Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-322-185/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-30
Bylos Nr.
1S-322-185/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Advokatai
Kęstutis Ramanauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-322-185/2011Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. kovo 30 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Ramanauskui,

teismo posėdyje, išnagrinėjęs įtariamojo E. S. gynėjo advokato padėjėjo Kęstučio

Ramanausko skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarties, kuria

E. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams ir susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 50-1-0070-2011 medžiaga,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. S. įtariamas tuo, kad jis 2011 m. kovo 2 d., apie 22.30 val., Panevėžyje, ties Pilėnų g. 24 namu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. L., suderintais veiksmais panaudodami fizinį smurtą ir šaunamąjį ginklą nukentėjusiojo P. K. atžvilgiu, pagrobė svetimą turtą, o būtent: V. L. sudavus smūgį P. K. į veidą, jis sudavė smūgį P. K. į šoną, pargriovė ant žemės ir įrėmęs šaunamąjį ginklą P. K. į smilkinį, bendrais suderintais veiksmais pagrobė P. K. priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną .“Nokia" 249 Lt vertės, 100 Lt vertės puspaltį, kurio kišenėse buvo SIM kortelė „Labas" 6 Lt vertės, 50 Lt vertės vyriškas rankinis laikrodis, 150 Lt vertės MP3 grotuvas su 30 Lt vertės ausinukais, pinigai 5 centai, 20 Lt vertės šalikas, 10 Lt vertės pirštinės ir 25 Lt vertės kepurė, viso pagrobė svetimą turtą bendros 640 Lt 5 centų vertės, tai yra įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalyje

Vadovaujantis BPK 140 str. įtariamasis E. S. sulaikytas 2011 m. kovo 9 d., 08.30 val. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, motyvuojant tuo, kad E. S. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), bei daryti naujus sunkius, labai sunkius ar BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo gynėjas advokato padėjėjas Kęstutis Ramanauskas prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi E. S. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą arba pakeisti ją kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti ir dokumentų paėmimu. Gynėjas mano, kad kardomoji priemonė skirta, nesant BPK 122 str. 1 d. 1-3 punkte nurodytų šios kardomosios priemonės skyrimo sąlygų ir pagrindų, o BPK 119 str. numatytų tikslų galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Gynėjas nurodė, kad E. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, nurodė visas jam žinomas aplinkybes, susijusias su įvykiu, įvykio iniciatoriumi įvardindamas V. L.. E. S., žinodamas V. L. agresyvų charakterį, nustūmė jį nuo nukentėjusiojo, o nukentėjusįjį pargriovė ant žemės. Kai nukentėjusysis atsistojo, V. L. jį nusivedė už kiosko ir toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus. Ginamasis V. L. nebandė sustabdyti, žinodamas, kad jam to padaryti nepavyks, o tik stovėjo šalia ir laikė rankoje dujinį revolverį, turėdamas tikslą neleisti V. L. mušti nukentėjusiojo. Tikslo apiplėšti nukentėjusįjį neturėjo ir to nedarė. Nukentėjusiojo asmeninius daiktus pasiėmė V. L. ir juos parsinešė namo. Tarp jo ir V. L. susitarimo dėl nukentėjusiojo užpuolimo, daiktų paėmimo ar daiktų pasidalijimo nebuvo. Taigi, ginamojo veiksmai, advokato padėjėjo manymu, šioje situacijoje buvo pozityvūs, nes norėjo apsaugoti nukentėjusįjį nuo V. L. veiksmų. Ginamasis įsitikinęs, kad už šiuos veiksmus turi atsakyti V. L..

Advokato padėjėjas nesutinka ir su teismo padarytomis išvadomis, jog yra BPK 122 str. 1 d. 1-3 punktuose nurodyti pagrindai ir sąlygos įtariamajam E. S. skirti kardomąją priemonė –suėmimą. Savo nesutikimą argumentavo tuo, kad E. S. turi pastovią gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) , kuri yra deklaruota, o (duomenys neskelbtini) gyveno tik laikinai; mokosi Panevėžio suaugusių mokymo centre, 11 klasėje; registruotas darbo biržoje, kur laukia darbo biržų organizuojamų mokymų specialybei įgyti; ikiteisminio tyrimo metu nuo pirmos apklausos momento davė teisingus parodymus, nurodydamas visas jam žinomas aplinkybes, susijusias su šiuo įvykiu; pagal ankstesnį nuosprendį vykdė visus teismo skirtus įpareigojimus, todėl mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms (sąlygoms), teismo padarytos išvados dėl BPK 122 str. 1 d. 1-3 punktuose nurodytų pagrindų ir sąlygų skirti kardomąją priemonė - suėmimą, buvimo neatitinka tikrovę, o tuo pačiu ir BPK 121 str. nurodytas kardomųjų priemonių skyrimo bendrąsias nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į išdėstytas faktines aplinkybes, gynėjas mano, kad BPK 119 str. numatytus tikslus galima pasiekti ir kitokiomis kardomosiomis priemonėmis - švelnesnėmis, negu suėmimas.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Skundas atmestinas.

Gynėjas skunde nurodė, kad E. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką, tačiau dėstydamas E. S. suvoktą veikos įvertinimą, nurodė, kad veikos iniciatorius ir vykdytojas buvo V. L., o ginamojo tikslas buvo apsaugoti nukentėjusįjį nuo galimų V. L. smūgių. Susitarimo apiplėšti nukentėjusiojo nebuvo, nukentėjusiojo daiktus pasiėmė V. L., todėl, ginamojo įsitikinimu, jis ir turėtų atsakyti. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas. Šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą (BPK 121 str. 2 d.). Patikrinus bylos medžiagą, matyti, kad tokių duomenų pakanka – tai duomenys, esantys nukentėjusiojo P. K. bei įtariamųjų V. L. ir E. S., liudytojų apklausos protokoluose, asmens parodymo atpažinti, kratos, daiktų parodymo atpažinti protokoluose, kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje.

Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas įtariamajam E. S. paskirta pagrįstai. E. S. pareikštas įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 3 d., priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), padarymu. Už šią veiką numatyta tik labai griežta laisvės atėmimo bausmė. Kaip minėta, faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad E. S. padarė paminėtą veiką yra pakankamai. Kaltinimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė teismui buvo pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 8 punktas), juolab, kad neišnykęs teistumas suponuoja teismo pareigą skirti griežtesnę bausmę.

Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodytas ir kitas, BPK 122 str. 1 d. 3 p. įtvirtintas pagrindas. Kaip minėta, E. S. yra įtariamas tyčinio labai sunkaus, savanaudiško nusikaltimo padarymu. Teistas taip pat už savanaudišką nusikaltimą – kvalifikuotą vagystę. Nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl nusikalstama veika yra galimai susijusi su jo pragyvenimo lėšų gavimu. Taigi, teismas padarė teisingą išvadą, kad iki nuosprendžio priėmimo įtariamasis gali daryti naujus labai sunkius, sunkius, ar apysunkius nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.

Įtariamojo gynėjas skunde nurodo, kad kardomųjų priemonių tikslai galėtų būti pasiekti paskiriant kitas švelnesnes kardomąsias priemones – tai rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą. Tačiau kardomosios priemonės keitimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja, jis sprendžiamas BPK 139 str. numatyta tvarka, t.y. kardomąją priemonę, pasikeitus bylos aplinkybėms, kai BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus galima pasiekti švelnesne kardomąja priemone, keičia tas subjektas, kuris buvo paskyręs, šiuo atveju – Panevėžio miesto apylinkės teismas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad švelnesne kardomąja priemone BPK 119 straipsnyje išdėstyti tikslai nebus pasiekti. Tokiu būdu, skirdamas E. S. kardomąją priemonę – suėmimą, teismas BPK 122 straipsnio reikalavimų nepažeidė, nutartis teisėta ir pagrįsta.

Skunde nurodyti argumentai - suimtasis turi pastovią gyvenamąją vietą, mokosi, registruotas darbo biržoje, davė teisingus parodymus apie nusikalstamą veiką, pagal ankstesnį nuosprendį vykdė visus teismo skirtus įpareigojimus - nepaneigia apylinkės teismo išvados apie būtinumą jam taikyti kardomąją priemonę – suėmimą, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

NUTARIA:

Įtariamojo gynėjo advokato padėjėjo Kęstučio Ramanausko skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus