- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-26
- Bylos Nr.
- 1S-942-185/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kaltinamasis
- N. Š.
- Advokatai
- Kristina Rutkauskienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo N. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-10 nutarties, kuria kaltinamajam N. Š. pratęstas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviem mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. Š. kaltinamas tuo, kad 2014 m. rugpjūčio mėn. 10 d. apie 24 val. Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) pastato, veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo pareigūnų nustatinėjamais asmenimis, pavartodami fizinį smurtą nukentėjusiojo D. D. atžvilgiu, suduodami ne mažiau kaip tris smūgius, taip atimdami galimybę jam priešintis, pagrobė svetimą D. D. priklausantį turtą, bendros 144,50 Lt vertės, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d.
N. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str., sulaikytas 2014-08-14 7.58 val.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-08-14 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Skundžiama to paties teismo 2014-11-10 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas N. Š. pratęstas dviem mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu kaltinamojo N. Š. gynėja advokatė Kristina Rutkauskienė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-10 nutartį ir kaltinamąjį iš suėmimo paleisti. Nurodo, kad ši apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta dėl esminių BPK pažeidimų. Teigia, kad apylinkės teismas, pratęsdamas N. Š. suėmimo terminą, nesilaikė BPK 233 str. 5 d. suformuluoto reikalavimo – nepristatė suimto kaltinamojo į teismo posėdį, suėmimą pratęsė nesilaikydamas įstatyme nurodytos tvarkos, taip pažeidė rungtyniškumo ir teisės į veiksmingą gynybą principą. Gynėjos nuomone, šis pažeidimas laikytinas esminiu, nes dėl jo buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės – pasisakyti dėl kardomosios priemonės taikymo pagrįstumo, teismas priėmė sprendimą neišklausęs kaltinamojo, kaip to reikalauja įstatymas ir yra pagrindo manyti, jog tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti kardomosios priemonės pratęsimo pagrįstumo klausimą ir priimti teisingą nutartį. Todėl vien dėl BPK 233 str. 5 d. nuostatų pažeidimo apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
Nurodo, kad apylinkės teismo išvados, jog N. Š. gali bėgti (slėptis) nuo teismo paremtos tik vienu motyvu – bausmės griežtumu. Tačiau teismų praktikoje skiriant suėmimą laikomasi nuostatos, jog vien gresiančios bausmės griežtumas neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, nes kiti bylos duomenys leidžia daryti priešingą išvadą: N. Š. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena faktinėje santuokoje su sugyventine J. K., kartu augina jos mažamečius vaikus, byloje nėra jokių duomenų, jog jis ruoštųsi bėgti ar slėptis. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad turėdamas tokią galimybę kaltinamasis ja nepasinaudojo, iš vakaro sužinojęs, jog yra ieškomas policijos pareigūnų, 2014-08-14 ryte, 8 valandą atvyko į policijos komisariatą pas ikiteisminio tyrimo pareigūnę ir jau policijos įstaigoje buvo sulaikytas tuo pagrindu, jog jam gali būti skiriama kardomoji priemonė – suėmimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad N. Š. ankstesnių tyrimų metu niekada nesislapstė nuo teismo ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų, pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo manymas, jog kaltinamasis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo, nėra patvirtintas byloje surinktais faktiniais duomenimis.
Nurodo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinamasis gali daryti naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus. Apylinkės teismas šio pagrindo buvimą motyvavo tik ta aplinkybe, jog praeityje N. Š. teistas ir naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Tačiau, gynėjos nuomone, tokie teismo motyvai, paskiriant griežčiausią kardomąją priemonę, akivaizdu yra nepakankami. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog aplinkybė, kad asmuo anksčiau buvo teistas, gali turėti įtakos sprendžiant apie tokio pagrindo buvimą, bet remiantis vien tokiais faktais pagrindo suimti buvimas negali būti konstatuotas. Be to, taikant griežčiausią kardomąją priemonę, atsižvelgtina ir į tai, jog nusikaltimų prevencija nėra pagrindinė suėmimo taikymo paskirtis, todėl nesant kitų pagrindų taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, siekiant užtikrinti BPK 11 str. 1 d. nurodytą proporcingumo principą, BPK 119 str. kardomosioms priemonėms keliami tikslai gali būti pasiekti N. Š. skiriant ir švelnesnes kardomąsias priemones.
Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Kartu pažymėtina, kad teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Įtariamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.
Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, jog kaltinamasis N. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir šią išvadą pagrindė nurodydamas bylos duomenis, kurie šioje nutartyje nebekartojami.
Skundžiama nutartimi N. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem pagrindais, numatytais BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p., t. y. pagrįstai manant, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.
Aukštesniojo teismo nuomone, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad skundžiama nutartimi šiais pagrindais kaltinamajam N. Š. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai.
N. Š. kaltinamas padaręs tyčinį, apysunkį nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis N. Š. nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių - jis yra nevedęs (nors skunde nurodoma, kad gyvena faktinėje santuokoje su sugyventine ir jos dviem mažamečiais vaikais), jo gyvenamoji vieta deklaruota prie Panevėžio m. sav., nuo 2013-07-22 kaltinamasis įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, iš jo sugyventinės J. K. parodymų matyti, kad ji su kaltinamuoju ir dviem savo vaikais gyvena nuomojamame bute, iki sulaikymo Lietuvoje kaltinamasis niekur oficialiai nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Iš byloje esančių kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad jis paskutiniu metu dirbo ir gyveno užsienyje - Danijoje, iš kurios į Lietuvą sugrįžo prieš du mėnesius iki jo sulaikymo. Iš asmens duomenų pažymos matyti, kad kaltinamasis nuo 2008-09-25 iki 2013-07-21 nuolat gyveno užsienio valstybėje (Norvegijoje). Šios aplinkybės rodo ir N. Š. turimus ryšius užsienyje, o tai padidina pasislėpimo tikimybę. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad N. Š. praeityje yra teistas aštuonis kartus už nusikaltimus nuosavybei (vagystes, plėšimus), naują nusikalstamą veiką jis galimai padarė turėdamas neišnykusį teistumą už analogiškos nusikalstamos veikos (plėšimo) padarymą, be to, galimai nusikalto praėjus vos metams po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs už plėšimą paskirtą bausmę. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja asmenį ir rodo, kad nusikalstamų veikų darymas yra tapęs kaltinamojo gyvenimo būdu. Taigi išdėstyti motyvai rodo, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas pagrindas, dėl kurio N. Š. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.
Nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas N. Š., patenka į BPK 122 str. 4 d. nustatytų nusikalstamų veikų sąrašą. Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau ne kartą yra teistas už savanaudiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs. Šiuo metu kaltinamajam taip pat inkriminuojamas savanaudiškas nusikaltimas, nes jis nukreiptas į lėšų gavimą nusikalstamu būdu. Todėl atsižvelgus į kaltinamojo sistemingai daromų nusikalstamų veikų savanaudišką pobūdį ir į tai, kad N. Š. Lietuvoje niekur oficialiai nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, darytina išvada, kad būdamas laisvėje ir norėdamas pragyventi kaltinamasis lėšas ir toliau galimai sieks įgyti darydamas naujas nusikalstamas veikas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog nėra išnykęs ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).
Gynėjos skunde akcentuojamas kaltinamojo nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, taip pat aplinkybės, kad N. Š. turi sugyventinę, kuriai padeda auginti jos mažamečius vaikus, kad gavęs šaukimą pats atvyko į policiją, nepaneigia jau pirmiau aptartų suėmimo termino pratęsimo pagrindų, t. y. galimybės, kad N. Š. būdamas nesuimtas gali pasislėpti ir daryti naujas nusikalstamas veikas.
Nors kaltinamasis N. Š. teigia, kad serga hepatitu ir pankreatitu, tačiau duomenų, kad dėl sveikatos būklės jam negalėtų būti taikoma kardomoji priemonė - suėmimas, byloje nėra. Be to, pažymėtina, kad šią kardomąją priemonę vykdančiose institucijose nuolat teikiama kvalifikuota medicininė pagalba, o esant didesniems suimtųjų sveikatos sutrikimams jie nukreipiami gydytis į laisvės atėmimo atlikimo vietų ligoninę. Taigi kaltinamojo sveikatos būklė suėmimo taikymo pagrindų nešalina.
Apibendrinęs išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad paskyrus kaltinamajam N. Š. švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 str. nustatyti tikslai (BPK 122 str. 7 d.) ir kartu konstatuoja, jog nėra pagrindo paleisti suimtą kaltinamąjį į laisvę. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau aptariamoje byloje, kaltinamojo teisės ir laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, procesinių teisių, tokio pobūdžio kardomoji priemonė adekvati jo galbūt padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Pastebėtina, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas bylos nagrinėjimo teisme stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas. Nagrinėjamu atveju suėmimo terminas N. Š. pratęstas proporcingam dvejų mėnesių terminui (prokuroras prašė kaltinamajam pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos ir nuosprendžio priėmimo), įvertinus bylos apimtį bei jos išnagrinėjimo teismo posėdyje artimiausią laiką.
BPK 233 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, kad dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo teismas nusprendžia posėdyje vadovaudamasis šio kodekso XI skyriaus nuostatomis. Teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Suimtas kaltinamasis pristatomas į posėdį.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo pagrįstumo klausimas buvo sprendžiamas į posėdį nepristačius suimto kaltinamojo N. Š. ir jo neišklausius. Tokiu būdu skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad nepristačius N. Š. į posėdį, kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl tolimesnio suėmimo jam taikymo ar netaikymo, buvo padarytas pirmiau paminėtas BPK 233 str. 5 d. pažeidimas. Tačiau aukštesnės instancijos teismui pristačius kaltinamąjį į teismo posėdį, kuriame nagrinėjamas jo gynėjos skundas dėl teismo nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas suėmimo terminas, ir išklausius kaltinamojo poziciją šiuo klausimu, daroma išvada, kad šis pažeidimas buvo pašalintas ir dėl to kaltinamojo teisės atstatytos.
Tai, kad skundžiamos teismo nutarties įžanginėje dalyje paminėta, jog suėmimo kaltinamajam termino pratęsimo klausimas nagrinėjamas pagal prokuroro pareiškimą, laikoma tik rašymo apsirikimo klaida, kuri esminės įtakos priimtam sprendimui neturi, nes iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju klausimas dėl tolimesnio suėmimo kaltinamajam taikymo ar netaikymo buvo sprendžiamas teismo iniciatyva surengtame specialiame posėdyje (byla su kaltinamuoju aktu jau perduota teismui), kuriame dalyvavo prokuroras ir kaltinamojo gynėja. Pastariesiems buvo suteikta teisė pasisakyti šiuo klausimu.
Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad kardomosios priemonės – suėmimo kaltinamajam N. Š. terminas pratęstas pagrįstai, esant įstatyme numatytoms sąlygoms bei pagrindams, kurie patvirtinti iki šios dienos byloje surinktais faktiniais duomenimis. Todėl naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį skunde išdėstytais argumentais aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kaltinamojo N. Š. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-10 nutartį.
Nutartis neskundžiama.