Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovams J. Š. dėl tėvystės nuginčijimo, D. U. dėl tėvystės nustatymo, institucija duodanti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai.

A. D. U. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos į bylą pateikė 2021 m. rugsėjo 16 d. išvadą Nr.12SD-4541, kurioje teigiama, kad ginčijant tėvystę kartu turėtų būti siekiama nustatyti kito asmens tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3304/2010). Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nurodo, jog būtina nuginčyti tėvystę tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Kitaip sakant, tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Remiantis aukščiau nurodytu, skyrius mano, kad įrodžius, jog J. Š. nėra biologinis mažamečio E. Š. tėvas, tėvystės nuginčijamas neprieštaraus vaiko teisėms ir geriausiems interesams, kadangi tuo pačiu yra siekiama nustatyti vaiko tėvystę, kas skyriaus nuomone, užtikrins ne tik vaiko teisę žinoti savo kilmę, tačiau ir už jo auklėjimą ir priežiūrą atsakingus asmenis (e. b. l. 26-27).

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdyje išvadą palaikė. Taip pat papildomai paaiškino, kad palaiko ieškovės reikalavimus, kad J. Š. nėra E. Š. tėvas, o D. U. yra E. Š. tėvas, o E. Š. yra D. U. sūnus, kadangi tėvystės nustatymo tikslas yra tikras biologinis tėvo nustatymas ir labai svarbu, kad vaikas neliktų be tėvo. Iš byloje pateiktų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų akivaizdu, kad E. Š. biologinis tėvas yra D. U.. Todėl tenkinus ieškinį vaiko interesai pažeisti nebus. ( 2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 27 min. 00 sek. – 28 min. 34 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Byloje esančia santuokos sudarymo įrašo Nr. 53 kopija nustatytas, kad J. Š. ir R. Š. susituokė 2018 m. balandžio 14 d. (e. b. l. 10). Iš gimimo įrašo kopijos nustatyta, kad E. Š., gimė (duomenys neskelbtini),., jo tėvai nurodyti R. Š. ir J. Š. (e. b. l. 8).

Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CPK 3.149 str. 1 d.). Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos sudarymo, galima tik įrodžius, kad asmuo negalėjo būti vaiko tėvas (CK 3.150 str.1 d.). Pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą (CK 3.151 str.1 d.) Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 str.1 d.).

Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. ir CK 3.161 str. 2 d.. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Esminis ir svarbiausias vaikų interesas yra pažinti savo tėvus.

Teismas, nagrinėdamas bylą, vertina, koks atsakovų požiūris į vaiką, kurį iš jų vaikas pažinojo kaip vienintelį savo tėvą. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė tapo nėščia tuo metu, kai su atsakovu J. Š. kartu nebegyveno, ir jokių vedybinių santykių nepalaikė. Ieškovė pastojo maždaug po mėnesio laiko, kai pradėjo draugauti su atsakovu D. U.. A. J. Š. apie ieškovės nėštumą sužinojo tik iš draugų, vėliau tą faktą patvirtino ir pati ieškovė. Gimus vaikui E. Š., atsakovas J. Š. juo niekada nesirūpino, neteikė jam išlaikymo ir nepripažįsta savęs E. Š. tėvu. A. D. U.laiko save E. Š. tėvu, juo rūpinasi, su ieškove ir vaiku gyvena kaip šeima. Kad būtų užtikrintas, jog D. U. tikrai yra vaiko tėvas, jo buvo užsakytas genetinis tėvystės tyrimas. Remiantis tyrimo rezultatais, gautais išanalizavus DNR lokustus, kurie pateikti atsakyme iš EDL laboratorijos, tėvystės tikimybė yra 99,99999%.

Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Byloje nustatyta, kad atsakovas J. Š. nuo pat vaiko gimimo su juo nebendrauja, išlaikymo neteikia, tarp jų nėra jokio emocinio ryšio. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimu nuginčyti tėvystę sutiko. A. D. U. teismo posėdyje patvirtino, kad jis pripažindamas save vaiko tėvu, rūpinasi, jie gyvena kaip šeima. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės ir atsakovų paaiškinimais, jų nurodytomis aplinkybėmis.

Iš ieškinyje ieškovės nurodytų aplinkybių, jos atstovo, atsakovų paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovė R. Š., būdama santuokoje su atsakovu J. Š., nuo 2018 m. rudens, kartu kaip sutuoktiniai nebegyvena, nepalaiko jokių ryšių, o gyvena su atsakovu D. U.. Tai leidžia daryti išvadą, kad J. Š. negali būti vaiko tėvu, nes ieškovė pastojo po vieno mėnesio draugystės su atsakovu D. U., tą patvirtino ir atsakovas D. U., kuris pripažįsta esantis E. Š. tėvu. A. J. Š. sutinka su ieškovės ieškiniu, jo ir vaiko nesieja glaudus emocinis ryšys, jis išlaikymo vaikui neteikia, su vaiku nebendrauja, yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų, ieškovė yra suinteresuota biologinio tėvo nustatymo klausimo išsprendimu. Šias aplinkybes patvirtino ir vaiko motina – ieškovė ieškinyje ir jos atstovas teismo posėdžio metu, atsakovas D. U., ir prie ieškinio pridėtas genetinis tėvystės tyrimas EAS40765LT. Teismas sprendžia, kad šie visi įrodomieji faktai, patikimai įrodo, kad atsakovas J. Š. negali būti ir nėra E. Š. biologinis tėvas.

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko motina žino tikrąjį jo tėvą, atsakovas D. U. pripažįsta esantis biologinis E. Š. tėvas, jie kartu gyvena kaip šeima, todėl atsakovo tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus, nepakenks jo teisėms ir interesams. Nuginčijus tėvystę, atsiranda galimybė nustatyti tėvystę ( CK 3.146 str. 2 d., 3.147 str., 3.148 str..).

Ginčo, kad D. U. yra nepilnamečio vaiko E. Š. tėvas byloje nebuvo ir nėra (CPK 140 str. 2 d.), atsakovas D. U. savo tėvystę pripažino teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, kurie yra įrodymu byloje. Aplinkybę, kad D. U. yra vaiko tėvas, patvirtina ir DNR tyrimas, kurio išvadoje nurodyta, jog D. U. yra vaiko E. Š. biologiniu tėvu 99,9999 procentų tikimybe. Nors šis ekspertinis tyrimas buvo atliktas ne teismo nutartimi, tačiau jos išvadas patvirtina byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai teismo posėdyje, jos niekas neginčijo, ir teismas ja vadovaujasi kaip rašytiniu įrodymu byloje.

Bylos duomenimis nustačius, kad ieškovė ir atsakovas D. U. artimai bendravo, jų santykiai buvo vieši, pastovūs, turėjo faktinių šeimyninių santykių pobūdį, jie ir šiuo metu gyvena kaip šeima, atsakovas D. U. prisideda prie vaiko išlaikymo, bendrauja su vaiku, tarp jo ir vaiko yra emocinis ryšys, nustačius jog nepilnamečio vaiko interesus atitinka tėvystės nustatymas, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir nustatoma, jog D. U. yra vaiko E. Š. tėvas ( CK 3.148 str. 1 d.).

Dėl įrašo pakeitimo

Ieškovė kaip atskirą reikalavimą formuluoja prašymą pakeisti Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2019 m. gruodžio 15 d. padarytame gimimo įraše Nr. 596 esančius duomenis apie tėvą, nurodant, kad nepilnamečio vaiko E. Š. tėvas yra D. U.. Šiuo klausimu teismas pasisako, kad reikalavimas tenkinamas, kadangi tenkinami ieškovės reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. Duomenys gimimo įraše, nuginčijus tėvystę ir nustačius tėvystę, keičiami įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, kurį teismas privalo išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (CK 3.152 str. 3 d.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, šioje byloje spręsdamas bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimo klausimą, įvertina tai, kad visų proceso dalyvių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas – ginčo šalys savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, su ieškinio reikalavimais sutiko, dirbtinai bylinėjimosi išlaidų nedidino, nebuvo kitos ikiteisminės tvarkos šiems procedūriniams klausimams išspręsti. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgiant į proceso dalyvių elgesį, iš atsakovų J. Š. ir D. U. bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnis).

Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 8,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios didesnės 8,95 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu turi būti priteistinos iš atsakovų lygiomis dalis, t. y. po 4,48 Eur, tačiau ši suma nesiekia minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.

Teismo sprendimas per 3 darbo dienas po įsiteisėjimo išsiųstinas Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui (CPK 399 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašytas tėvu E. Š. gimimo įraše Nr. 596, atliktame Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2019 m. gruodžio 19 d., nėra E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti tėvystę, tai yra nustatyti, kad D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o E. Š. yra jo sūnus, ir šiuos duomenis įrašyti gimimo akto įraše Nr. 596 2019 gruodžio 19 d.

Teismo sprendimo patvirtintas kopijas per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.