- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-2042-390/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- Ž. T.
- Atsakovas
- V. T.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ž. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1530-887/2012 pagal ieškovo Ž. T. ieškinį atsakovei V. T. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, institucija duodanti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Ž. T. kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti 2010-12-21 Kauno apygardos teismo nutartimi priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš ieškovo Ž. T. dukrai G. T., gim. 1998-06-23, išlaikymą po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad po Kauno apygardos teismo 2010-12-21 nutarties priėmimo iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, t.y. nuo 2011-10-18 gauna 2000,73 Lt vidutinį darbo užmokestį, t.y. ieškovo darbo užmokestis sumažėjo 616,79 Lt, todėl negali dukters išlaikymui skirti 650 Lt per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad kaip ir 2010 metais ieškovas kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo (t. I., b.l. 135-136), pakeitė darbovietę, kurioje ieškovas gauna mažesnį - 2000,73 Lt atlyginimą, negu ankstesnėje darbovietėje – 2616,79 Lt (t. I., b.l. 11), 2010-06-30 ieškovas pabaigė aukštąją mokyklą ir jam nebereikia patirti 2560,00 Lt išlaidų per metus, t.y. 213,00 Lt per mėnesį, kurias patirdavo nuo 2007 metų (t. I., b.l. 21). Be to, 2012-01-16 ieškovas pilnai sumokėjo dukros išlaikymo įsiskolinimą (t. I., b.l. 50), tuo tarpu nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme ieškovas nurodė, kad 2010-01-12 dukros išlaikymo įsiskolinimas sudarė 12792,95, dėl ko iš ieškovo gaunamų pajamų buvo išskaitoma 500,00 Lt įsiskolinimui padengti ir 700,00 Lt dukros išlaikymui (t. I., b.l. 21). Konstatavo, kad po 2010-12-21 Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo, ieškovas nepatiria 700,00 Lt išlaidų dėl mokėto išlaikymo įsiskolinimo bei mokesčio už mokslą, todėl teismas sprendė, jog ieškovo turtinė padėtis nepablogėjo, o jeigu pajamos ir sumažėjo, turtinės padėties pasikeitimas nėra esminis, sudarantis pagrindą mažinti išlaikymo dydį. Teismas atsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2012-12-21 nutartimi nustatyto 1300 Lt per mėnesį išlaikymo dydį, į tai, kad šalių dukra nuo 2010 m. paaugo ir toliau auga, todėl sprendė, kad išlaikymo dydžio sumažinimas prieštarautų vaiko interesams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu ieškovas Ž. T. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; jei teismas nuspręs negrąžinti bylos į pirmą instanciją – prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2012-12-21 nutartimi priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš ieškovo Ž. T. dukrai G. T., gim. 1998-06-23, išlaikymą po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo turtinę padėtį, nes nuo 2011-10-18 ieškovo gaunamas atlyginimas sumažėjo nuo 2 616,79 iki 2 000,73 Lt, t.y. 616 Lt, sumažėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė. Iš antros santuokos ieškovas augina sūnų M. (gim. 2007-05-27), kurio išlaikymui skiria 400 Lt per mėnesį. Kiekvieną mėnesį SEB Bankui sumoka 1630 Lt už įsigytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 400 Lt buto komunalinius mokesčius, realiai ieškovo išlaidos viršija pajamas, todėl žmona sumoka ieškovo būtinas išlaidas.
Teismas pažeidė CPK 376 straipsnio 1 ir 3 dalis. Ieškovo atstovas 2012-03-20 parengiamajame teismo posėdyje teismo prašė, kad teismas įpareigotų atsakovę pateikti išlaidų, reikalingų dukters išlaikymui skaičiuotę. Teismas atmetė ieškovo atstovo prašymą motyvuodamas tuo, kad ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia pakitusia jo turtine padėtimi dėl sumažėjusio atlyginimo. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas užkirto kelią išsiaiškinti kokie yra dukters šiandienos poreikiai. Teismas vadovavosi Kauno apygardos teismo 2010-12-21 nutartimi dėl išlaikymo dydžio, t.y. rėmėsi faktais, kurie buvo nustatyti prieš 2 metus.
Teismas pažeidė CPK 380 straipsnio 1 dalį nei tiesiogiai nei per atstovą neišklausydamas šalių dukters nuomonės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka dėl šių argumentų:
Ieškovas ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pateikė 2011-12-08, o naujoje darbovietėje pradėjo dirbti tik nuo 2011-10-18, t.y. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo kreipėsi realiai naujoje įmonėje padirbęs 1 mėnesį. Tai rodo, kad kreipimasis į teismą buvo sąlygotas ne uždarbio sumažėjimo, o ieškovo vengimo mokėti išlaikymą dukrai.
Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl ieškovo turtinės padėties nėra naujos, jos jau buvo įvertintos priimant Kauno apygardos teismo 2012-12-21 nutartį. Pažymi, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, kad nekilnojamojo turto vertė nuo 2012-12-21 iki šio laiko sumažėjo, taip pat nenurodė kokią reikšmę išlaikymo dydžio sumažinimui turi žemės sklypo vertės sumažėjimas.
Byloje nepateikta įrodymų patvirtinančių, kad apeliantas patiria nurodyto dydžio išlaidas už buto komunalinius mokesčius.
Ieškovas nutylėjo, kad jo faktinės pajamos padidėjo. Nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme buvo nustatyta, kad jo dabartinė sutuoktinė gauna 300 Lt pajamas į mėnesį. Šioje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad jos mėnesinės pajamos yra virš 6000 Lt į mėnesį. Vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. 3 p. ieškovui priklauso ½ dalis ieškovo sutuoktinės darbo užmokesčio.
Teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad ieškovas ieškinį grindė tik viena aplinkybe – uždarbio sumažėjimu, todėl pagrįstai atmetė ieškovo prašymą įpareigoti atsakovę pateikti išlaidų, reikalingų dukters išlaikymui skaičiuotę. Ieškovas pats galėjo teikti teismui įrodymus apie dukters poreikius, bet šia teise nepasinaudojo.
Vaiko apklausimas teismo posėdyje dėl tėvo pareikšto ieškinio sumažinti dukrai alimentus, akivaizdžiai prieštarautų vaiko interesams, nes formuotų neigiamą požiūrį į tėvą, kuris nenori išlaikyti savo dukters. Taigi, teismas pagrįstai vaiko nuomonės tiesiogiai neišklausė, tačiau tas buvo padaryta per atstovą – dukters motiną. Todėl CPK 380 str. 1 d. nebuvo pažeista.
Atsakovė prašo teismo nesivadovauti kartu su apeliaciniu skundu pateikta lentele, kadangi bylą nagrinėjant rašytinio proceso būdu prie apeliacinio skundo negali būti pridėti nauji įrodymai, lentelėje neįvardinti asmenys, kurių išlaidos yra nurodytos, ji nepasirašyta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje keliamas išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai klausimas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-08-18 Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-4243/2010 pakeitė 2001-02-13 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4478/2001 iš Ž. T. išieškotus V. T. dukters G. išlaikymui alimentus po ¼ dalį visų rūšių uždarbio kiekvieną mėnesį, bet ne mažiau kaip 1 MGL nuo 2001-01-31 iki jos pilnametystės ir priteisė iš Ž. T. išlaikymą dukrai G. T. po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2001-01-12 iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (t. I., 18 b.l.). Kauno apygardos teismas 2010-12-21 nutartimi pakeitė 2010-08-18 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir padidino iš Ž. T. priteistą išlaikymą dukrai G. T. iki 650,00 Lt per mėnesį (t. I., 23 b.l.).
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas reikalavimą sumažinti priteisto išlaikymo dydį grindė pakitusia jo turtine padėtimi. Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, todėl ieškinį atmetė. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo turtinę padėtį, nes nuo 2011-10-18 ieškovo gaunamas atlyginimas sumažėjo nuo 2 616,79 iki 2 000,73 Lt, t.y. 616 Lt, sumažėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė. Iš antros santuokos ieškovas augina sūnų M. (gim. 2007-05-27), kurio išlaikymui skiria 400 Lt per mėnesį. Kiekvieną mėnesį SEB Bankui sumoka 1630 Lt už įsigytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 400 Lt buto komunalinius mokesčius, realiai ieškovo išlaidos viršija pajamas, todėl žmona sumoka ieškovo būtinas išlaidas. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176 – 220 straipsniuose, todėl teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, jų pakankamumą, leistinumą ir sąsajumą turi vadovautis minėtuose straipsniuose nurodytomis taisyklėmis. Teismo funkcija pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Taigi įrodymų pakankamumas ir ieškovo ar atsakovo nurodomo fakto įrodytinumas, t.y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo Kauno apygardos teismo 2010-12-21 nutarties priėmimo ieškovas kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo (t. I., b.l. 134-136), pakeitė darbovietę, kurioje ieškovas gauna mažesnį - 2000,73 Lt atlyginimą, negu ankstesnėje darbovietėje – 2616,79 Lt (t. I, b.l. 11). Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovo gaunamos mėnesinės pajamos sumažėjo apie 600 Lt. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad ankstesnį darbą jis pakeitė į mažiau apmokamą dėl mažėjusio atlyginimo ir grėsusio atleidimo iš darbo (t. I., b.l. 165). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Taigi, teiginį, kad ieškovas darbo neteko dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, pagrįsti turėjo ieškovas, tačiau šiuos faktus patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė. Ieškovo teiginius apie ankstesnėje darbovietėje sumažėjusį atlyginimą, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai – UAB „Makveža“ pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (t. I., b.l. 49) bei Sodros pažymos apie asmens įmokas (t. I., b.l. 72-73), iš kurių matyti, kad nuo 2010 metų kovo mėnesio iki 2011 metų spalio mėnesio ieškovo atlyginimas buvo nežymiai svyruojantis per visą nurodytą laikotarpį, tačiau be ženklaus sumažėjimo. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, jog ėmėsi aktyvių veiksmų, kad susirastų jo nepilnametės dukters poreikius galintį užtikrinti darbą. Ieškovo nurodomos aplinkybės apie įkeitimą bankui bei dar vieną išlaikytinį egzistavo ir Kauno apygardos teismo 2010-12-21 nutarties priėmimo metu (t. I., b.l. 12, 19-23). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nekilnojamojo turto neturi (t. I., b.l. 76), ieškovui bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (t. I., b.l. 135), turtui įregistruota hipoteka. Įsiskolinimas už įkeistą turtą siekia 122 575,74 Lt (t. I., b.l. 12). Atsakovė patvirtino, kad šiuo metu jos gaunamos pajamos panašios kaip ir 2010 metais, t.y. sudaro apie 2100 Lt (t. I., b.l. 166). Tiek ieškovas tiek atsakovė turi dar po vieną išlaikytinį. Taigi, šalių finansinė padėtis iš esmės yra vienoda. Šalių nepilnametės dukters poreikiai (1300 Lt per mėnesį) nustatyti Kauno apygardos teismo 2010-12-21 nutartimi. Išlaikymo teikimo dydis šalims paskirstytas lygiomis dalimis – po 650 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad šalių turtinė padėtis bylos nagrinėjimo metu yra vienoda – nėra pagrindo perskirstyti šalių nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydį, t.y. sumažinti išlaikymo dydį, kurį privalo teikti ieškovas ir tuo pačiu padidinti atsakovės teiktiną išlaikymo dydį. Juo labiau, kad atsakovės ir ieškovo dukra gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Ta aplinkybė, kad sumažėjo ieškovui priklausančio žemės sklypo rinkos vertė neturi jokios įtakos nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiui. Esant šioms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo turtinę padėtį atmeta kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas pažeidė CPK 376 straipsnio 1 ir 3 dalis, kadangi atmetė ieškovo atstovo prašymą įpareigoti atsakovę pateikti išlaidų, reikalingų dukters išlaikymui, skaičiuotę. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiuo argumentu. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio ribos, kurios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Taigi, ieškinio ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieškinio pagrindas). Ieškovas ieškinį iš esmės grindė vienintele aplinkybe – ieškovo pajamų sumažėjimu. Aplinkybe, kad sumažėjo vaiko poreikiai, ieškinys nebuvo grindžiamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo atstovo prašymą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 380 straipsnio 1 dalį nei tiesiogiai nei per atstovą neišklausydamas šalių dukters nuomonės. Vaiko dalyvavimo teismo posėdyje klausimas reglamentuojamas CPK 380 straipsnyje, kuriame reikalaujama, kad vaikas tiesiogiai būtų išklausytas bet kuriuo su vaiku susijusiu klausimu, bet esama išimčių, kai vaiko nuomonė gali būti sužinoma netiesiogiai. Šioje normoje nedetalizuota, kaip tai sprendžiama byloje, kurioje nagrinėjamas nepilnamečio vaiko vieno iš tėvų reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Nėra pagrindo kiekvienu atveju nepilnamečius vaikus būtinai kviesti dalyvauti teismo posėdžiuose. Įgyvendinant CPK 380 straipsnio nuostatas svarbu gauti ir įvertinti informaciją bei nepilnamečio vaiko nuomonę su juo susijusiais klausimais. Nuomonė pareiškiama teismui, bet ji gali būti pateikiama ir per atstovus – tėvus, globėjus, vaikų teises įgyvendinančias institucijas. Nagrinėjamu atveju nepilnametės šalių dukters interesus atstovavo dukters motina, t.y. vaiko nuomonė buvo išklausyta per jo įstatyminį atstovą, todėl pagrindo konstatuoti buvus CPK 380 straipsnio pažeidimą nėra.
Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Atsakovė pateikė prašymą priteisti 1200 Lt iš laidų advokato pagalbai apmokėti. Nors prašomų priteisti išlaidų dydis ir neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr.1R-85 ,,Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“) nustatytų maksimalių dydžių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovė, surašiusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byla nėra sudėtinga teisės taikymo ir aiškinimo klausimais bei nereikalaujanti specialių žinių, prašoma priteisti suma mažintina iki 800 Lt (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Ž. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.