 buvo įrašyta, atsižvelgus į statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos” (toliau – ir STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos”, 2012 m. spalio 18 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu galiojusi redakcija) 3.1 punkto nuostatas. Atsakovė rėmėsi NŽT Panevėžio skyriaus 2014 m. balandžio 18 d. rašte Nr.23SD-(14.23.7.)-2713 išdėstyta pozicija, kad rengiant prekybos paskirties pastato statybos projektą, privalomos automobilių stovėjimo vietos turi būti numatytos žemes sklypo, kadastro Nr. 2701/0013:153, ribose ir kad NŽT Panevėžio skyrius neprieštarautų, jei esant būtinybei, papildomos automobilių stovėjimo vietos būtų įrengtos valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ribose. Atsakovė nurodė, kad NŽT Panevėžio skyrius 2014 m. birželio 5 d. išdavė sutikimą Nr. 23ST-(14.23.5)-142 tiesti susisiekimo komunikacijas valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Atsakovė nurodė, jog išduodant Statybos leidimą, buvo atsižvelgta į tai, kad Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 1-330 patvirtino Panevėžio miesto (šiaurinės dalies) susisiekimo komunikacijų specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas), kurio aiškinamajame rašte nurodyta, jog planuojamoje teritorijoje esančioms ir suplanuotoms BI, B2, Cl ir C2 kategorijos gatvėms yra nustatytos šių dydžių raudonosios linijos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) - 40 m, nuo (duomenys neskelbtini)- 30 m. Atsakovė teigė, kad išduodant Statybos leidimą, buvo įvertinta, jog pagal Projekto sprendinius (Bendrųjų statinio rodiklių lentelės 4.1. eilutė, Aiškinamojo rašto dalis „Sklypo planas”), prie 372,00 m² ploto prekybos paskirties pastato pagrindinė automobilių stovėjimo aikštelė su įvažiavimu/išvažiavimu projektuojama už sklypo ribų - tarp pastato ir (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies valstybinėje žemėje (gatvės sklypo raudonųjų linijų ribose). Savivaldybės administracijos vertinimu, tokie Projekto sprendiniai atitiko 2015 m. sausio 1 d. - 2016 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu galiojusio STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 12 punkto nuostatas. Atsakovė pažymėjo, jog Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 31 d. sprendimu patvirtintų Automobilių stovėjimo vietų skaičiaus Panevėžio mieste nustatymo taisyklių 17 punktas nustato, kad tuo atveju, kai prie Panevėžio miesto teritorijoje planuojamo statyti, rekonstruoti statinio (patalpos) reikalingą įrengti automobilių stovėjimo vietų skaičių galima planuoti šalia projektuojamo sklypo esančioje valstybinės žemės teritorijoje (turint Panevėžio apskrities viršininko administracijos sutikimą), tai už planuojamas valstybinėje žemėje įrengti automobilių stovėjimo vietas mokama 50 procentų mažesnė Taisyklių 14 punkte nustatyta kompensacija. Atsakovė nurodė, kad Savivaldybės administracija ir IĮ (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 1 d., t. y. prieš Statybos leidimo išdavimą, sudarė sutartį Nr. 221169 dėl kompensacijos už trūkstamas automobilių stovėjimo vietas, pagal kurią, Statytojas įsipareigojo sumokėti kompensaciją už 6 trūkstamas automobilių stovėjimo vietas. Savivaldybės administracija, remdamasi 2016 m. balandžio 1 d. – 2017 m. sausio 1 d. laikotarpiu galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi bei Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1-322 patvirtinto Panevėžio miesto susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų įrengimo ar išplėtimo, kai šiuos darbus savo lėšomis atlieka fiziniai ar juridiniai asmenys, tvarkos aprašo 7 ir 8 punktais, tvirtino, kad Statytojas, sudaręs komunikacijų statybos (rekonstravimo) pritaikant jas statomo objekto reikmėms sutartį, teisės aktų nustatyta tvarka bei vadovaudamasis Projekte numatytais transporto organizavimo sprendiniais privalės inicijuoti naujo statybą leidžiančio dokumento gavimą automobilių stovėjimo aikštelei (II grupės nesudėtingam statiniui) įrengti. Be to, Savivaldybės administracija, remdamasi jai pateikto Projekto titulinio lapo ir Bendrųjų statinio rodiklių pirmojo lapo duomenimis, kaip nepagrįstą vertino Šiaulių TPSVPD pareiškimo argumentą, kad Projekto rengimo dokumentų sudėtis ir įforminimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Savivaldybės administracija, prašydama atmesti Šiaulių TPSVPD reikalavimą, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią, sprendžiant dėl statybos leidimo panaikinimo (jo galiojimo nutraukimo), kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsiaiškinti ir įvertinti, ar prašyme panaikinti statybos leidimą nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas nutraukti leidimo galiojimą ir tolimesnį statybos vykdymą, o nesant įstatymo nustatytų statybos leidimo panaikinimo kriterijų, vadovautis bendraisiais Statybos įstatymo pradmenimis ir jų prasme bei teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsakovė rėmėsi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotu konstituciniu teisinės valstybės principu, pagal kurį, nustatant teisinius apribojimus ir atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo ir proporcingumo principo, reiškiančio, kad valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia tikslams pasiekti.
Teismo posėdyje Savivaldybės administracijos atstovai A. R. ir E. K. prašė atmesti pareiškimą atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais.
Atsakovo atstovė A.R. akcentavo, kad Statytojas gali gauti naują statybą leidžiantį dokumentą automobilių stovėjimo aikštelės valstybiniame žemės sklype įrengimui. Teigė, kad Statybos leidimo išdavimo metu galioję teisės aktai nustatė, jog architektūriniai reikalavimai nėra privalomi.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas E.K. papildomai paaiškino, kad rengiant Projektą, nebuvo draudžiama vadovautis ir naujai įsigaliojusiais teisės aktais, ir vertino, kad dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. SPR-317 12 punktas tapo nebeaktualus, o Statytojas neturėjo pareigos gauti naujus specialiuosius reikalavimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. D. individuali įmonė (duomenys neskelbtini) atsiliepimu prašė Šiaulių TPSVPD pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. IĮ (duomenys neskelbtini) prašymą grindė tokiais argumentais: Savivaldybės administracijos išduotas Statybos leidimas nepažeidžia viešojo intereso, kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų interesų; IĮ (duomenys neskelbtini), siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, pareiškėjui ir atsakovei nepateikė jokių apgaulingų, neteisingų ar neišsamių duomenų; remdamasis STR 2.06.04:2014 „ Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (redakcija galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2016-12-01) 12 punktu, nurodė, kad IĮ (duomenys neskelbtini) ir Savivaldybės administracijos veiksmai iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus; remdamasi Specialiojo plano sprendiniais dėl (duomenys neskelbtini) gatvei nustatytų raudonųjų linijų ir tuo, kad Projekte automobilių stovėjimo vietos numatytos (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ribose, vertino, kad Statybos leidimas neprieštarauja šiam teritorijų planavimo dokumentui; atsižvelgęs į Projekto sprendinius, suformuluotus Bendrųjų statinio rodiklių lentelės 4.1 eilutėje, tvirtino, kad Statybos leidimas atitinka projektavimo sąlygas ir Projektą; remdamasis NŽT Panevėžio skyriaus 2014 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 23SD-(14.23.7.)-2713 ir 2014 m. birželio 5 d. raštu Nr. 23ST-(14.23.5.)-142, tvirtino, kad atsakovės ir Statytojo atlikti Statybos leidimo veiksmai buvo derinami su Nacionaline žemės tarnyba ir buvo laikomasi jos pareikštos pozicijos, t. y. Statytojas iš esmės buvo gavęs Statybos leidimui išduoti reikalingą Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą; Statytojui pareiškus valią, gali būti sudaryta Susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų statybos (rekonstravimo) pritaikant statomo objekto reikmėms sutartis, o sudarius tokią sutartį, Statytojas, vadovaudamasis Projekte numatytais transporto organizavimo pagrindais, privalės inicijuoti naujo statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūrą automobilių stovėjimo aikštelei (II grupės nesudėtingam statiniui) įrengti.
Teismo posėdyje D. D. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) atstovai D. D. ir advokatas A. Biguzas prašė Šiaulių TPSVPD pareiškimą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais.
Atsiliepimas
Advokatas A. Biguzas papildomai nurodė, jog pritaria Savivaldybės administracijos atsiliepime išdėstytiems argumentams ir motyvams. Teigė, kad prekybos paskirties pastato statybai išduotas Statybos leidimas neapima automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo, todėl naikinti statybą leidžiantį dokumentą, kaip neteisėtai išduotą, nėra pagrindo. Pažymėjo, kad Šiaulių TPSVPD, atlikdama patikrinimą, neįvertino Statytojui išduotų specialiųjų reikalavimų.
Šalies argumentai
D. D. naujų papildomų paaiškinimų nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. U. atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdyje D. U. paaiškino, kad IĮ (duomenys neskelbtini) naudojamas sklypas labai nedidelis, todėl buvo nuspręsta 12 vietų automobilių stovėjimo aikštelę projektuoti (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ribose.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujantis Panevėžio skyrius atsiliepimu su Šiaulių TPSVPD pareiškimu sutiko. NŽT Panevėžio skyrius pažymėjo, kad Šiaulių TPSVPD buvo pateikta informacija, jog IĮ (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 23SD(14.23.7.)-2713 buvo rekomenduota automobilių stovėjimo vietas numatyti žemės sklypo ribose ir išreikštas neprieštaravimas, esant būtinumui, papildomas automobilių stovėjimo vietas įrengti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ribose, 2014 m. birželio 5 d. duotas sutikimas Nr.23ST-(14.23.5.)-142 tiesti susisiekimo komunikacijas (įvažiavimą) valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, o 2016 m. balandžio 15 d. – sutikimas Nr. 23SD-3133-(14.23.7.) dėl prekybos paskirties pastato statybos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neišlaikant nustatytų atstumų nuo vakarinės ir pietinės sklypo ribos, tačiau nebuvo išduotas sutikimas nesilaikyti teisės aktų nustatytu atstumų iki gretimo valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 2701/0013:347), esančio (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdyje Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančio Panevėžio skyriaus atstovas K. C. pritarė atsiliepime išdėstytai pozicijai, naujų papildomų paaiškinimų neteikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje nustatytais duomenimis, D. D. IĮ (duomenys neskelbtini), parengusi 443,12 m² bendro ploto prekybos paskirties pastato Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) projektą, 2016 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 30 d. išdavė Statybos leidimą, registracijos Nr. LSNS-51-160930-00099, statyti negyvenamosios paskirties naują pastatą Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2016 metais D. Urbono parengtą Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Panevėžyje statybos projektą Nr. 2016-02-TP.
Šiaulių TPSVPD Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė, atliko 2016 m. rugsėjo 30 d. išduoto Statybos leidimo, registracijos Nr. LSNS-51-160930-00099, patikrinimą, kurio tikslas buvo nustatyti, ar nurodytas statybą leidžiantis dokumentas atitinka Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas.
Atlikus patikrinimą, Šiaulių TPSVPD parengė 2017 m. vasario 8 d. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PS1-8-(19.5). Šiaulių TPSVPD šiame akte konstatavo, kad: 1) IĮ (duomenys neskelbtini), kaip statytojas, neatitinka Statybos įstatyme nustatytų reikalavimų statytojo teisei įgyvendinti, kadangi Projekte numatyta prekybos paskirties pastatui priskirta 372 m² ploto, 12 vietų automobilių stovėjimo aikštelė su įvažiavimu/išvažiavimu numatyta už žemės sklypo, kadastro Nr.2701/0013:153 ribų, tačiau NŽT Panevėžio skyrius 2014 m. birželio 5 d. raštu Nr. 23ST-(14.23.5)-142 davė sutikimą tik įvažiavimui/išvažiavimui tiesti/statyti; 2) Statytojas su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepateikė sutarties, sutikimo ar susitarimo su žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinančio dokumento, būtino 12 vietų automobilių stovėjimo aikštelei įrengti; 3) Projekto sprendiniai dėl 12 vietų automobilių stovėjimo aikštelės pažeidžia Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2013 m. gruodžio 13 d. patvirtintų Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. SPR-317 12 punkto reikalavimus, nustatančius automobilių stovėjimo aikštelę įrengti žemės sklypo ribose; 4) Projekte nėra Statytojo parašo su žyma „Pritariu“ ir pritarimo Projekto sprendiniams.
Byloje nagrinėjamas statybos teisinių santykių srityje kilęs ginčas dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo.
Statybą leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentuoja Statybos įstatymas, STR 1.07.01.2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Byloje nagrinėjamam ginčui spręsti taikomos šių bei kitų teisės aktų redakcijos, galiojusios Projekto rengimo ir Statybos leidimo išdavimo metu.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), IĮ (duomenys neskelbtini) naudoja pagal valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N27/94-0366.
IĮ (duomenys neskelbtini), rengiančiai prekybos paskirties pastato su gydymo paskirties patalpomis Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) projektą, Savivaldybės administracija 2013 m. gruodžio 23 d. išdavė Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr.SPR-317. Pagal šių reikalavimų 12 punktą, privažiavimo kelias ir prieigos prie sklypo bei stovėjimo aikštelės projektuojamos, vadovaujantis STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, automobilių stovėjimo aikštelės įrengiamos sklypo ribose.
Pagal byloje pateikto Projekto sprendinius ( Statinio projekto architektūrinė dalis. 2. Sklypo planas. 2.1. punktas „Sklypo plano sprendiniai“ ir 2.2. punktas „Eismo organizavimas“), automobilių stovėjimo aikštelė prie prekybos paskirties pastato suprojektuota, vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 112 punktu; pagrindinė automobilių stovėjimo aikštelė suprojektuota tarp prekybos paskirties pastato ir (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies, valstybinėje žemėje (gatvės sklypo raudonųjų linijų ribose); atsižvelgus į nustatytus automobilių stovėjimo vietų poreikio kriterijus, Projekte numatyta dvylika automobilių stovėjimo vietų; į automobilių stovėjimo aikštelę ir prie pastato įvažiavimas projektuojamas iš (duomenys neskelbtini), esamo įvažiavimo į sklypą (duomenys neskelbtini) vietoje.
STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (Aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. D1-533 redakcija), kuriuo rengiant Projektą buvo vadovaujamasi, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, ir , remiantis Aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. D1-533 3 punktu, įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. Nurodyto techninio reglamento 107 punkte buvo įtvirtinta taisyklė, numatanti, kad statinio ar statinių grupės privalomos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos įrengiamos statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose, išskyrus šio skyriaus 108 ir 112 punktuose nurodytus atvejus; minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius, prie įvairios paskirties statinių nustatomas vadovaujantis 30 lentele. Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. galiojusios redakcijos STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 112 punktas nustatė, kad privalomos visuomeninių pastatų, daugiabučių namų automobilių stovėjimo vietos gali būti suprojektuotos ir įrengtos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų, bet ne toliau kaip 300 m nuo įėjimų į šiuos statinius, tuo atveju jei yra sklypų savininkų susitarimas; iki 20 % 30 lentelėje nustatyto visuomeninių pastatų, daugiabučių namų automobilių stovėjimo vietų normatyvo (išskyrus vietas žmonėms su negalia) įgyvendinimo ypatumus gali nustatyti savivaldybių tarybos savo sprendimais, teritorijų planavimo metu numatant atskirus sklypus automobilių saugykloms, galimybes automobilių stovėjimo vietas įrengti gatvių raudonųjų linijų ribose ir kitais būdais; automobilių stovėjimo vietos, kurios įrengiamos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų, turi būti įrengtos prieš statinio ar statinių grupės statybos užbaigimą; normatyvų įgyvendinimo ypatumus nustato savivaldybių tarybos savo sprendimais.
Vietos savivaldybės specialiuosius architektūros reikalavimus nustato, atsižvelgusi į statytojo (užsakovo) pateiktus projektinius pasiūlymus (kai jie privalomi), konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, vadovaudamosi Statybos įstatymo, kitų įstatymų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais. Teismas vertina, kad Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr.SPR-317 12 punkte įtvirtinti reikalavimai suformuluoti aiškiai ir konkrečiai; šie reikalavimai atitiko tuo laiku galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus „Automobilių aptarnavimo infrastruktūra“ 3.1 punktą (Aplinkos ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-73 ir 2008 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. D1-21 redakcija), nustačiusį, kad statinio ar statinių grupės privalomos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos įrengiamos šio statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose, išskyrus šio skyriaus 10 lentelės pastaboje, 2.6 ir 3.2 papunkčiuose nurodytus atvejus. Pagal Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr.SPR-317 išdavimo metu galiojusio STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus 10 lentelės pastaboje įtvirtintas nuostatas, esant sklypų savininkų susitarimui, už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų, bet ne toliau kaip 300 m nuo įėjimo į šiuos statinius, galėjo būti suprojektuotos ir įrengtos tik privalomos daugiabučių namų automobilių stovėjimo vietos.
Be to, Savivaldybės administracijai 2013 m. gruodžio 23 d. išdavus Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr.SPR-317, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. įsakymu Nr. D1-997 patvirtino Specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų turinio ir išdavimo tvarkos aprašą, įsigaliojusį 2014 m. sausio 14 d. (neteko galios Aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu N. D1-22). Pagal nurodyto aprašo 2 priede įtvirtintas nuostatas, patvirtintas specialiųjų architektūros reikalavimų dokumentas netaisomas, netikslinamas ir nepapildomas, išskyrus techninių klaidų taisymą nustatyta tvarka, o norėdamas keisti išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus, statytojas (užsakovas) teikia laisvos formos prašymą dėl patvirtinto specialiųjų architektūros reikalavimų dokumento anuliavimo ir užpildo 1 priede nurodytos formos prašymą naujiems specialiesiems architektūros reikalavimams išduoti; nauji specialieji architektūros reikalavimai išduodami tvarkos aprašo nustatyta tvarka (2 priedas). Nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta, kad Statytojas dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo būtų gavęs naujus specialiuosius architektūros reikalavimus.
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad Savivaldybės administracijai išduodant Statybos leidimą, galioję teisės aktai nustatyta tvarka išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus vertino kaip privalomąjį dokumentą rengiant statinio projektą. Dėl šios priežasties Savivaldybės administracija, priimdama sprendimą išduoti Statybos leidimą, privalėjo patikrinti, ar Projektas parengtas, laikantis visų privalomuosiuose dokumentuose, tarp jų – ir 2013 m. gruodžio 23 d. Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose Nr.SPR-317, nustatytų reikalavimų, o nustačiusi, kad šio projekto sprendiniai prieštarauja Savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 23 d. išduotų Specialiesiems architektūros reikalavimų Nr.SPR-317 12 punktui, neišduoti Statybos leidimo.
Atsižvelgus į Projekto sprendinius, daroma išvada, kad 12 vietų automobilių stovėjimo aikštelė suprojektuota ne IĮ (duomenys neskelbtini) naudojamame valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), o šalia esančiame nesuformuotame valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ribose.
Bylos duomenimis, IĮ (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 5 d. kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių prašymu išduoti sutikimą įrengti stovėjimo aikštelę valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, skirtą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam statiniui aptarnauti, 2014 m. gegužės 22 d. - prašymu išduoti sutikimą tiesti privažiavimą į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o 2016 m. kovo 2 d. - prašymu išduoti sutikimą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), statyti prekybos paskirties pastatą.
NŽT Panevėžio skyrius 2014 m. birželio 5 d. išdavė sutikimą Nr. 23ST-(14.23.5.)-142 tiesti/statyti įvažiavimą į Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o 2016 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 23SD-3133-(14.23.7.) davė sutikimą šiame žemės sklype statyti prekybos pastatą bei suformulavo reikalavimus pastato konstrukcijų atstumams iki gretimo valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
NŽT Panevėžio skyrius, atsakydamas į IĮ (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 5 d. prašymą išduoti sutikimą įrengti stovėjimo aikštelę, parengė 2014 m. balandžio 18 d. raštą Nr. 23SD-(14.23.7.)-2713 „Dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“. Išanalizavus nurodyto rašto turinį, daroma išvada, kad jame NŽT Panevėžio skyrius, remdamasis tuo laiku galiojusio STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus „Automobilių aptarnavimo infrastruktūra“ 3.1 punktu, nedavė sutikimo privalomas automobilių stovėjimo vietas įrengti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ribose. Teismas vertina, kad NŽT Panevėžio skyrius 2014 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 23SD-(14.23.7.)-2713 suformulavo aiškiai išreikštą valią, kad rengiant Projektą, privalomos stovėjimo vietos turėtų būti numatytos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribose, bei išreiškė neprieštaravimą, kad, esant būtinybei, valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ribose, būtų įrengtos tik papildomos automobilių stovėjimo vietos.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, teismas pagrįstais pripažįsta Šiaulių TPSVPD pareiškimo teiginius, kad IĮ (duomenys neskelbtini), kaip statytojas, su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepateikė Nacionalinės žemės tarybos rašytinio sutikimo 12 vietų automobilių stovėjimo aikštelę įrengti šalia Statytojo naudojamo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.
Šiaulių TPSVPD pareiškimo reikalavimą panaikinti Statybos leidimą grindė aplinkybėmis, jog Projekto rengimo dokumentų sudėtis ir įforminimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, kadangi Projekte nėra Statytojo žymos ‚,Pritariu“ ir parašo ant antraštinio lapo ir rodiklių lentelės. Šiaulių TPSVPD teigimu, taip buvo pažeisti statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" 52 punktas, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 1.13 punktas, nustatantys Savivaldybių administracijos pareigą tikrinti, ar Projektas parengtas pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nustatytą tvarką.
Teismo posėdyje Šiaulių TPSVPD atstovė A. T. nurodė, kad aukščiau nurodytų pareiškimo argumentų nebepalaiko, nes bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog IĮ (duomenys neskelbtini) vadovas D. D. pritarė Projektui bei patvirtino Bendruosius statinio rodiklius.
Bylos duomenys patvirtina, kad IĮ (duomenys neskelbtini) vadovas D. D. pasirašydamas pritarė Projektui (žyma „Projektui pritariu“) bei patvirtino Bendruosius statinio rodiklius (žyma „Bendruosius statinio rodiklius tvirtinu“). Atsižvelgęs į šias nustatytas faktines aplinkybes bei Šiaulių TPSVPD atstovės A. T. paaiškinimus, teismas dėl aukščiau nurodytų Šiaulių TPSVPD pareiškimo argumentų nepasisako.
Šiaulių TPSVPD, pagrįsdama pareiškimo reikalavimą, teigė, kad Savivaldybės administracija, išduodama statybą leidžiantį dokumentą, netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad leidimą statyti naują statinį, leidimą rekonstruoti statinį ir leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Pagal šio straipsnio 12 dalį, užregistravus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, patikrinama: ar pateikti visi pagal nustatytus reikalavimus privalomi dokumentai (1 punktas); ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo turi teisę būti statytoju pagal šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus (2 punktas); ar žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra įrašytos į Nekilnojamojo turto registrą (3 punktas).
Nustačius, jog Projekto sprendiniai, susiję su 12 vietų automobilių stovėjimo aikštelės projektavimu, neatitinka išduotų Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. SPR-317 12 punkto, ir kad IĮ (duomenys neskelbtini), teikdama prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pateikė ne visus privalomus dokumentus, nurodytus 2016 m. balandžio 1 d. – 2017 m. sausio 1 d. laikotarpiu galiojusių Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje bei STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 34 punkte, patvirtinančius statytojo teisę, konstatuojama, jog Savivaldybės administracija netinkamai įvykdė jos kompetencijai priskirtas funkcijas ir dėl to išdavė neteisėtą Statybos leidimą.
Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio, reglamentuojančio statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą tikrinimą, 7 dalyje (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija) nurodyta, kad statybą leidžiantį dokumentą išdavusiam ar kitam viešojo administravimo subjektui ar statytojui privalomąjį nurodymą per jame nurodytą, bet ne ilgesnį negu vieno mėnesio terminą pašalinti nustatytus pažeidimus ar trūkumus valstybinę statybos priežiūrą vykdantis viešojo administravimo subjektas turi teisę tuo atveju, kai yra nustatyti techninio pobūdžio ar mažareikšmiai procedūriniai pažeidimai, taip pat jeigu nustatyti kiti trūkumai, kuriuos galima pašalinti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Teismo vertinimu, Šiaulių TPSVPD nustatyti teisės aktų pažeidimai, susiję su Savivaldybės administracijos išduotų Specialiųjų architektūros reikalavimų 12 punkto reikalavimų nesilaikymu rengiant Projektą ir netinkamu statytojo teisės įgyvendinimu, negali būti laikomi techninio pobūdžio ar mažareikšmiais procedūriniais pažeidimais.
Nustačius, kad Statybos leidimas išduotas neteisėtai, taikoma Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 dalyje (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija) numatyta pasekmė - statybą leidžiantis dokumentas panaikinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą patenkinti.
Panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 30 d. išduotą D. D. individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) statybos leidimą Nr. LSNS-51-160930-00099.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2017 m. kovo 21 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę - D. D. individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) išduoto 2016 m. rugsėjo 30 d. statybos leidimo Nr. LSNS-51-160930-00099 galiojimo sustabdymą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.