Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. A. atstovo advokato Alberto Kručkausko (toliau – Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nutarties (toliau – skundžiama nutartis).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2023 m. gruodžio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3375-2023 (ROIK: 23215123334) (toliau – Institucijos nutarimas) E. A. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 282 straipsnio 2 dalyje, padarymą 140 Eur dydžio bauda. E. A. nubaustas už tai, kad 2022 m. vasarą (birželio – rugpjūčio mėn.), tiksliai nenustatytą dieną, pasamdė traktorių su frezavimo įranga, kuris neteisėtai važiavo per miško paklotę jam dalinėje nuosavybėje priklausančioje privačioje valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini))), taksaciniame miško sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ir sunaikino miško paklotę ją sufrezuodamas 6 040,8 m³ plote. Tokia veika E. A. pažeidė Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-849 (toliau – Lankymosi miške taisyklės), 15.2. punktą.

2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose 2024 m. sausio 2 d. gautas Pareiškėjo skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, nesant E. A. veikoje administracinio nusižengimo sudėties.

3. Skundžiama nutartimi Pareiškėjo skundas netenkintas. Nutartyje nurodyta, kad Institucijos priimtas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas.

4. Apeliaciniu skundu Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą E. A. atžvilgiu nutraukti. Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi, kadangi joje įrodymai buvo įvertinti vienpusiškai Institucijos naudai, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos administracinių nusižengimų sudėties konstatavimo bylose ir pažeisti nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (iš lot. klb. - visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principai. Šioje byloje dėl administracinio nusižengimo padarymo aiškiai abejotinos yra šios aplinkybės:

4.1. Nusižengimo padarymo laikas (tiksliai nėra žinomas, 2022 m. vasaros laikas nustatytas pagal tai, kada Institucija atliko patikrinimą). Kaip matyti iš Institucijos nutarimo, nusižengimo padarymo laikas apibrėžtas 2022 m. vasarą, tačiau visiškai neaišku kokiu pagrindu pasirinktas toks laikas, nes iki 2022 m. birželio-rugpjūčio mėn. jokių patikrinimų sklype nebuvo, todėl miško paklotė tikrai galėjo būti sugadinta ir anksčiau. Žemės sklypo dalis E. A. nuosavybės teise priklauso nuo 2022 m. gegužės 19 d. (duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre). Įsigijus žemės sklypo dalį jame jokių lėkščiavimo darbų E. A. toje vietoje, kur nurodoma Institucijos medžiagoje, neatliko.

4.2. Nutarime nurodyta nusižengimo padarymo vieta nesutampa su VĮ Registrų centro duomenų bazėje esančiu miško plotu. Institucijos nutarime nurodyta, kad E. A. paklotę sunaikino „6 040 m³ plote“. Remiantis į bylą pateiktu Nekilnojamojo turto registro išrašu, miško žemė žemės sklype sudaro 0,2473 ha, todėl remiantis Institucijos nutarimu E. A. tariamai sunaikino daugiau miško paklotės, nei jos VĮ Registrų centro duomenimis apskritai gali būti jam priklausančiame žemės sklype.

4.3. Dėl kaltės - E. A. nurodė atlikęs darbus ne miško plote, o suartame žemės ūkio paskirties žemės sklypo plote. Šios aplinkybės ne kartą buvo paaiškintos teismui, tačiau teismas pirmenybę teikė vienpusiškam ir pačios Institucijos specialistės surašytam apklausos protokolui, kuriame ne E. A. nurodė darbų vietą, o įrašė Institucijos specialistė. E. A. neginčija, kad atliko darbus žemės ūkio paskirties suartoje sklypo dalyje, kai davė paaiškinimus Institucijos specialistei, būtent apie šią dalį ir kalbėjo. Tuo tarpu Institucijos specialistė į protokolą pati įrašė sklypo dalies koordinates, kurios jai buvo palankios, o ne tariamai E. A. jas pripažino. Nei vienas iš patikrinime dalyvavusių asmenų net nebūtų galėjęs iš atminties tiksliai nurodyti sklypo dalių numerių, todėl minėta apklausa turėjo būti vertinama kritiškai. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad E. A. patikrinimo metu duotuose parodymuose žemės sklypo dalių (miško ploto ar žemės ūkio paskirties ploto) neišskiria, tačiau Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad E. A. teikė ne savanoriškus paaiškinimus, o atsakinėjo į Institucijos specialistės užduodamus klausimus. Ji būtent ir turėjo išskirti, pasitikslinti, ar E. A. kalba apie darbus miško paskirties plote, ar žemės ūkio, tačiau ji užfiksavo, tikėtina, nes taip palankiau, tik faktą, kad E. A. dirbo savo sklype visiškai ignoruojant tai, kad E. A. dirbo ne toje žemės sklypo dalyje, kuri nurodoma Institucijos nutarime. Pasak Pareiškėjo, teismui šios aplinkybės buvo akcentuotos ne kartą posėdžio metu, tačiau teismas formaliai pasirėmė patikrinimo metu vienpusiškai pagal specialistės klausimus fiksuotais, o ne teisme duotais parodymais.

4.4. Nėra jokių tiesioginių įrodymų – liudytojų parodymų, fiksuotos vaizdo medžiagos, iš kurių būtų galima spręsti, kad būtent E. A. važiavo per miško paklotę ir ją suardė. Niekas nematė ir nefiksavo, kaip jis tuos darbus atliko. Institucijos specialistams ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. D. (žemės sklypo kaimynas) bei V. D. (buvęs žemės sklypo bendrasavininkas), o taip pat ir E. A. patvirtino, kad E. A. jokių sklypo valymo darbų, kuriais būtų pažeista miško paklotė, neatliko, o Institucijos nurodomoje vietoje, kurioje suardyta miško paklotė, 2022 m. darbus atliko kiti sklypo kaimynai (tiesė elektros linijas, kirto krūmus), kurie taip pat galėjo suardyti paklotę, tačiau Institucija minėtų asmenų neapklausė ir šių aplinkybių nenustatinėjo. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas elgėsi prieštaringai, remdamasis Institucijos specialistams duotais E. A. bei liudytojų A. ir V. D. parodymais, tačiau atmesdamas šių liudytojų teisme duotus išsamius ir nuoseklius parodymus vien dėl to, kad liudytojai yra E. A. draugai.

4.5. Pasak apelianto, visos šios išvardintos abejotinos aplinkybės turi būti vertinamos E. A. naudai ir administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutrauktina. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė šios procesinės taisyklės ir, pažeisdamas nekaltumo prezumpciją, paliko galioti nepagrįstą Institucijos nutarimą.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Departamentas) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Departamento nuomone, apylinkės teismas šioje byloje itin kruopščiai tyrė įrodymus, išklausė liudytojų duotus parodymus, įvertino visas bylos aplinkybes, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, savaime nereiškia, kad priimant nutartį, buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų.

5.1. E. A. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog jis 2022 metais neatliko jokių neteisėtų veiksmų, laikytini nepagrįstais. Teismas priimtoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog „E. A. kaltinamas ne krūmų iškirtimu, o būtent miško paklotės sunaikinimu, todėl argumentai dėl iki 2021 metų kirstų krūmų teisingam šios bylos išnagrinėjimui reikšmės neturi“. Teismas priimtoje nutartyje taip pat pagrįstai nurodė, kad „byloje esantys duomenys leidžia daryti teismui išvadą, kad iki 2022 metų vasaros, (kuomet E. A. nurodo atlikęs lėkščiavimo darbus) žemės sklype neatlikus jokių kitų darbų, ginčo vietoje natūroje negalėtų atrodyti kaip pieva, tai yra, laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2022 m. vasaros joje neatlikus jokių papildomų darbų, kirtavietės vietoje būtų matyti atžėlę krūmai, buvusios kirtavietės vieta, o ne pieva“.

5.2. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog Departamento pareigūnai pagrįstai nustatė, kad miško žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinta miško paklotė. Taip pat pagrįsta teismo padaryta išvada, jog „nagrinėjamam ginčui ši abejonė (buvo frezuojama ar lėkščiuojama) esminės reikšmės neturi, kadangi ANK 282 str. d. sudėčiai konstatuoti pakanka važiavimo per miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad traktorių E. A. pasamdė su specialia įranga žemei dirbti“.

5.3. E. A. pateiktame apeliaciniame skunde dėl savo padarytų pažeidimų kaltę bando suversti žemės sklypo kaimynams, taip siekdamas pats išvengti administracinės atsakomybės, todėl tokie apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

6. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad, pasak Pareiškėjo, E. A. 2022 m. vasarą miško paskirties žemės sklypo dalyje neatliko jokių darbų, byloje nėra jokių tokią faktinę aplinkybę patvirtinančių tiesioginių įrodymų, todėl jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 282 straipsnio 2 dalį. E. A. gynėjo įsitikinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi vienpusišku ir neišsamiu įrodymų vertinimu, nepagrįstai atmetė E. A. naudai liudijusių liudytojų parodymus, todėl pažeidė nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (iš lot. klb. - visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principus.

8. ANK 282 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą važiavimą per <...> miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to <...> miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta. Taigi, šioje normoje įtvirtinta atsakomybė asmenims, kurie, pažeisdami Lankymosi miškuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-849, 11, 15.2 punktus, motorinėmis transporto priemonėmis važiuoja ne miško keliu ir dėl to sugadina miško paklotę, t. y. natūralią miško dangą.

9. Vertinant ANK 282 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo dispozicijos formuluotę, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn už šio administracinio nusižengimo padarymą trauktinas asmuo, kuris neteisėtai važiavo per miško paklotę motorine transporto priemone, kai dėl to miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, t. y. asmuo, kuris atitinkamą motorinę transporto priemonę vairavo. Apygardos teismas neturi pagrindo šios teisės normos aiškinti plečiamai. Bylos duomenimis E. A. pasamdė asmenį, kad šis su traktoriumi sulėkščiuotų jam priklausantį žemės sklypą ir jam už atliktą darbą sumokėjo. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, paneigiančių šią E. A. nurodytą aplinkybę ir patvirtinančių, kad E. A. pats važiavo motorine transporto priemone per miško paklotę ir tokiu būdu ją sunaikino. Taigi, administracinėn atsakomybėn šiuo atveju turėtų būti traukiamas traktorių vairavęs asmuo. ANK 282 straipsnio 2 dalyje nenumatyta, kad už šį nusižengimą gali būti baudžiamas ir žemės sklypo savininkas, jei jis motorinės transporto priemonės nevairavo, tačiau inicijavo tam tikrus žemės ūkio darbus žemės sklype. Nors ANK 282 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą važiavimą per <...> miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to <...> miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, tačiau Institucijos nutarimu E. A. nubaustas už tai, kad pasamdė traktorių su frezavimo įranga, kuris neteisėtai važiavo per miško paklotę ir ją sunaikino sufrezuodamas, t. y. nubaustas ne tas asmuo, kuris važiavo motorine transporto priemone ir galimai sunaikino miško paklotę (įgyvendino ANK 282 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymius), o žemės sklypo savininkas, pasamdęs vairuotoją su traktoriumi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad E. A. nagrinėjamu atveju nėra Institucijos užfiksuoto administracinio nusižengimo subjektas, todėl jo veiksmuose nėra ANK 282 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu negalima (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Tokiu atveju analizuoti Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra susiję su administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų vertinimu, nebėra tikslinga, todėl aukštesnysis teismas dėl jų plačiau nepasisako.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje E. A. 2023 m. gegužės 22 d. buvo apklaustas liudytoju, įspėjus jį dėl atsakomybės pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus bei melagingų parodymų davimą. 2023 m. spalio 23 d. administracinio nusižengimo protokole įrašytas kaltinimas E. A. dėl ANK 282 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo iš esmės suformuluotas remiantis pastarosios liudytojo apklausos metu E. A. duotais parodymais. Vienas iš pagrindinių įrodymų byloje, kuriais remiantis buvo priimtas Institucijos nutarimas, taip pat yra 2023 m. gegužės 22 d. E. A. apklausos protokolas.

11. Nors ANK 582 straipsnyje iš esmės nenumatyta galimybė atsisakyti duoti parodymus prieš save, aukštesnysis teismas pažymi, jog situacija, kai būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą asmuo duoda paaiškinimus apie aplinkybes, susijusias su jo paties galimai neteisėtais veiksmais, yra vertintina kaip vertimas asmenį duoti parodymus prieš save. Pažymėtina, jog vadovaujantis ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus. Atliekant šiuos veiksmus mutatis mutandis (iš lot. klb. – su tam tikrais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos (ANK 593 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, atlikdami asmenų, įtariamų administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiųjų, liudytojų apklausas ar paimdami iš šių asmenų rašytinius parodymus, turi atsižvelgti į BPK numatytus liudijimo ypatumus. Draudimo versti duoti parodymus prieš save principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, BPK 80 straipsnio 1 punkte ir laikomas viena iš teisės į teisingą procesą garantijų. BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatytus liudijimo ypatumus. Nurodytas straipsnis numato, kad asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. Tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, numatyta BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse, t. y. jam negali būti taikomos BPK 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės, jis neatsako už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. Pagal teismų praktiką draudimas versti duoti parodymus prieš save pažeidžiamas, jei kaip liudytojas apklausiamas asmuo, kuris faktiškai yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių apklausos metu nėra pripažintas įtariamuoju BPK nustatyta tvarka. Parodymai, gauti pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkto reikalavimus, pripažįstami kaip neturintys įrodomosios reikšmės, todėl jeigu teismas remiasi tokiais parodymais, tai pripažįstama esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad nors miško paklotės sunaikinimo aplinkybės ir nebuvo aiškios, tačiau situacija, kai E. A. buvo apklaustas neišaiškinus jam teisės atsisakyti duoti parodymus ar atsakyti į tam tikrus klausimus, įspėjant dėl atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus, melagingų parodymų davimą pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį, o vėliau jam dėl to paties įvykio buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis Institucijos nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neabejotinai buvo verčiamas duoti parodymus prieš save, ką draudžia tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės nuostatos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto E. A. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nutartį bei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3375-2023 ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 282 straipsnio 2 dalį E. A. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas neskundžiamas ir įsiteisėja jo paskelbimo dieną.