Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-361-166-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-20
Bylos Nr.
1A-361-166-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Punys (pirm.), Regina Pociene, Alvyra Ona Kvaraciejūtė
Nukentėjusysis
V. B.
Pranešejas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-361/2008Teisejas Audrius Cininas Procesinio sprendimo kategorija:(S)1.1.7.2.5.; 1.2.9.9.; 2.4.6.3.; 2.4.6.3.4.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teiseju Alvyros Onos Kvaraciejutes, Reginos Pocienes,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorui Dianai Kasparavicienei,gynejai advokatei Birutei Strimaitytei,nukentejusiajai V. B.,nukentejusiosios atstovui adv. Gintarui Andrijauskui,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiosios V. B. apeliacini skunda del Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir nubaustas laisves apribojimu 1 metams 2 menesiams.

Vadovaujantis BK 48 str. 7 d. R. Š. ipareigotas iki 2009-07-01 atlyginti šiuo nuosprendžiu nukentejusiajai V. B. priteista neturtine žala.

P. V. B. iš R. Š. 1400 Lt, nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje V. B. ieškinys atmestas.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

R. Š. nuteistas už tai, kad jis nuo 2003-05-08 iki 2007-09-01 venge pareigos moketi lešas V. B., dukters G. V. B., gim. 1992-07-15, išlaikymui, pagal 1999-05-26 Vilniaus m. 2 apylinkes teismo sprendima, ¼ dydžio visu rušiu uždarbio (pajamu), bet ne mažiau kaip 1 MGL per menesi, del ko susidare apie 5677 Lt isiskolinimas

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentejusioji V. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendi, griežtinant R. Š. bausme ir visiškai patenkinti jos civilini ieškini del neturtines žalos atlyginimo. Nurodo, kad teismas nepagristai sumažino vaiko išlaikymui nesumoketu lešu isiskolinima, net pagal kaltinima R. Š. isiskolinimas yra 11817,37 Lt ir teismo atliktas isiskolinimo dydžio tikslinimas yra neteisingas. Apeliante pastebi ir tai, kad nuosprendyje teismo nurodyta patikslinta suma nekonkreti, netiksli - „ apie 5677 Lt". Be to, jai priteistos neturtines žalos dydis teismo nepagristai sumažintas nuo civiliniu ieškiniu pareikštu 5000 Lt iki 1400 Lt, jos dydi susiejant su istatymais nepagristu „proporcingai nusikalstamos veikos laikotarpiu susidariusio isiskolinimo dydžiu, t.y. apie % šio isiskolinimo dydžio".

Apeliantes manymu, R. Š. nuosprendžiu paskirta bausme yra pernelyg švelni. Nors teismas, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje ir nurode ta aplinkybe, jog R. Š. jau karta yra teistas už vengima išlaikyti vaika bei dar vienas ikiteisminis tyrimas prieš ji 2003 05 27 buvo nutrauktas susitaikius su nukentejusiaja, taciau tai nepagristai neturejo itakos skiriamos bausmes rušiai bei jos dydžiui, taip pat ir nustatant ipareigojimus BK 48 str. tvarka. Skunde teigiama, kad R. Š. nemoka dukros išlaikymui pinigu piktybiškai, nedirbdamas darbo biržoje nesi registravo arba buvo išbraukiamas, t.y. venge legalaus darbo, iš kurio priverstine tvarka butu išieškomas isiskolinimas. Dukros išlaikymui iš viso iš jo buvo išieškota tik keli šimtai litu, o ir teisme jis kaltu del padarytos veikos neprisipažino. R. Š. dažnai keicia darbovietes, kuriose oficialiai mokamas tik minimalus darbo užmokestis (dirbdavo taksi vairuotoju), o atleistas neskuba vel isidarbinti, mokejimai dukros išlaikymui mažomis sumomis buvo vykdomi tik per teismo antstoli, priverstine tvarka juos išskaitant bei pervedant i jos saskaita. Todel, apeliantes manymu, teismas turejo paskirti jam ipareigojimus be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos bei atlyginti nusikaltimu padaryta žala (ne tik neturtine žala, bet ir pati isiskolinima vaiko išlaikymui, kaip turtine žala) (BK 48 str. 6d. 2p.) ir nustatyti tam trumpesni termina nei iki 2009 07 01. Be to, apeliantes manymu, teismas R. Š. galejo paskirti laisves atemimo bausme ir, taikant BK 75 nuostatas, atideti jos vykdyma bei paskirti jam veiksmingesnius ipareigojimus.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusioji V. B. ir jos atstovas praše apeliacini skunda tenkinti. Prokuroras praše apeliacini skunda tenkinti iš dalies, nuteistojo gynejas praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. V. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyres visas bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo nusikalstama veika bei paskyre bausme nepažeisdamas bendruju bausmes skyrimo pagrindu, taciau netinkamai išsprende civilinio ieškinio klausima del isiskolinimo dydžio, todel nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 1999-05-26 Vilniaus m. 2 apylinkes teismo sprendimu, V. B. naudai iš R. Š. priteista ¼ dydžio visu rušiu uždarbio (pajamu), bet ne mažiau kaip 1 MGL per menesi, dukters G.V. B. išlaikymui (b.l. 20). Ikiteisminis tyrimas del R. Š. vengimo moketi lešas vaiko išlaikymui iki 2003-05-08 nutrauktas 2003-05-27 Vilniaus m. apylinkes prokuraturos nutarimu (b.l. 111). Kadangi minetas nutarimas galioja, todel pirmosios instancijos teismas negalejo spresti R. Š. atsakomybes klausimo už veiksmus, padarytus iki 2003-05-08, todel pagristai patikslino nesumoketu lešu isiskolinimo nuo 2003-05-08 iki 2007-09-01 dydi.

Iš byloje esancios antstolio pažymos matyti, kad iki 2007-09-01 bendras isiskolinimas sudare 11817,37 Lt (b.l. 90). Iki 2003-05-27 d. nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima isiskolinimas sudare 6140,25 Lt (b.l. 111). Nukentejusioji del šios 6140,25 Lt isiskolinimo sumos jokiu pretenziju nepareiške. Todel apylinkes teismas pagristai konstatavo, kad per laikotarpi nuo 2003-05-27 d. iki 2007-09-01 d. isiskolinimo dydis sudaro 5677 Lt. Taciau kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamame nuosprendyje teismo nurodyta patikslinta suma yra nekonkreti, netiksli, t.y. – „apie 5677 Lt". Todel šioje dalyje nuosprendis del civilinio ieškinio keistinas priteisiant iš R. Š. nukentejusiajai konkretu isiskolinimo dydi - 5677,12 Lt, t.y. nurodant, kad per laikotarpi nuo 2003-05-27 d. iki 2007-09-01 d. isiskolinimo dydis sudaro 5677,12 Lt.

Civilinis ieškinys yra irodinejamas pagal baudžiamojo proceso istatymo nuostatas, taciau taikomos civilinio proceso istatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso istatymo normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtines žalos samprata ir jos apskaiciavimo kriterijus itvirtina CK 6.250 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, o nustatydamas jos dydi, teismas atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymetina, kad CK nera numatytas nei minimalus, nei maksimalus neturtines žalos dydis – jis nustatomas kiekvienu konkreciu atveju. Šioje byloje nukentejusioji V. B. pareiške nuteistajam 5000 litu civilini ieškini del neturtines žalos. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentejusiajai 1400 litu neturtines žalos, klaidos nepadare. Taciau kolegija atkreipia demesi, jog pirmosios instancijos teismas, spresdamas civilinio ieškinio klausima, apie tai nuosprendyje pasisake neišsamiai.

Pažymetina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sažiningumo kriterijai yra bendrieji teises principai, konkrecioje situacijoje užtikrinantys priešingu interesu pusiausvyra, atsižvelgiant i situacijos ypatumus. Teismas, priteisdamas asmeniui kitu asmenu nusikalstama veika padaryta neturtine žala, atsižvelgia ne tik i nukentejusiojo, bet ir i pagristus kaltininko interesus, t. y. i kaltininko turtine padeti, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentejusiojo ir kaltininko skirtingu interesu pusiausvyros.

Kartu pažymetina ir tai, kad neturtines žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi todel, kad neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma.

Apylinkes teismas, priteisdamas iš nuteistojo neturtine žala nukentejusiajai V. B., nenukrypo nuo CK 1.5 straipsnyje nustatytu teises aiškinimo ir taikymo principu ir nepažeide skirtingu interesu (nukentejusiosios ir nuteistojo) pusiausvyra bei nepažeide civilines teises normas, reglamentuojancias neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Ivertinusi bylos aplinkybes, teiseju kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. Š. padaryto nusikaltimo pasekmes nera sunkios. Taip pat atsižvelgtina ir i nuteistojo turtine padeti, i jo šeimos interesus. Taigi, teiseju kolegija, ivertinusi neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus, sažiningumo, teisingumo ir protingumo principus, bei siekiant protingos nukentejusiosios ir nuteistojo skirtingu interesu pusiausvyros, sprendžia, kad neturtines žalos dydis šiuo atveju nustatomas proporcingai nusikalstamos veikos laikotarpiu susidariusio isiskolinimo dydžiui, t.y. apie ¼ šio isiskolinimo dydžio.

Nepagristi apeliantes skundo argumentai del reikalavimo pakeisti paskirta bausme – laisves apribojima laisves atemimu, taikant BK 75 str. nuostatas. Už BK 164 str. numatytos nusikalstamos veikos padaryma yra numatytos šios alternatyvios bausmes: viešieji darbai, laisves apribojimas, areštas, arba laisves atemimas iki 2 metu. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyre ne pacia švelniausia sankcijoje nurodyta bausmes ruši – laisves apribojima 1 metams 2 menesiams. Teiseju kolegijos nuomone, R. Š. griežtinti paskirta bausme nera pagrindo, nes ji nera aiškiai per švelni. Ši nuosprendžiu paskirta bausme leis pasiekti BK 41 str. numatytus bausmes tikslus bei užtikrins teisingumo principo igyvendinima. Taigi nuteistajam paskirti griežtesne, negu BK 164 str. sankcijoje numatyta bausme, nera jokio teisinio pagrindo. Taip pat teiseju kolegija neturi pagrindo trumpinti nuteistajam paskirtos neturines žalos atlyginimo termino. Be to, pažymetina, kad už teismo ipareigojimu nevykdyma nuteistajam yra istatymo nustatytos tam tikros pasekmes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p. kolegija,

nutare:

nukentejusiosios V. B. apeliacini skunda tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendi pakeisti:

Priteisti iš R. Š. nukentejusiajai V. B. isiskolinimo dydi - 5677,12 Lt.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.

Kolegijos pirmininkas Stasys PunysTeisejos Alvyra Ona KvaraciejuteRegina Pociene