- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-19
- Bylos Nr.
- 2-452/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- J. L.
- Ieškovas
- I. G.
- Kategorijos
- 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už priešieškinį sumokėti, civilinėje byloje Nr. 2-1415-553/2008 pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei J. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovės J. L. priešieškinį ieškovei I. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. G. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu atsakovei J. L. , prašydama: atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei nuosavybės teise gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 141,06 kv. m patalpas, nurodytas nekilnojamojo turto kadastro byloje, pažymėtas ieškinyje nurodytais indeksais; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei nuosavybės teise minėto gyvenamojo namo 148,14 kv. m patalpas, nurodytas nekilnojamojo turto kadastro byloje, pažymėtas ieškinyje nurodytais indeksais; nustatyti, kad patalpos esančios name nurodytos nekilnojamojo turto kadastro byloje ir pažymėtos ieškinyje nurodytais indeksais yra bendro naudojimo patalpos.
Atsakovė J. L. teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalinti ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras žemės sklypo plotas 0,1685 ha, su priklausiniu ½ dalimi pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovę išmokėti ieškovei 1 200 000 Lt kompensaciją pinigais, o atsakovei pripažinti nuosavybės teisę į visą minėtą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. kovo 27 d. nutartimi, konstatavęs, jog atsakovės priešieškinio suma yra didesnė nei 100 000 Lt, todėl pirmąja instancija šią bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (CPK 27 str. 1d. 1p.).
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 17 d. nutartimi nustatė J. L. terminą iki 2008 m. gegužės 6 d. pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus trūkumus, t. y. nurodyti priešieškinio sumą bei sumokėti 15 881 Lt dydžio žyminį mokestį. Nurodė, kad J. L. priešieškiniu reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą, t. y. prašo atidalinti turtą, kurio vertė siekia 1 200 000 Lt, todėl priešieškinyje turi būti nurodyta priešieškinio kaina bei turi būti pridėti įrodymai, jog yra sumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis. Teismo teigimu, nors priešieškinyje yra nurodyta, jog yra reiškiamas neturtinio pobūdžio reikalavimas, kuris yra apmokėtas 119 Lt dydžio žyminiu mokesčiu, tačiau priešieškinio reikalavimu yra reiškiamas turtinio pobūdžio reikalavimas, ką patvirtino ir Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2008 m. kovo 27 d. nutartimi perduodamas bylą pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui, tokiu būdu J. L. nustatytinas terminas šiems priešieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pagal CPK 80 str. 1 dalies 1 punktą mokėtinas žyminis mokestis būtų 16 000 Lt, tačiau iš prie priešieškinio pridėto įmokos mokėjimo kvito matyti, jog J. L. yra sumokėjusi 119,00 Lt, todėl ji, paduodama priešieškinį, turėtų sumokėti 15 881 Lt dydžio žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Atsakovė J. L. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti. Skunde nurodo, kad atsakovės reikalavimas atidalinti turto dalį išmokant to turto daliai adekvačią kompensaciją laikytinas neturtiniu reikalavimu. Atsakovė prašo ne priteisti turtą ar išreikalauti jį iš svetimo valdymo, o padalyti turtą sumokant to turto dalį atitinkančią kompensaciją. Teisnių santykių prasme tai yra teisinių santykių modifikavimas, pakeičiant ieškovei priklausančią idealiąją turto dalį, ją atitinkančia pinigine kompensacija. Tiek ieškovė, tiek atsakovė ginčo objektą įgijo testamentu. Šiuo atveju ginčo objektas perėjo ieškovės ir atsakovės nuosavybėn neatlygintinai. Prašant nustatyti nekilnojamojo turto daliai adekvačią kompensaciją, kai nereikalaujama priteisti turto dalies, išreikalauti turto dalį iš svetimo valdymo yra neturtinio pobūdžio reikalavimas, nes tiek patenkinus, tiek atmetus priešieškinį, atsakovė nepraturtėtų, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė turi sumokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą proporcinį žyminį mokestį.
Atsiliepimas
Ieškovė I. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė žyminio mokesčio sumokėjimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis – ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo aiškiai nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). Tokio mokesčio nustatymu įstatymų leidėjas siekia kelių viešajam interesui svarbių tikslų: tai netiesiogiai užkerta kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengia tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, taip šalys skatinamos ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Šio mokesčio dydis, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio bei mokėjimo atidėjimo sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos CPK ir taip visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.
Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su teismo pateiktu jos priešieškinio reikalavimo vertinimu – teismas nurodė, jog priešieškiniu reiškiamas turtinio pobūdžio reikalavimas ir pagal tai apskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį, o apeliantė teigia, jog priešieškinyje keliamas neturtinis reikalavimas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtiniu reikalavimu yra laikomas toks reikalavimas, kuris nėra susijęs su tam tikros pinigų sumos ar tam tikros vertės turto priteisimu, o turtinis reikalavimas yra toks, kurio dalykas gali būti išreiškiamas pinigais ir ieškovui, patenkinus tokį reikalavimą, būtų priteisiama arba tokia suma pinigų, arba tokios vertės turtas. Jeigu reikalavimas yra turtinis, turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o jeigu reikalavimas neturtinis – fiksuotas CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatytas vieno šimto litų žyminis mokestis, atsižvelgiant į padidėjusį ketvirčio vartojimo kainų indeksą (CPK 82 str. 1 d.).
Iš byloje esančio priešieškinio matyti, kad apeliantė prašo atidalinti ½ dalį žemės sklypo, kurio plotas 0,1685 ha, su priklausiniu ½ dalimi pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovę išmokėti ieškovei 1 200 000 Lt kompensaciją pinigais, o atsakovei pripažinti nuosavybės teisę į visą minėtą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Taigi priešieškiniu atsakovė prašo priteisti jai visą turtą natūra. Teismui patenkinus atsakovės priešieškinį, jos turtinė padėtis pasikeistų, t. y. atsakovė taptų vienintele ginčo objekto savininke, ji įgytų realų turtą. Dėl to pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą pagrįstai laikė turtiniu ir nustatė už jį mokėtiną žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 1 punktą.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.