- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-08
- Bylos Nr.
- 1S-455-478/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- N. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. balandžio 16 d. priimtą nutarimą Nr. 93-243 taikyti nuteistajam N. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
N. B. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą galutine subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme.Bausmės pradžia – 2009 m. gegužės 25 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 23 d.2018 m. balandžio 16 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-243 nutarta taikyti nuteistajam N. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau neteistas, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 17 balų pagal OASys metodiką. N. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad N. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos, taip pat ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą, be to, nuteistasis keturis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, kas patvirtina, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakako daryti išvadai, kad N. B. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.Skunde nuteistasis N. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nuteistasis nurodo, kad tai jau trečias jo kreipimasis dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės. Apylinkės teismas gana piktybiškai ir atmestinai vertino jo teigiamus pokyčius, kuriuos jau trečią kartą geranoriškai ir teigiamai vertina Komisija, susidedanti iš kompetentingų narių. Teismas rodo nenorą suteikti jam - pirmą kartą teistam, klydusiam asmeniui, realų šansą darbais ir elgesiu įrodyti, kad jis gali integruotis į visuomenę, savo ryžtu ir užsispyrimu vertinti save savikritiškai, užkirsti kelią ne tik sau, bet ir kitiems asmenims daryti nusikaltimus. Nuteistasis pažymi, kad teismas visiškai neatsižvelgė, jog jis yra atlikęs didesnę bausmės dalį, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo pirmojo teikimo teismui yra papildomai paskatintas tris kartus, iš viso septyniolika kartų, ir tik vieną kartą baustas drausmine tvarka. Teismas taip pat neįvertino 2014 m. gegužės 10 d. susitaikymo su nukentėjusiaisiais rašto, patvirtinto notarine tvarka, kuriame nurodyta, kad nukentėjusieji nebeturi jam nei materialinių, nei moralinių pretenzijų, nes ieškinys yra pilnai padengtas. Jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ženkliai pagerėjo, t. y. sumažėjo nuo 27 iki 17 balų, kas realiai įrodo jo norą taisytis, nekartoti tų pačių klaidų. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad viso bausmės atlikimo metu sunkiai dirba, kad galėtų dengti ieškinį, įrodyti, jog nevengia darbo ir tinkamo pavedamų užduočių atlikimo. Po galimo lygtinio paleidimo jis turės darbą laisvėje, tai patvirtinantis dokumentas yra byloje. Be to, jis palaiko glaudžius ryšius su savo žmona, dukra, kitais artimaisiais. Teismas neįvertino jo noro tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiu žmogumi, noro teisėtais būdais siekti gyvenimo tikslų, noro reintegruotis į visuomenę, netoleruoti smurto. Teismas jo asmenybę vertino pagal standartinį šabloną, nepakankamai objektyviai, neatsižvelgdamas į daugumą gerų pokyčių. Nuteistojo N. B. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metus laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus du trečdalius paskirtosios laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad to paties straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. N. B. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, tačiau taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali tik įvertinusios šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai (visų duomenų kontekste) įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, sprendžiama, kokios probleminės sritys turi būti koreguojamos. Analizuojamu atveju, be kitų nusikaltimų, padarytas ir tyčinis, smurtinis, negrįžtamas pasekmes sukėlęs nusikaltimas, todėl teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į N. B. požiūrį į smurtinius veiksmus, gebėjimą spręsti konfliktines situacijas, jo asmenines savybes, nuostatas bei emocinę gerovę. Aplinkybė, kelintą kartą nuteistasis yra teikiamas Komisijos svarstymui dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės, neturi reikšmės šio klausimo sprendimui, kadangi vertinama visa nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga viso bausmės atlikimo metu. Tai, kad N. B. lygtinio paleidimo klausimas svarstomas trečią kartą, nesuteikia jam jokių išskirtinių sąlygų ar lengvatų.Pateiktos bylos medžiaga patvirtina, kad smurtinis nusikaltimas – nužudymas dėl chuliganiškų paskatų, buvo įvykdytas N. B. esant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos labai sunkaus nusikaltimo padarymui. Pats nuteistasis teigia, kad laisvėje alkoholį vartodavo retai, priklausomybės jam neturėjo ir šiuo metu neturi. Pataisos įstaigoje apsvaigimo nuo alkoholio ir jo surogatų nenustatyta. Vis dėlto, pataisos įstaigoje vartoti alkoholį yra griežtai draudžiama, jo gavimas nėra lengvai prieinamas, todėl aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo užfiksuotas apsvaigimo būsenoje, nesudaro pagrindo išvadai, kad N. B. supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir jo aplinkiniams. Šią išvadą pagrindžia ir tai, jog pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų lankęs specialias programas, susijusias su alkoholio vartojimo prevencija, anoniminių alkoholikų susirinkimus ar bent konsultavęsis su Psichologinės tarnybos specialiste dėl alkoholio vartojimo įpročių. Vien subjektyvus N. B. įsivaizdavimas, kad jis alkoholį vartoja saikingai, esant nustatytam faktui, jog labai sunkaus nusikaltimo padarymui įtakos turėjo būtent nesaikingas stipriųjų gėrimų vartojimas, neleidžia teigti, kad nuteistajam alkoholio vartojimas nėra aktuali problema, kurios sprendimui jis nededa realių pastangų.Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo socialinė reabilitacija nėra pakankama. N. B. reikiamo dėmesio neskiria ne tik smurtinio elgesio bei alkoholio vartojimo prevencijai, tačiau ir socialinių įgūdžių stiprinimui, empatijos didinimui, savo asmenybės tobulinimui. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis galvoja, jog neigiamų savybių šiuo metu neturi, vadinasi, jis yra pilnai patenkintas tuo, kokia asmenybė yra, ir nenori plėsti savo pasaulėžiūros. Nusikaltimo padarymo metu N. B. nesugebėjo konfliktinės situacijos išspręsti konstruktyviai, problemai spręsti panaudojo fizinę agresiją. Ar šiuo metu nuteistasis sugebėtų kontroliuoti savo emocijas bei veiksmus, iškilus panašiai konfliktinei situacijai, teisėjų kolegija negali spręsti, kadangi N. B. bausmės atlikimo metu programų, susijusių su konfliktų veiksmingu bei efektyviu, konstruktyviu sprendimu, nelankė, todėl savitvardos klausimas jam taip pat išlieka aktualus. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistojo elgesio korekcijoje yra teigiamų pokyčių, tai įvertinta ir pataisos įstaigos administracijos - nuo 2016 m. gegužės 17 d. jis perkeltas iš paprastosios nuteistųjų grupės į lengvąją tęsti bausmės atlikimą. Vis dėlto, ši aplinkybė nesudaro besąlyginio pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kaip ir darbas VĮ „Mūsų amatai“ bei staliaus, baldžiaus specialybių įgijimas. Mokymasis bei darbinis užimtumas patvirtina N. B. teigiamą darbinę motyvaciją, jo siekį integruotis į darbo rinką, tačiau visa tai jau yra įvertinta skiriant jam įvairius paskatinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad N. B. padaryti nusikaltimai nėra turtinio pobūdžio, jie nesusiję su siekiu greitai ir lengvai pasipelnyti iš kito asmens, todėl noras dirbti bei sąžiningai užsidirbti pragyvenimui šiuo atveju yra svarbus, bet ne lemiamas lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistajam kur kas aktualiau koreguoti smurtinį elgesį bei svaigiųjų gėrimų vartojimą.Nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino 2014 m. gegužės 10 d. susitaikymo su nukentėjusiaisiais rašto, patvirtinto notarine tvarka, kuriame nurodyta, kad nukentėjusieji nebeturi jam nei materialinių, nei moralinių pretenzijų, nes ieškinys yra pilnai padengtas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiųjų atleidimas nuteistajam lygtinio paleidimo svarstymui jokios reikšmės neturi. Teismas vadovaujasi tik įstatymu ir teisine sąmone. Nukentėjusiųjų, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė bet kuriuo teismo nagrinėjamu klausimu teismo nesaisto priimti vieną ar kitą procesinį sprendimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiaisiais baudžiamojoje byloje buvo pripažinti trys asmenys – A. R., A. R. ir R. R., o iš susitaikymo rašto (b. l. 34) matyti, kad pretenzijų N. B. neturi tik A. R. ir A. R., (duomenys neskelbtini) miręs R. R. niekaip negalėjo išreikšti savo nuomonės šiuo klausimu. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis po galimo lygtinio paleidimo planuoja grįžti į tą pačią gyvenamąją vietą, kur gyveno iki nusikaltimų padarymo, o susitaikymo rašte nukentėjusieji yra nurodę, kad yra nuteistojo kaimynai, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, gali apsunkinti probaciją.Nuteistasis N. B. bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai. Nors jo elgesys aštuoniolika kartų buvo įvertintas kaip vertas paskatinimo (paskutinį kartą 2018 m. balandžio 13 d.), tačiau keturis kartus jis nesugebėjo laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos. Du kartus jam buvo pravestas auklėjamasis pokalbis, kartą apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje ir kartą pareikštas papeikimas. Nors nuobauda negaliojanti, tačiau ji atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, t. y. patvirtina, kad ilgesnį laikotarpį išlaikyti pavyzdingą elgesį jam sudėtinga. Teisėjų kolegija negali ignoruoti ir visuomenės intereso, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė apygardos teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. N. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka jau devynerius metus, tačiau per šį laikotarpį sugebėjo atlyginti tik 676,83 Eur pagal turimą 4706,59 Eur skolą. Spręstina, kad skolinio įsipareigojimo dengimas yra daugiau formalus ir nepatvirtina N. B. siekio realiai padengti turimą skolą.Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam N. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Skundžiama nutartis yra pakankamai motyvuota, ją laikyti šablonine nėra jokio pagrindo. Nors N. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra įvertina kaip žema – 17 balų pagal OASys metodiką, tačiau akivaizdžios bei įtikinančios pažangos, mažinant šią riziką, jis nedaro. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo N. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.