Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1994-12-28 pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 90 str. 3d. laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 2) 1996-02-21 pagal 1961 m. BK 272 str. 3 d., 43 str. bausmę subendrinus su 1994-12-28 nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistas laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams; 3) 1999-12-16 pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 43 str. subendrinus su neatliktąja bausmės dalimi pagal 1996-02-21 nuosprendį, nuteistas laisvės atėmimu 3 metams; 4) 2004-01-23 pagal BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams; 2005-08-12 paleistas iš PN atlikęs bausmę 5) 2008-05-06 pagal BK 178 str. 2d., 187 str. 1 d., 22 str. l d., 178 str. 2d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; 2011-07-01 paleistas iš PN atlikęs bausmę; 5) 2012-07-13 pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atlikęs; turintis neišnykusius teistumus, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. T. 2015 m. rugsėjo 7 dieną, apie 14 val., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu, kilusio konflikto pasekoje, (duomenys neskelbtini) g 30 namo antros laiptinės trečio aukšto bendrame koridoriuje, virtuviniu peiliu vieną kartą smogė į dešinį petį V. K., po to jį apsuko ir jam pargriuvus ant grindų, dar šešis kartus dūrė peiliu į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam V. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl kairės rankos žasto durtinės – pjautinės žaizdos su alkūninio ir stipininio nervo pažeidimu, dešinio peties durtinės žaizdos, kairės blauzdos durtinės žaizdos, nes dėl kairės rankos žasto durtinių-pjautinių žaizdų su alkūninio ir stipininio nervų pažeidimu nukentėjusiajam V. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis A. T. visiškai pripažino savo kaltę. Paaiškino, kad ilgą laiką, maždaug nuo 2011 m., nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, paskutiniu metu dar geria ir raminamuosius vaistus, todėl sunkiai kontroliuoja savo elgesį, išgėręs būna agresyvus. 2015-09-07 kartu su nukentėjusiuoju, jo drauge A. ir sugyventine J. D. gėrė alkoholinius gėrimus. Baigiantis išgertuvėms nukentėjusysis išsinešė į namus jo nupirktą alaus butelį, todėl supykęs nuėjo į V. K. kambarį pasiaiškinti. Nukentėjusysis supyko, pradėjo jį stumdyti, po to rankoje turėtu pjūklu sužalojo jam galvą. Dėl tokio nukentėjusiojo elgesio labai supyko, grįžęs į namus pasiėmė virtuvinį peilį ir priėjęs prie nukentėjusiojo jį pastūmė, po to jį gulintį pradėjo badyti peiliu į įvairias kūno vietas. Kiek smūgių sudavė negali pasakyti, nes buvo apsvaigęs tiek nuo alkoholio, tiek nuo išgertų raminančiųjų. Gailisi dėl šio nusikaltimo, mano, kad jo apsvaigimas turėjo didžiausią įtaką nusikaltimo padarymui. Ligonių kasų pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta.

Kaltinamasis A. T. kaltę dėl padaryto nusikaltimo visiškai pripažino, davė parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei ir gynėjui neprieštaraujant, teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir priimant nuosprendį remiamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais:

Nuketėjusysis V. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 48-50, 52-53) parodė, kad 2015-09-07 jam paskambino kaimynas A. T. ir pakvietė atsigerti alaus. Nuėjo kartus su drauge A. pas A., ten buvo A. draugė J. ir kaimynas J.. Susimetę dar nusipirko alaus. Neišgėrus dar viso alaus jis sugalvojo eiti į namus ir eidamas pasiėmė vieną alaus butelį, kadangi alaus buvo pirktas už bendrus pinigus. Netrukus pas jį į namus atėjo A. aiškintis, kodėl jis išsinešė alų. Tarp jų kilo konfliktas. A. jį pastūmė, tuomet jis A. sudavė smūgį su pjūklu į galvą. A. apsisuko ir nuėjo link savo kambario. Kai A. grįžo su peiliu, jis lyg stovėjo tarpduryje, tarp savo kambario ir bendro naudojimo koridoriaus. Kai jam dūrė pirmą kartą, jis stovėjo nusisukęs nuo A.. Jam A. pirmiausia dūrė į dešinį petį. Nukritus ant žemės, A. su peiliu pradėjo badyti visur į kūną. Su kaltinamuoju jis susitaikė ir pretenzijų jam dėl sužalojimo neturi.

Liudytojas J. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 72-73, 74-75, 77-78) parodė, kad 2015-09-07 jis pas kaimyną A. T. gėrė alų kartu su A. drauge J., kaimynu V. K. ir jo drauge A.. Vytautui išėjus iš kambario, išėjo ir A. Kuomet jis pamatė V. K. konfliktuojant su A. T., tai jie abu buvo prie V. K. kambario durų. Abu buvo išėję į bendro naudojimo koridorių, konfliktavo dėl alaus pūslės. V. rankoje laikė pjūklą ir buvo užsimojęs bei vieną kartą kirto A. į galvą. A., po suduoto smūgio, nubėgo į kambarį ir atsinešė didesnį peilį. Kiek prisimena, V. stovėjo šonu ir atbėgęs su peiliu A. pirmiausia dūrė V. į kairį petį. V. nugriuvus ant žemės, toliau A. badė jį gulintį ant grindų. Jis tiksliai nematė kur badė, bet dūrių buvo daug. A. sudavė smūgį už V., dėl to, kad jis jį badė. A. atsinešęs peilį mažesnį jį puolė stovintį koridoriuje, puldamas jį pasakė „dėl to, kad man sudavei ir tave papjausiu“. A. su peiliu dūrė jam į kairį šoną, tačiau peilis nulūžo ir A. numetė kažkur rankeną. Jo striukė nebuvo sugadinta. Nėra jokios žymės. Apsisukęs A. nuėjo į savo kambarį.

Liudytoja J. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 95-96) parodė, kad A. T. yra jos sugyventinis. Kartu gyvena (duomenys neskelbtini). 2015-09-07 nuo pat ryto su A. gėrė alų. Pasikvietė pas save į kambarį kaimynus V. su A. išgerti alaus. V. išėjusi iš jų, ji po kurio laiko išėjo iš savo kambario į koridorių ir pamatė V. stovintį rankoje su rankiniu pjūklu prie kambario durų. Tuo metu į koridorių išlėkė A.. Ji sugrįžo į kambarį. Po kurio laiko kruvinas parėjo A.. A. bėgo kraujas iš kaktos. Tada A. vėl išbėgo iš kambario. Ar A. kažką ėmė iš namų ji nieko nematė. Tada ji išėjo į koridorių ir pamatė, kad V. gulėjo visas kruvinas koridoriuje, prie laiptinės durų. Ji suprato, kad A. sužalojo V.. Atėjo kaimynas J., kuris A. su V. skyrė. Ji nematė, kad A. būtų su peiliu užsimojęs J..

Liudytoja A. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 99-100) parodė, kad 2015-09-07, tikslaus laiko neprisimena, ją ir jos draugą V. K. pasikvietė kaimynystėje gyvenantys J. su A. išgerti alaus. Nuėjus jiems abejiems pas A. ir J., dar ten buvo pažįstamas J. J.. Visi kartu gėrė alų ir bendravo. Kažkuriuo metu A. pradėjo V. priekaištauti, kad V. paėmė A. raminančias tabletes. Iš kambario išėjo A. ir V., tačiau ko jie išėjo į koridorių ji nežino. Ji su J. ir J. liko kambaryje ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Nuo išgerto alkoholio kiekio ji retkarčiais užsnūsdavo, todėl kas vyko koridoriuje ji nematė ir jokio triukšmo negirdėjo. Tik po to, kai V. buvo išvežtas GMP darbuotojų, o A. – policijos pareigūnų, jai kaimynai liepė išplauti koridoriuje esantį kraują. Kaimynai jai ir papasakojo, kad A. V. sužalojo peiliu.

Apžiūros protokole ir fotonuotraukose (b. l. 8-18) užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) antro aukšto koridorius, kuriame matyti kraujo dėmės, rasta peilio geležtė, medžio pjūklas.

Apžiūros protokole ir fotonuotraukose (b. l. 19-24) užfiksuotas apžiūrėtas nusikaltimo padarymo įrankis – peilio geležtė, taip pat apžiūrėtas medžio pjūklas.

Apžiūros protokole ir fotonuotraukose (b. l. 60-68) užfiksuota apžiūrėti nukentėjusiojo V. K. drabužiai, kuriais jis vilkėjo įvykio dieną. Drabužiuose matyti durtinės ertmės, kraujo dėmės.

Specialisto išvada Nr. G962/15 06) patvirtina, kad V. K. kairės rankos žasto durtinės – pjautinės žaizdos su alkūninio ir stipininio nervo pažeidimu, dešinio peties durtinės žaizdos, kairės blauzdos durtinės žaizdos galėjo būti padarytos aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje, galimai peiliu, prie nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai padaryti septynių trauminių poveikių pasekoje ir kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 30-31)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo A. T. kaltė dėl nukentėjusiajam V. K. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta. Kaltinamasis tyčia, asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju metu, pykčio pasėkoje, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį t. y. virtuviniu peiliu vieną kartą smogė jam į dešinį petį, po to nukentėjusįjį apsuko ir jam pargriuvus ant grindų, dar šešis kartus dūrė peiliu jam į įvairias kūno vietas, dėl kairės rankos žasto durtinių-pjautinių žaizdų su alkūninio ir stipininio nervų pažeidimu padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., požymius.

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykusio, sunkinančia atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtaką nusikaltimo padarymui.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. A. T. būdamas recidyvistu, padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Nusikalto būdamas neblaivus, kas pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kaltinamasis niekur nedirba, eilę kartų baustas administracine tvarka, veda asocialų gyvenimo būdą, nuolat girtauja. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų ir nesitaiso, jis linkęs daryti nusikalstamas veikas, todėl kelia pavojų visuomenei. Kad pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytus bausmės tikslus, A. T. skirtinas terminuotas laisvės atėmimas. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad nustatyta viena sunkinanti ir viena lengvinanti kaltinamojo atsakomybę aplinkybė, taip pat į tai, kad smurtiniai veiksmai pasireiškė didesniu pavojingumu t. y. panaudojant peilį, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiojo elgesį, į tai, kad kaltinamasis dėl nukentėjusiojo veiksmų taip pat buvo sužalotas, į tai, kad nukentėjusysis pretenzijų dėl patirto sužalojimo kaltinamajam neturi.

Kaltinamajam A. T. taikytinos BK 64¹ str. nuostatos, nes byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę.

Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys 815,22 eurų sumai už nukentėjusiajam V. K. suteiktas gydymo paslaugas yra pagrįstas ir pilnai tenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str., 6.283 str. reikalavimus žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Nukentėjusysis V. K. buvo apžiūrėtas ir konsultuotas VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje 2015-09-07, jam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 186,45 eurai, nuo 2015-09-07 iki 2015-09-11 stacionariai gydytas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose - suteiktų gydymo paslaugų kaina 628,77 eurai, iš viso už paslaugas t. y. 815,22 eurai apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (b. l. 41). Kadangi žalą nukentėjusiojo sveikatai padarė kaltinamasis savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl jam tenka pareiga žalą atlyginti. Valstybinė ligonių kasa, vykdanti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėta už suteiktas gydymo paslaugas. Tuo pagrindu iš kaltinamojo priteistina Valstybinei ligonių kasai 815,22 eurai už nukentėjusiojo gydymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, V. K. drabužiai ir pjūklas grąžintini savininkui, peilio geležtė sunaikintina ( BPK 94 str. 1 d. 4 p., 5 p.).

Siekiant užtikrinti tinkamą nuosprendžio įvykdymą, atsižvelgiant į aukščiau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, kaltinasmajam paskirtos kardomosios priemonės dokumento paėmimas ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje pakeičiamos į kardomąją priemonę suėmimą iki įsiteisės teismo nuosprendis, suimant kaltinamąjį A. T.

ną teismo salėje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 304-307 str.,

nusprendė:

A. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtąją vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti nubaustu vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Kardomąsias priemones dokumento paėmimą ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje pakeisti į kardomąją priemonę suėmimą iki įsiteisės teismo nuosprendis, suimant kaltinamąjį A. T. teismo salėje.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaičiuoti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015-09-07 iki 2015-11-09.

Visiškai tenkinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį. Priteisti iš A. T. 815,22 eurus (aštuonis šimtus penkiolika eurų 22 euro centus) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 188783796, adresas Ž. Liauksmino g. 6, LT 01101 Vilnius, a/s Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, už nukentėjusiojo gydymą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstama veikai tirti: nukentėjusiojo V. K. drabužius ir medžio pjūklą, saugomus Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, grąžinti nukentėjusiajam V. K., peilio geležtę, saugomą Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam A. T. nuo įteikimo, dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.