Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam P. M., jo įstatyminiams atstovams G. M., N. K., jo gynėjui advokatui Algirdui Grinevičiui,

kaltinamajam A. P., jo įstatyminei atstovei J. P., jo gynėjui advokatui Viktorui Firsovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys, paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje;

P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje;

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje;

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B., P. M. ir A. P. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į saugyklą, o būtent:

jie, veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bendrais veiksmais 2020 m. sausio 18 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužus automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. K., kairės pusės priekinių durelių stiklą, 49,59 eurų vertės, ir taip įsibrovus į automobilį, pasikėsino pagrobti automobilio bamperį, 250 eurų vertės, bei kitus materialinę vertę turinčius daiktus, bet savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų, tokiu būdu pasikėsino pagrobti R. K., priklausantį materialinę vertę turintį turtą.

Kaltinamasis P. B., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis pažįsta P. M. ir A. P., A. P. pažįsta labai ilgai, gal (duomenys neskelbtini) metus ar daugiau, buvo kiemo draugai, P. M. pažįsta, nes šis bendraudavo su jo broliu, kartu žaisdavo krepšinį, būdavo kieme. Įvykio vakarą jis buvo kartu su P. M. ir A. P., bet kad bus atliekama vagystė, jis nežinojo iki tol, kol atvažiavo policija, įsodino jį į automobilį ir jam pasakė, kas įvyko. Jam tik komisariate paaiškino, kas įvyko, tą patį jis yra ir parodymuose parašęs. Jis to automobilio net gyvai nematė, nuo jo buvo gal 50 metrų atstumu, rūkė cigaretę, atvažiavo policiją, jį įsisodino ir viskas. Įvykio datos neprisimena, tai galėjo būti naktį. Jie susitiko dieną, (duomenys neskelbtini), su draugais sėdėjo, po to šiaip vaikščiojo ir jų pasivaikščiojimai taip ir baigėsi. A. P. ir P. M. visą laiką buvo su jais. Juos sulaikė (duomenys neskelbtini), gatvės nežino, galimai (duomenys neskelbtini) gatvė. Tuo laiku jie ten šiaip vaikščiojo, karantino dar nebuvo. Viskas vyko 2020 m. sausio mėnesį. Vienu momentu, (duomenys neskelbtini), jis sustojo prisidegti cigaretės, ieškojo jos kišenėse, paskui žiebtuvėlio. Porą minučių iki sulaikymo jis buvo ant kalniuko. A. P. jau buvo į priekį paėjęs ir nusileidęs nuo kalniuko, prie perėjos, nežino, kodėl. Jis nematė ir nežinojo, ką A. P. nori daryti. Kol jis surūkė pusė cigaretės, po poros minučių suvažiavo gal 6 policijos ekipažai. A. P. pagavo jau prie perėjos, policininkas jį atvedė nuo toliau, jis (P. B.) stovėjo, kai priėjo pareigūnai, nebėgo, atėjo nukentėjusysis, kuris pasakė, kad čia įtariamieji, padarę nusikalstamą veiką. Jį nuvežė į areštinę, jis ten išsimiegojo ir tik tada sužinojo, kas ir kaip. Įvykio metu jie buvo trise, ketvirto asmens, kiek prisimena, nebuvo. D. yra jo senas pažįstamas, jam rodos, kad jo nebuvo tą vakarą, jis buvo gal iki 8-9 val. vakaro, paskui jie išsiskirstė. P. M. pradžioje su juo stovėjo, jie rūkė prie vaikų žaidimų aikštelės. Paskutinėmis sekundėmis girdėjo, kad kažkas dužo, tikėtina, kad mašinos langas. Jis nesidomėjo, dėl ko dužo tas stiklas, nematė, nes buvo tamsu, ir neatkreipė dėmesio, ar matė A. P.. A. P. nesakė, kad eis apvogti automobilio. A. P. neturi BMW automobilio, kuriam būtų reikalingos detalės. Jis nežinojo, kad bus kažkas vykdoma, tuo labiau apie kažkokį atsiskaitymą. Nuo (duomenys neskelbtini) iki vietos, kur jie buvo sulaikyti, yra poros rajonų atstumas, jie tą atstumą nuėjo. Visi kartu ėjo iki to momento (duomenys neskelbtini), kai jis sustojo parūkyti.

P. B., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis pažįsta A. P. ir P. M., jie yra draugai. 2020 m. sausio 17 d., vakare, tiksliai valandos negali nurodyti, tuo metu buvo jau tamsu, iš anksto susitarę, (duomenys neskelbtini), susitiko su P. M. ir A. P.. Su P. M. ir A. P. vaikščiojo, kalbėjo. Niekas iš minėtų asmenų, apie vagystę nieko neminėjo. Jis taip pat jokio tikslo kažką pavogti neturėjo. Tada 2020 m. sausio 18 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), jiems einant gatvėje, neatsimena jos pavadinimo, netoli „Remi“ parduotuvės, su P. M. sustojo, kalbėjosi. Tuo metu A. P. kažkur nuėjo, kažkiek laiko jo nematė, bet negali nurodyti, kiek laiko jo nebuvo. Tada pamatė, kad atvažiavo du ekipažai policijos pareigūnų, po to policijos pareigūnai atvedė A. P. ir paklausė „kas išdaužė stiklą?“. Policija nepatikslino koks būtent stiklas buvo sudaužytas, dar papildė, kad kažkas krapštėsi prie automobilio, kaip suprato iš jų žodžių, kad netoli to automobilio sulaikė A. P.. Patikslina, kad neturėjo jokio tikslo kažką pavogti, apie tai, kad galimai jo draugai kažką bandė pavogti ar išdaužė stiklą, nieko nežino ir nematė. Nepastebėjo, kad įvykio metu A. P. prie savęs turėtų kažkokių įrankių (1 t., b. l. 83-85).

Papildomai apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, P. B. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Žino apie kokį įvykį kalbama, nes buvo sulaikytas šių metų sausio mėnesį, tiksliai datos neprisimena. Žino, kad automobilio BMW stiklą išdaužė A. P.. Jis kartu su P. M. buvo prie šalia esančios vaikų žaidimo aikštelės. Automobilis, apie kurį eina kalba ir kur parašytas pranešime apie įtarimą, stovėjo gal už 20-30 metrų nuo jų. Prie automobilio priėję su P. net nebuvo. Kas į automobilį lindo, jis nežino, nes net nematė. Dar ką nori pasakyti, kad kai stovėjo ant kalniuko, žaidimų aikštelėje, ieškojo kuo prisidegti cigaretę ir tuo metu išgirdo, kad dužo stiklas, tai ir suprato, kad čia jau kažkas negerai, bet liko su P. M. stovėti toliau. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, buvo suvažiavę gal kokie 5 ar 4 ekipažai, vieni iš jų iš karto priėjo prie jų, o A. P. pagavo jau toliau, jis buvo nubėgęs kiek supranta. Tai tada ir paaiškėjo, kad A. P. išdaužė automobilio BMW stiklą. Kiek žino, jis nieko nepavogė iš automobilio. D. M. pažįsta, bet su šiuo įvykiu jis nesusijęs, nes jo su jais net nebuvo. Iš kur jis išvis ištrauktas šioje byloje, jis nežino. Nes, kaip ir minėjo, buvo jis, P. M. ir A. P., daugiau su jais nieko nebuvo. Paties automobilio jis nematė, nes, kaip ir minėjo, prie jo priėjęs net nebuvo, policijos pareigūnai taip pat automobilio nerodė. Todėl ar automobilio bamperis buvo sugadintas, jis nežino, nes nematė. Taip pat nori pasakyti, kad jau parodymus yra davęs pirminės apklausos metų, jų nekeičia (1 t., b. l. 194).

Kaltinamasis P. M., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykio vakarą buvo susitikęs su P. B. ir A. P. ir buvo (duomenys neskelbtini). Tą vakarą susitiko PC „Mada“, pabuvo su kitais draugais, tada nusprendė pasivaikščioti iki kebabinės ir atvažiavo policija. Jiems nesakė, už ką buvo sulaikyti, tik vėliau komisariate pasakė. Jis girdėjo automobilio stiklo dūžimą, bet paties automobilio nematė, nežino, kas ką išdaužė. Po įvykio bendravo su šiais asmenimis ir dabar jam nežinoma, kas išdaužė stiklą. Prieš sulaikymą jie vaikščiojo (duomenys neskelbtini) su A. P. ir P. B., po to sustojo parūkyti cigaretės ir tada atvažiavo policija ir juos sulaikė. Prieš sulaikymą A. P. buvo nuėjęs iki perėjos, nežino, ir neklausė jo, kodėl buvo nuėjęs. Jis matė, kai A. P. buvo nuėjęs, bet ne visą laiką į jį žiūrėjo. Nematė, kas ką išdaužė. Prieš pasivaikščiojimą būnant PC „Mada“ jų buvo daug, D. Ž. buvo tarp jų. Prieš vaikščiojimą su automobiliu jie nevažinėjo. Pirmoje apklausoje jis melavo, nežino, kodėl taip norėjo. A. P. su D. Ž. nesakė, kad jiems reikia kažką pavogti, jam nieko nežadėjo, nes jie nieko nežinojo apie tą automobilį. Įvykio metu jie buvo trise, ketvirto žmogaus nebuvo. Jis nematė, kas išdaužė automobilio stiklą, nieko tiksliau nurodyti negali. Savo pirminių parodymų neatsiima.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo P. M. 2020 m. sausio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad jis pažįsta A. P. ir P. B., jie yra draugai. 2020 m. sausio 17 d., apie 12.00-13.00 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę, tiesiog susitiko su P. B. ir A. P.. Po ko trise nuėjo į PC „Mada“, kur susitiko dar draugų, iš kurių buvo vienas pažįstamas D. M., jam (duomenys neskelbtini) m., gyvenantis (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, jo kontaktų neturi, nes jis yra tik pažįstamas, kuris tuo metu buvo PC „Madoje“, ir negali atsakyti ar D. yra draugas A. P. ar P. B.. Po ko A. P., paskolinęs pas savo draugą L., automobilį BMV, sidabrinės spalvos, universalas, valstybinių numerių neįsidėmėjo, su kurio važinėjo po Vilniaus miestą. Automobilį vairavo A. P., o jis, P. B. ir D. važinėjo už kompaniją. Tada tarp 24.00 ir 01.00 val., minėtu automobiliu, keturiese atvažiavo į mikrorajoną-(duomenys neskelbtini), sustojo prie kebabinės, jos pavadinimo neįsidėmėjo. Prieš atvažiuojant A. P. su D. jam su P. B. pasakė, kad važiuos vogti bamperį nuo automobilio, kaip suprato, jį pavogus planavo parduoti. Visi keturiese, išlipę iš automobilio, ėjo gatve, jis su P. B. ėjo iš paskos A. P. ir D.. Tuomet su P. B. sustojo gatvėje, o A. P. su D. nuėjo prie BMV automobilio juodos spalvos, sedanas, 5 serijos, valstybinių numerių skaičiai (duomenys neskelbtini), jų raidžių neįsidėmėjo. A. P., priėjęs prie minėto automobilio, išdaužė iš vairuotojo pusės automobilio priekinį stiklą, bet su kuo išdaužė, nepastebėjo. Tuomet D., įkišęs ranką į BMV automobilio saloną, patraukė variklio dangčio rankenėlę bei po to iš lauko atidarė variklio dangtį-kapotą, jį prilaikė, kol tuo metu A. P. su atsuktuvu bandė atsukti automobilio priekinio bamperio varžtus, bei kažkiek jų atsuko. Atsuktuvas buvo A. P. raudonos-juodos, sidabrinės spalvos, kurį A. P. buvo atsinešęs su savim. Tuo metu, kai atvažiavo policijos pareigūnai, D. pabėgo, o jį, A. P. ir P. B., sulaikė. Patikslina, kad jis su P. M. nieko nebandė pavogti, tik žinojo apie tai, kad A. P. su D. bandys tą padaryti. Tačiau už tai, kad jis su P. M. buvo kartu su jais, A. P. su D. žadėjo už tai jiems atsilyginti, kai parduotų pavogtą automobilio bamperį. Jis su P. B. nebuvo priėję prie minėto BMV automobilio, nieko pavogti nebandė. A. P. nespėjo atsukti automobilio bamperio, nes jį sulaikė policijos pareigūnai (1 t., b. l. 100-102).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis P. M. nurodė, kad neprisimena, ar šioje apklausoje dalyvavo advokatas. Sveikatos problemų neturi. Jis per šį laiką turėjo kelias apklausas. Lyg nebuvo apklausų, kuriose nedalyvautų advokatas. Jis nepatvirtina šių pagarsintų parodymų. Nežino, kodėl davė tokius parodymus, taip norėjo. Jam niekas nenurodė aiškinti taip, kaip aiškinau. Jis negali paaiškinti, kodėl dabar viską neigia. Šiandien teisme jo niekas neprašė neduoti parodymų. Savo parodymus vertina normaliai. Po įvykio su A. P. ir P. B. nebendravo.

Papildomai apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, P. M. parodė, kad su galutiniu įtarimu susipažino, jo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Prisimena, kad automobilio BMW stiklą išdaužė A. P. su kažkokių įrankiu, galimai su troleibusų plaktuku ar kaip jis ten vadinasi. Pamena, kad D. atlenkė automobilio kapoto rankenėlę. Automobilio jie tikrai negadino, niekaip nebraižiojo ir nieko nedarė, tik atidarė kapotą. Jis pats su P. B. stovėjo automobilio gale, esančioje vaikų žaidimo aikštelėje. Prie paties automobilio jis prisilietęs nebuvo. Iš automobilio nieko nevogė. Parodymus yra davęs pirminės apklausos metu dar sausio mėnesį, tik neprisimena tikslios datos, juos iškarto tada policijos pareigūnai sulaikė įvykio vietoje, parodymus prisimena ir nieko pakeisti nenori. Prašo vadovautis jo pirminiais duotais parodymais (2 t., b. l. 10-11).

Kaltinamasis A. P., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną susitiko PC „Mada“ su P. B., P. M. ir kitais. Kai jie sugalvojo pasivaikščioti, liko trise, nuėjo į kebabinę, pavalgė, ėjo link namų ir sugalvojo pavogti iš BMW markės automobilio bamperį. Jis išdaužė stiklą, pasitraukė 2-3 minutėms nuo to automobilio, kad neatkreiptų kitų žmonių dėmesio, patraukė kapoto rankenėlę, net nieko iš salono netraukė ir po 1-2 min. prisistatė policija. Jis buvo arčiau automobilio, P. B. su P. M. stovėjo toliau. Jis neįsivaizduoja, ar jie žinojo apie jo veiksmus, kiek prisimena, jiems nepasakojo. Neprisimena, su kuo išdaužė langą, su kažkokiu daiktu, kurį rado netoli, gal akmeniu. Neprisimena tik to, ar P. M. ir P. B. pasakojo dėl savo veiksmų, viską kitą prisimena. Neprisimena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, bet juos davė kaip ir teisingus.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo A. P. 2020 m. sausio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad jis pažįsta P. B. ir P. M., bei 2020 m. sausio 17 d. visą dieną buvo kartu. Neturėdami ką veikti, vaikščiojo kiemuose, (duomenys neskelbtini). Tada 2020 m. sausio 17 d., apie 22.00 – 23.00 val., eidami (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „BMW E60“, juodos spalvos, valstybinių numerių neįsidėmėjo, kuris stovėjo priparkuotas kelyje. Tuo metu kažkam iš jų trijų, tiksliai neatsimena kam būtent, kilo mintis, kad minėtame automobilyje galimai yra vertingų daiktų, bei juos radus norėjo pavogti. Tuomet, visi trise, jis, P. B. ir P. M., priėję prie minėto automobilio, jį apžiūrėjo pro stiklą, nieko vertingo nepastebėjo. Tada, kiek buvo įmanoma, įlindo per automobilio priekinį išdaužtą stiklą bei vizualiai patikrino, ar automobilio viduje tikrai nėra nieko vertingo. Patikrinęs, nieko neaptiko. Negali patikslinti, ar tai kažkas iš jų išdaužė automobilio BMV iš vairuotojo pusės priekinį stiklą, ar jisai jau buvo išdaužtas iki jiems ateinat, atsimena tik tą faktą, kad aplink jį buvo stiklo šukės, kaip ir jo viduje. Tiksliai neatsimena, bet tikriausiai P. B. ir P. M. taip pat buvo įlindę per išdaužtą automobilio stiklą, apžiūrinėjo ar yra kažko vertingo automobilio viduje. Nieko vertingo neradus, nusprendė pavogti BMV automobilio priekinį bamperį. Tada kažkas iš jų trijų, tiksliai neatsimena būtent kas, įkišęs ranką per automobilio išdaužtą stiklą, atidarė varlio dangtį. Po ko visi trise, t. y. jis, P. B. ir P. M., su įrankiais, o būtent atsuktuvais, kuriuos turėjo su savim, bandė atsukti automobilio priekinį bamperį, tam kad jį pavogti. Tačiau tuo metu prie jų privažiavo policijos pareigūnai bei buvo sulaikyti. Pamatę policijos pareigūnus, įrankius išmetė netoli automobilio, bet kur tiksliai, nurodyti negali. Patikslina, kad BMV automobilio nebandė pavogti. Negali patikslinti, ar BMV automobilis buvo užrakintas, ar atrakintas. Pavogtą automobilio bamperį vėliau planavo parduoti bei tarpusavyje pasidalinti pinigus. Dėl įvykdyto labai gailisi (1 t., b. l. 117-119).

Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo A. P. 2020 m. gruodžio 3 d. papildomos apklausos metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad su galutiniu įtarimu susipažino, jo esmę suprato, savo kaltę pilnai pripažįsta. Nori pasakyti, kad automobilio BMW stiklą išdaužė jis, bet su kokiu įrankiu, neprisimena. Tikrai jį išdaužė ne su nuoga ranka. Jis su ranka norėjo atidaryti kapotą, jis jį atidarė. Neprisimena, ar dar kažkas lindo į automobilio vidų. Iš automobilio ir nuo automobilio nieko nepavogė, nebuvo vertingų daiktų. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai ir juos, t. y. P. M., jį ir P. B., sulaikė. Jis yra davęs parodymus jau sausio mėnesį, todėl galima vadovautis jais, kažkokių papildymų jis neturi. Tik, kaip ir minėjo, automobilio BMW stiklą išdaužė jis. Taip pat nori pasakyti, kad jie buvo trise, jokio ketvirto asmens su jais nebuvo. D. M. pažįsta, tačiau tikrai jo įvykio metu nebuvo (1 t., b. l. 181-182).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis A. P. nurodė, kad parodymai užrašyti teisingai, jis įlindo į automobilį, kad atidarytų kapotą, neatkreipė dėmesio, ar kažkas gulėjo salone. Jis nenorėjo kažko vogti, jam rūpėjo tik bamperis, kai nesugebėjo jo atsukti su įrankiais, kuriuos turėjo. Jis buvo išsigandęs areštinėje ir nelabai prisiminė, buvo tamsu, naktis, jis jų (P. M. ir P. B.) nematė iš tolo, bet jie turbūt nebuvo atėję. Jam taip pasirodė, todėl ir davė tokius pirminius parodymus. Kai jį policija vedė, jis buvo arčiau perėjos, o jie (P. M. ir P. B.) jau buvo prie policijos automobilio. Jį atvedė paskutinį, tai jie turbūt nelindo į automobilį, jei jie ten jau stovėjo. Jis nedavė įrankių, pas jį buvo vienas atsuktuvas, nežino, kodėl taip užrašyta. Jis skaitė surašytus parodymus. Turėjo tik vieną įrankį. Dėl savo elgesio jis gailisi, pilnai pripažįsta, kad išdaužė stiklą ir ketino pavogti bamperį, labai gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo. Šiek tiek jau atlygino žalos. Iki sulaikymo prie automobilio buvo 1-2 minutes. Pavogtą bamperį jis būtų nešęsis rankomis iki (duomenys neskelbtini) miškais, kiemais, dar nebuvo tiksliai sugalvojęs, kur jį neš. Jis galvojo tą bamperį parduoti ir pasidalinti su draugais, bet čia buvo tik jo nuomonė, jis ja su niekuo nesidalino. Šiaip būtų pasidalinęs su jais, už draugiškumą. Jis atidarinėjo kapotą, kad atsuktų bamperį. P. M. su P. B. stovėjo gal 50-100 metrų atstumu. Gal jie irgi pagalvojo, kad jis bus draugiškas ir pasidalins pinigais už bamperį, bet jis negali pasakyti, ar jie matė, ką jis darė, nes buvo tamsu. Dėl civilinio ieškinio norėtų, kad nukentėjusysis paaiškintų, kodėl tiek daug. Vienas nesutinka atlyginti žalos. Be sudaužyto stiklo jis daugiau nieko automobiliui nesugadino, galbūt pats nukentėjusysis ten važinėdamas kažką sugadino, kad tokia didelė suma. Jis neprisimena, ar spėjo atsukti varžtus, gal vieną, bet nėra įsitikinęs. Jei atsuko, nežino, kur tą varžtą paliko. Jaučiasi atsakingas už tai, ką padarė, tai už stiklą ir kapotą. Nepatvirtina, kad kažkuriam iš jų trijų kilo mintis išdaužti stiklą, nežino, kodėl taip sakė, gal buvo išsigandęs, pirmą kartą buvo areštinėje, pats sugalvojo taip pasakyti. Jis tikrai nebendravo nei su P. M., nei su P. B. apie bylą.

Nukentėjusysis R. K., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykis buvo kažkurią sausio dieną, jis jau miegojo, namo atėjo jo sesė ir pasakė, kad prie jo automobilio stovi keli policijos ekipažai. Jis nusileido į lauką, pastebėjo išdaužtą stiklą, iš pradžių nepastebėjo vogtų daiktų iš vidaus. Policija viską supildė, o kitą dieną jis pastebėjo visus apgadinimus, jo bamperis buvo apgadintas, išdaužtas šoninis vairuotojo pusės stiklas, nuo stiklo dūžio sugadintos sėdynės. Buvo keistas stiklas, darytas valymas. Bamperį reikėjo visą perdažyti, odinę vairuotojo pusės sėdynę restauruoti, taip pat buvo pažeistas vairas, ar nuo šukių, ar nuo plėšimo, jis nežino. Gali teismui pateikti nuotraukas. Jam buvo sumokėta 49,59 Eur už stiklą. Žala buvo pervesta tik už langą, bet ne už lango pakeitimą. Ši suma iš civilinio ieškinio neišbraukta, nes ją jam neseniai pervedė. Dabar jis šią sumą nori išimti, kokia galutinė ieškinio suma, šiuo metu negali pasakyti, mano, kad teiks patikslintą ieškinį. Jam į „Facebook“ rašė P. B., norėjo susitarti, jis P. B. pasakė sumą, jie paprašė pateikti duomenis, jis sakė, kad duomenis pateiks teismui. Automobilis 2004 metų. Jis tvarkė tik automobilio stiklą, bamperio nedažė, tam nematė prasmės, nes jau pardavinėjo automobilį. Suma yra tokia, kokia nurodyta, visi dokumentai pateikti į policiją. Sėdynė buvo subraižyta nuo stiklo šukių. Pusę bamperio nedažo, nes yra dažoma visa detalė, jis gali pateikti nuotraukas, kaip atrodė bamperis po įvykio. Jo išlaidos yra kad jis pigiau pardavė automobilį dėl tų sugadinimų. Dėl 680 eurų žalos, tai buvo nuvažiuota į servisą ir buvo viskas padaryta, žala buvo matyta ir buvo surašyta kiek kas kainuoja, ir tai ką jam sugadino įvykio metu, verta 600 eurų. Jis netaisė automobilio, nes yra studentas ir neturi pinigų. Parduodant jį prarado 680 eurų.

Nukentėjusysis R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), name, ir turi jam priklausantį automobilį BMW 530d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 18 d., po 00.00 val. namo atėjo jo sesuo P. K., kuri pasakė, kad eidama namo pamatė automobilio stovėjimo aikštelėje keletą policijos pareigūnų automobilių ir kad policijos pareigūnai vaikščiojo ir apžiūrinėjo aikštelėje stovinčius automobilius. Kadangi automobilio stovėjimo aikštelėje taip pat buvo priparkuotas jo automobilis, jis apsirengė ir išėjo į lauką. Jam priėjus prie jo automobilio BMW 530d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie jo buvo policijos pareigūnas ir paklausė, ar tai jo automobilis. Jis atsakė teigiamai ir pamatė, kad jo automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklas yra išdaužtas. Apžiūrėjus automobilį iš šono, jis taip pat pamatė, kad automobilio variklio dangtis yra atidarytas. Automobilio viduje vertingų daiktų nebuvo ir vagys nieko nespėjo pavogti. Jis mano, kad buvo bandyta pavogti jo automobilio priekinius žibintus, kadangi daugiau po variklio dangčiu vertingų dalių nebuvo (automobilio akumuliatorius yra bagažinėje). Jo automobilis nėra draustas „Kasko“ draudimu. Dėl minėto įvykio jam padaryta turtinė žala, tačiau konkrečios sumos šiuo metu jis nurodyti negali, kol automobilį neapžiūrės atitinkamas ekspertas (1 t., b. l. 44-46).

Nukentėjusysis R. K., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis pasilieka prie pirminės apklausos parodymų, tačiau papildomai nori pasakyti, kad kreipėsi į autoservisą „MB Geras autoservisas“ dėl jam padarytos turtinės žalos įvertinimo, kur pateikia techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo paraiškos kopiją, kurioje yra sudaryta darbų sąmata. 2020 m. sausio 20 d. dar kreipėsi į UAB „AUTOLĖVA“, kur buvo pakeistas išdaužtas automobilio stiklas, pateikia apmokėtos sąskaitos kopiją. Kadangi po įvykio jo automobilyje BMW 530d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo labai daug stiklo šukių, automobilyje buvo būtina atlikti automobilio valymą, kur taip pat pateikia apmokėjimo čekio kopiją. Nori pasakyti, kad su juo buvo susisiekęs galimai padaręs nusikalstamą veiką P. B., kuris jo prašė atsiimti pareiškimą ir siūlėsi atlyginti visą jam patirtą žalą, tačiau jis nenori su juo taikytis, o norėtų, kad įtariamasis būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka. Asmenų, galimai padariusių nusikalstamą veiką, jis nepažįsta. Nori būti pripažintas civiliniu ieškovu dėl jam padarytos bendros turtinės žalos 872,94 eurų (1 t., b. l. 48-50).

D. M., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, parodė, kad P. M. jis pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metus, P. B. apie (duomenys neskelbtini) metus, A. apie (duomenys neskelbtini) metus. Jie retkarčiais bendrauja. Apie jokią 2020 m. sausio mėnesio vagystę ir išdaužtą BMW automobilio, stovėjusio (duomenys neskelbtini), langą, jis nieko nežino. Su A., P. ir P. niekada nėra vogęs jokių detalių nuo automobilių, ar iš automobilių. Kodėl vienintelis P. pasakė apklausoje, kad jis buvo su jais įvykio metu, nežino, paaiškinti negali. Kažkada P. jam yra pasakojęs, kad jie trise, t.y. jis, P. ir A. buvo sulaikyti policijos patrulių (duomenys neskelbtini) rajone, bet ką jie ten prisidirbo, jis nesigilino ir P. apie tai neklausinėjo. Ką veikė 2020 sausio 16 ir 17 dienomis, tikrai neprisimena (1 t., b. l. 67-69).

Liudytoja A. L., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji yra Vilniaus AVPK patrulių rinktinės tarnybos organizavimo poskyrio specialistė. Ji tikrai neprisimena, koks buvo iškvietimas, į klausimus atsakyti būtų sudėtinga, todėl prašo pagarsinti jos tarnybinį.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 5-ojo būrio vyriausiosios patrulės A. L. 2020 m. sausio 18 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. sausio 18 d., apie 00.30 val., patruliuojant kartu su G. G. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pasak pranešėjo, 4 jaunuoliai bando apvogti gatvėje stovintį automobilį. Vykstant į įvykio vietą, VPK OVS budėtojas radijo ryšiu pranešė, kad jaunuoliai atsitraukė nuo automobilio ir eina link (duomenys neskelbtini) namo, vykstant buvo pranešta, kad tie patys jaunuoliai grįžo prie automobilio ir bando atidaryti automobilio variklio gaubtą, po akimirkos buvo patikslinta informacija, kad jaunuoliai šalinasi nuo automobilio link minėto namo. Leidžiantis iš (duomenys neskelbtini) gatvės nuo kalno link (duomenys neskelbtini) gatvės, pareigūnai pastebėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (kur stovėjo automobiliai) link (duomenys neskelbtini)namo einančius du jaunuolius. Atvykus minėtu adresu, namo kieme matė tuos pačius du jaunuolius, kurie, juos pamatę, staigiai pakeitė judėjimo kryptį (apsisuko ir pradėjo eiti priešinga kryptimi nuo jų), išlipus iš automobilio buvo garsiai pareikalauta jaunuolių sustoti ir jie sustojo. Priėjus prie jų, buvo teisėtai pareikalauta prisistatyti bei pateikti asmenybę patvirtinančius dokumentus. Pilietis P. M., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kitas pilietis P. B., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė mokinio pažymėjimą. Bendraujant su piliečiais, jie pastebėjo, kad nuo gatvėje stovinčio automobilio BMW į kitą gatvės pusę perėjo dar vienas jaunuolis. Jo buvo pareikalauta sustoti ir prieiti prie jų, pilietis priėjo ir prisistatė kaip A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Kaip paaiškėjo, visi trys piliečiai yra draugai. Paklausus jų, ką jie veikia minėtame kieme, visi piliečiai pasimetė, pradėjo žvalgytis vienas į kitą, atsakyti, ką veikia kieme, negalėjo. Piliečiai buvo įsodinti į tarnybinius automobilius. Iš VPK OVS buvo gauta informacija, kad jaunuoliai bandė apvogti gatvėje stovintį tamsios spalvos automobilį. Apžiūrėjus automobilius, pareigūnai pastebėjo gatvėje stovintį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio kairės pusės priekinis langas buvo išdaužtas, visur mėtėsi stiklai, taip pat pastebėjo, kad variklio gaubtas yra atidarytas (1 t., b. l. 14).

Pagarsinus minėtą tarnybinį pranešimą teisiamojo posėdžio metu, liudytoja A. L. parodė, kad ji kažkiek prisimena įvykį, patvirtina savo tarnybinį pranešimą. Informacija keitėsi, nes per raciją OVS perduodavo informaciją, sakė, kad kažkas stebėjo per langą, jie nežinojo, kas ten stebi. Neprisimena, ar buvo asmenys apibūdinti, ar kažką aiškino patys vaikinai, taip pat neprisimena. Ji neprisimena jau pusės to, kas buvo perskaityta tarnybiniame pranešime. Pagal praktiką jie prieš sodindami apieško, bet kaip šiuo atveju buvo, neprisimena, tik kad vaikinai reikalavimus vykdė. Trečią vaikiną jie pamatė tik tada, kai jis pradėjo šalintis nuo automobilio ir būtent tas automobilis buvo su išdaužtu langu. Vaikinas pasakė, kad slėpėsi už automobilio ir jie važiuodami jo tikrai nepastebėjo. Ten pakankamai atvira gatvė, bet pasislėpti už automobilių galima ir jie galėjo jų nepastebėti, bet tuo atveju du vaikinai ėjo link namo, jie pradėjo eiti kita linkme, nuo automobilio, dėl to jie buvo sustabdyti ir ką veikė, kiek ji prisimena, paaiškinti negalėjo. Prisimena tik tris asmenis, atvažiavę pamatė du, o kol bendravo su jais, pamatė ir trečią. Tie du asmenys buvo maždaug 30 metrų atstumu nuo automobilio.

Liudytoja A. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio metu dirbo Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 5-ojo būrio vyriausiąja patrule, kai 2020 m. sausio 18 d., apie 00.30 val., patruliuojant kartu su G. G., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pasak pranešėjo, bando apvogti gatvėje stovintį automobilį. Važiuodami į įvykio vietą, pastebėjo netoli įvykio vietos du jaunuolius, kurie, juos pamatę, pakeitė judėjimo kryptį, jų buvo pareikalauta sustoti ir jie sustojo. Priėjus prie jų buvo teisėtai pareikalauta pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir prisistatyti. Visi pateikė reikalautus dokumentus, jų vardų, pavardžių įvardinti negali, nes jau praėjo nemažai laiko, reaguojant į įvykius teko bendrauti su daug žmonių ir jų tiesiog neprisimena, dėl tikslesnės informacijos prašo vadovautis jos 2020 m. sausio 18 d. surašytu tarnybiniu pranešimu. Kiek prisimena, bendraujant su minėtais piliečiais, į kitą gatvės pusę pastebėjo greitu žingsniu bandantį pasišalinti vaikiną, kurį taip pat sulaikė, kaip vėliau paaiškėjo, jie visi buvo draugai. Vaikinų požymių įvardinti negali, nes neprisimena. Iš VPK OVS gavo papildomą informaciją, kad galimai šie vaikinai išdaužė automobilio BMW langą. Tuomet, apžiūrėjus automobilius, rado šalia gatvės stovintį automobilį BMW su išdaužtu (jei tiksliai prisimena, kairės pusės vairuotojo) langu. Automobilio valstybinių numerių neprisimena, dėl tikslesnės informacijos prašo vadovautis 2020 m. sausio 18 d. rašytu tarnybiniu pranešimu. Dar nori pasakyti, kad sulaikius minėtus vaikinus ir paklausus, ką jie veikė minėtame kieme, piliečiai pasimetė, pradėjo žvalgytis vienas į kitą ir ką veikė minėtoje gatvėje, vaikinai nieko nepaaiškino. Visi trys piliečiai buvo sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus AVPK OVS tolimesniam įvykių aiškinimuisi (1 t., b. l. 155-157).

Liudytojas G. G., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad teismo salėje sėdinčių vaikinų neprisimena. 2020 m. jis dirbo Vilniaus AVPK Patrulių rinktinėje. Prisimena, kad buvo toks įvykis, bet kažko tiksliai pasakyti negali. Tai buvo pakankamai seniai. Sutinka, kad būtų pagarsinta jo apklausa.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2020 m. sausio 18 d., patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule A. L., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso negali pasakyti, nes neprisimena, jaunuoliai bando apvogti gatvėje esantį automobilį BMW. Atvykus į įvykio vietą sulaikė tris vaikinus, kurie šalinosi nuo minėto BMW automobilio, ką jie aiškino sulaikymo metu, nieko neprisimena, daugiau jokių įvykio aplinkybių patikslinti negali, prašo vadovautis porininkės surašytu tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 159-161).

Pagarsinus teisiamajame posėdyje minėtus parodymus bei pareigūnės A. L. 2020 m. sausio 18 d. tarnybinį pranešimą, liudytojas G. G. nurodė, kad kažko papildyti nelabai galėtų, kas surašyta, tiek ir yra tų detalių. Aplinkybes patvirtina, paaiškinti nieko papildomai negali.

Liudytojas V. B., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykis vyko (duomenys neskelbtini), prieš namą, aikštelėje. Jis įvykį stebėjo per savo namų langą (duomenys neskelbtini) aukšte, tiesiog nemiegojo, buvo virtuvėje ir pasižiūrėjo per langą. Buvo naktis, bet pamatė, kad prie automobilių kažkas „trainiojasi“, jei gerai prisimena, du žmonės buvo arčiau kiemo, o kiti du arčiau automobilio. To automobilio spalva buvo tamsi, ar jis juodas, negali pasakyti. Jis juos stebėjo kelias minutes ir jam sukėlė įtarimą tai, kad tie du, kurie buvo prie automobilių, pravažiuojant automobiliui, pasislėpdavo, pritūpdavo už automobilio. Jis pamanė, kad daromi neteisėti veiksmai, todėl nusprendė paskambinti policijai. Atvažiavus policijai jis nebuvo išėjęs į lauką. Tie du asmenys, kurie buvo arčiau automobilių, buvo po kapotu, jis tiksliai neprisimena, gal ir buvo atidarytas tas kapotas. Kiti du stovėjo ant pievelės, jie buvo šiek tiek nutolę. Sunku pasakyti, ar jie visi keturiese buvo kartu ir ar jų veiksmai buvo susiję, to jis negali pasakyti. Jis matė, kaip policininkai važiavo į įvykio vietą, tuo metu vienas iš tų, kurie buvo prie automobilio, perbėgo kelią, bet jis grįžo policijai pašvietus, o tie, kur arčiau stovėjo, neprisimena, kad būtų bėgę. Kad asmenys lįstų į automobilio vidų, jis nematė. Jis atkreipė dėmesį į tą asmenį, kuris perbėgo kelią, dėl to nematė, ką tuo metu veikė tas, kuris irgi buvo prie automobilio. Kiti du stovėjo nuo automobilio gal 30-40 m. Policija atvyko per porą minučių.

Liudytojas V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nei datos, nei laiko nurodyti negali, nes neprisimena, kadangi tai buvo jau seniai. Prisimena tik tiek, kad viskas vyko adresu (duomenys neskelbtini). Per langą, nakties metu, šalia gatvės pastebėjo BMW markės automobilį, tamsios spalvos, koks tai buvo modelis, pasakyti negali, šalia kurio stovėjo du jaunuoliai, šiek tiek atokiau stovėjo dar du jaunuoliai, kurie akivaizdžiai stebėjo aplinką. Vaikinai pasirodė įtartinai, nes pamatę pravažiuojančias mašinas atsitraukdavo, pasislėpdavo, dėl to ir iškvietė policijos pareigūnus, nes jam tai pasirodė įtartina. Vaikinų jokių požymių neįsidėmėjo ir nematė, kadangi lauke buvo labai tamsu, buvo apsirengę tamsios spalvos drabužiais, atpažinti tikrai negalėtų, nes veidų nematė (1 t., b. l. 172-174).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020 m. sausio 18 d., 00.31 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pasak pranešėjo, 4 jaunuoliai bando pavogti gatvėje stovintį automobilį (1 t., b. l. 10-13).

2020 m. balandžio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas BPC pateikto pagalbos skambučio garso įrašas. Įraše užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjo ir BPC darbuotojo, pranešėjas nurodo, kad jam atrodo, jog prie (duomenys neskelbtini) namo vyksta vagystė iš automobilio, kažkokie keturi asmenys „trinasi“. Nurodo, kad automobilis yra nuo gatvės pusės, koks – nežino. Automobilio kapotas atidaromas. Mato, kad dviese stovi šalia mašinos, o dviese kapotą atidarinėja, ir kai mašina pravažiuoja, jie bėga, slepiasi. Dabar nuėjo prie nuo mašinos, beveik prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Po to grįžo prie mašinos, bando atidaryti kapotą. Automobilio spalva tamsi, galbūt juoda. Dabar bėga kažkur į šoną, nes atvažiuoja pareigūnų ekipažas (1 t., b. l. 28-29).

2020 m. sausio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, priekiu į gatvę, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad į vidų patekta išdaužus vairuotojo durelių stiklą. Apžiūrint automobilio salono vidų, ant vairuotojo sėdynės yra pabirusios stiklo šukės, bendra tvarka salone nepažeista. Apžiūrint automobilio variklio gaubtą, pastebėta, kad jis yra neužrakintas, pakėlus variklio gaubtą, pastebėta, kad yra nusukti priekinio bamperio tvirtinimo varžtai. Apdorojus dešinės pusės priekinį sparną daktiloskopiniais milteliais, ant sparno buvo išryškintas rankos pėdsakas, kuris buvo perkopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės. Daktiloskopinė plokštelė buvo supakuota į voką, ant voko atlikti paaiškinamieji užrašai. Automobilio stovėjimo aikštelė, kurioje stovi automobilis, yra nesaugoma, nefilmuojama, neaptverta (1 t., b. l. 30-31). Prie apžiūros protokolo pridėtos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo apgadinimai (1 t., b. l. 32-35).

Liudytojas A. S., apklausiamas teisiamajame posėdyje, parodė, kad dalinai prisimena įvykį, dėl automobilio stovio reikia žiūrėti nuotraukas.

Teisiamajame posėdyje pagarsinus 2020 m. sausio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolą ir pateikus nukentėjusiojo pateiktas automobilio sugadinimo nuotraukas, liudytojas A. S. nurodė, kad tokiuose įvykiuose dalyvauja siekdamas užfiksuoti ir išimti pėdsakus. Jis automobilio salono neapžiūrinėjo. Sunku pasakyti, ar įvykio metu galėjo būti padaryti tokie sugadinimai, galėjo būti, galėjo ir nebūti, tam nustatyti reikia skirti kitą ekspertizę. Iš išorės automobilį apžiūrėjo pilnai. Tikslas buvo tik surasti pėdsakus, užfiksuoti ir juos paimti, nakties metu automobilio sugadinimų jis negalėjo pamatyti. Neatsimena, ar apžiūrinėjo bamperį. Duomenų, kad asmenys būtų sėdėję viduje, nėra.

2020 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniame pranešime dėl automobilio detalės vertės nustatymo užfiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 25 d., paskambinus nukentėjusiajam R. K., jis nurodė, kad jo apgadintas automobilis yra BMW E60, 2004 m., bamperis buvo M paketo, kaip jis pats nurodo, 250 Eur vertės. Peržiūrėjus skelbimus Srotas24 ir Signeda, naudoto bamperio kaina yra nuo 61 Eur iki 397 Eur, nustatyta vidutinė rinkos vertė 273 Eur (1 t., b. l. 164-167).

2020 m. vasario 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis R. K. pateikė žalos įvertinimo sąmatas bei sąskaitas (1 t., b. l. 53-54):

Techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo paraišką (vykdytojas – MB Geras autoservisas), kurioje nurodytos šios išlaidos: Viršutinė priek. bamperio juosta su varžtais – 50 Eur, pakeitimas – 20 Eur, priek. bamperio laikikliai (2 vnt.) – 80 Eur, pakeitimas – 60 Eur, vairo restauravimas – 80 Eur, vairo nuėmimas, pastatymas – 50 Eur, priek. vairuotojo sėdynės restauravimas – 150 Eur, priek. vairuotojo sėdynės nuėmimas, pastatymas – 40 Eur, priek. vairuotojo durelių dažymas – 150 Eur. Visos detalės naudotos (1 t., b. l. 55);

UAB „Autolėva“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytos šios išlaidos: automobilio stiklas, 49,59 Eur, stiklo pakeitimas – 37,19 Eur, durų išrinkimas – surinkimas – 31,40 Eur, bendra suma be PVM – 118,18 Eur, bendra suma su PVM – 143 Eur (1 t., b. l. 56);

UAB „Autolėva“ kvitas, iš kurio matyti, kad R. K. 2020 m. sausio 20 d. sumokėjo 143 Eur pagal anksčiau nurodytą sąskaitą-faktūrą (1 t., b. l. 57);

UAB „Švaros broliai“ kvitas, iš kurio matyti, kad už Premium valymo komplektą buvo sumokėta 49,94 Eur (1 t., b. l. 58).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. K., kartu su patikslintu civiliniu ieškiniu, pateikė minėtų dokumentų originalus, taip pat detalesnes automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų nuotraukas, bei 2020 m. gegužės 4 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad jis minėtą automobilį pardavė už 4100 Eur (b. l. 123-136).

2020 m. gruodžio 7 d. tarnybiniame pranešime dėl informacijos suteikimo užfiksuota, kad tikslinant įvykio aplinkybes, buvo susisiekta telefonu su nukentėjusiuoju R. K., kuriam buvo pranešta, kad įtariamojo A. P. mama prašė įtariamojo sąskaitos numerio, nes nori atlyginti žalą už jos sūnaus išdaužtą automobilio BMW stiklą. R. K. sutiko, kad jo sąskaitos numeris būtų perduotas įtariamojo motinai ir atsiuntė žinutę su savo sąskaitos numeriu, kuri buvo persiųsta A. P. motinai J. P., kuri pranešė, kad už išdaužtą stiklą atlygins, todėl į nukentėjusiojo sąskaitą perves 49,59 Eur. Po valandos buvo gautas skambutis, kad minėtą sumą pervedė į nukentėjusiojo sąskaitą. Paskambinus R. K., šis patvirtino, kad pinigus gavo, jo buvo paprašyta, kad pavedimo kopiją atsiųstų į el. paštą (1 t., b. l. 175).

Iš byloje pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad J. P. 2020 m. gruodžio 7 d. R. K. pervedė 49,59 Eur žalos atlyginimui už sudaužytą langą (1 t., b. l. 187).

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, tuo tarpu pagal šio straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Vagystę kvalifikuojantis požymis yra vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Taigi „įsibrovimo“ bei „patalpos“, „saugyklos“ ir „saugomos teritorijos“ sąvokų aiškinimas yra esminis dalykas tinkamam padarytos veikos kvalifikavimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ aiškinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai būtų padaroma prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią. Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų. Saugykla BK 178 straipsnio 2 dalies prasme laikomas ir stacionarus, ir transportuojamas įrenginys. Teismų praktikoje laikoma, kad standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai (automagnetolos, garso kolonėlės ir pan.), vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-534/2011). Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimą (taip pat ir baudžiamąjį nusižengimą) tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo (baudžiamojo nusižengimo) sudėties požymius.

Teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. P. pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. sausio 17 d. apie 22.00 – 23.00 val. eidami (duomenys neskelbtini), kartu su P. B. ir P. M. pastebėjo automobilį „BMW E60“, juodos spalvos, valstybinių numerių neįsidėmėjo, kuris stovėjo priparkuotas kelyje. Tuo metu kažkam iš jų trijų, tiksliai neatsimena kam būtent, kilo mintis, kad minėtame automobilyje galimai yra vertingų daiktų, bei juos radus norėjo pavogti. Tuomet, visi trise, jis, P. B. ir P. M., priėję prie minėto automobilio, jį apžiūrėjo pro stiklą, nieko vertingo nepastebėjo. Tada, kiek buvo įmanoma, įlindo per automobilio priekinį išdaužtą stiklą bei vizualiai patikrino, ar automobilio viduje tikrai nėra nieko vertingo. Patikrinęs, nieko neaptiko. Negali patikslinti, ar tai kažkas iš jų išdaužė automobilio BMV iš vairuotojo pusės priekinį stiklą, ar jisai jau buvo išdaužtas iki jiems ateinat, atsimena tik tą faktą, kad aplink jį buvo stiklo šukės, kaip ir jo viduje. Tiksliai neatsimena, bet tikriausiai P. B. ir P. M. taip pat buvo įlindę per išdaužtą automobilio stiklą, apžiūrinėjo ar yra kažko vertingo automobilio viduje. Nieko vertingo neradus, nusprendė pavogti BMV automobilio priekinį bamperį. Tada kažkas iš jų trijų, tiksliai neatsimena būtent kas, įkišęs ranką per automobilio išdaužtą stiklą, atidarė variklio dangtį. Po ko visi trise, t. y. jis, P. B. ir P. M., su įrankiais, o būtent atsuktuvais, kuriuos turėjo su savim, bandė atsukti automobilio priekinį bamperį, tam kad jį pavogti. Tačiau tuo metu prie jų privažiavo policijos pareigūnai bei buvo sulaikyti. Pamatę policijos pareigūnus, įrankius išmetė netoli automobilio, bet kur tiksliai, nurodyti negali. Pavogtą automobilio bamperį vėliau planavo parduoti bei tarpusavyje pasidalinti pinigus. Papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu A. P. nurodė, kad automobilio BMW stiklą išdaužė jis. A. P. apklaustas teisme nors ir pripažino pagrindines faktines aplinkybes, kad išdaužė stiklą ir ketino pardavęs bamperį pinigus pasidalinti su draugais už jų neva draugiškumą, teigė, jog dėl savo elgesio jis gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, nurodė, jog atlygino dalį žalos, tačiau ėmė neigti aplinkybę, jog šią veiką padarė kartu su P. B. ir P. M., teigė, kad P. B. ir P. M. apie jo ketinimą pavogti bamperį nežinojo.Teisme A. P. teigė, kad jis būtų pavogtą bamperį vienas pats nešęsis iki (duomenys neskelbtini) miškais, kiemais, dar nebuvo tiksliai sugalvojęs, kur jį būtų nešęs. Tokie paaiškinimai yra nelogiški, todėl teismo vertinimu, juos A. P. išgalvojo siekdamas vienas prisiimti visą kaltę.

Kaltinamieji P. B. ir P. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Abu kaltinamieji neneigė, jog įvykio vakarą jie buvo kartu su A. P. (duomenys neskelbtini), tačiau tvirtino, jog nematė, kas išdaužė automobilio stiklą ir nežinojo apie A. P. nusikalstamus ketinimus pavogti šio automobilio BMW bamperį. Ikiteisminio tyrimo metu P. M. nurodė, jog 2020 m. sausio 17 d. A. P. buvo paskolinęs pas savo draugą Luką automobilį BMV, su kurio važinėjo po Vilniaus miestą. Automobilį vairavo A. P., o jis, P. B. ir D. važinėjo už kompaniją. A. P. su D. jam su P. B. pasakė, kad važiuos vogti bamperį nuo automobilio, kaip suprato, jį pavogus planavo parduoti. Visi keturiese, išlipę iš automobilio, ėjo gatve, jis su P. B. ėjo iš paskos A. P. ir D.. Tuomet su P. B. sustojo gatvėje, o A. P. su D. nuėjo prie BMV automobilio juodos spalvos, sedanas, 5 serijos, valstybinių numerių skaičiai (duomenys neskelbtini), jų raidžių neįsidėmėjo. A. P., priėjęs prie minėto automobilio, išdaužė iš vairuotojo pusės automobilio priekinį stiklą, bet su kuo išdaužė, nepastebėjo. Tuomet D., įkišęs ranką į BMV automobilio saloną, patraukė variklio dangčio rankenėlę bei po to iš lauko atidarė variklio dangtį-kapotą, jį prilaikė, kol tuo metu A. P. su atsuktuvu bandė atsukti automobilio priekinio bamperio varžtus, bei kažkiek jų atsuko. Atsuktuvas buvo A. P. raudonos-juodos, sidabrinės spalvos, kurį A. P. buvo atsinešęs su savim. Jis su P. M. nieko nebandė pavogti, tik žinojo apie tai, kad A. P. su D. bandys tą padaryti. Tačiau už tai, kad jis su P. B. buvo kartu su jais, A. P. su D. žadėjo už tai jiems atsilyginti, kai parduotų pavogtą automobilio bamperį. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas P. M. ėmė neigti aplinkybę, jog jis su P. B. žinojo apie pasikėsinimą pavogti BMW bamperį, teigė, kad prieš pasivaikščiojimą su automobiliu jie nevažinėjo. Paaiškino, jog pirminės apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu jis melavo, kodėl taip darė nežino, pasakė, kad taip norėjo.

Pažymėtina, kad pagrindžiant nurodytas pozicijas dėl visų trijų asmenų dalyvavimo/nedalyvavimo darant nusikalstamą veiką, kaltinamųjų duoti parodymai yra nenuoseklūs, kadangi ne tik prieštarauja tarpusavyje, tačiau ir jų pačių ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Vis tik aplinkybę, kad inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė visi trys kaltinamieji, pirmiausia patvirtina kaltinamojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie iš esmės sutampa su kaltinamojo P. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Šias aplinkybes patvirtina liudytojo V. B. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kurie yra visiškai nuoseklūs ir atitinka parodymams duotiems ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas V. B. parodė, jog jam sukėlė įtarimą tai, kad tie du, kurie buvo prie automobilių, pravažiuojant automobiliui, pasislėpdavo, pritūpdavo už automobilio, šiek tiek atokiau stovėjo dar du jaunuoliai, kurie akivaizdžiai stebėjo aplinką. Būtent V. B., pamatęs keturių asmenų įtartinus veiksmus apie tai pranešė policijai. Šie duomenys buvo užfiksuoti BIRT ataskaitų žiūryklėje, t.y. būtent tai, kad 2020 m. sausio 18 d. 00.31 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pasak pranešėjo, 4 jaunuoliai bando pavogti gatvėje stovintį automobilį. Liudytoja A. L. teisiamojo posėdžio metu prašė vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu Liudytoja A. L. parodė, kad gavus pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) keturi vaikinai bando apvogti gatvėje stovintį automobilį, atvykus į įvykio vietą, pastebėjo netoli įvykio vietos du jaunuolius, kurie, juos pamatę, pakeitė judėjimo kryptį, jų buvo pareikalauta sustoti ir jie sustojo, jaunuoliai prisistatė, kaip P. M. ir P. B.. Nuo gatvėje stovinčio automobilio BMW, kaip vėliau apžiūrėjus paaiškėjo, kurio buvo išdaužtas stiklas, į kitą gatvės pusę perėjo dar vienas jaunuolis, kurio buvo pareikalauta sustoti ir prieiti prie jų, pilietis priėjo ir prisistatė kaip A. P.. Sulaikius tris kaltinamuosius, nei vienas negalėjo paaiškinti, ką jie ten veikia. Iš esmės tokias pat aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas G. G., kuris prašė vadovautis porininkės A. L. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis parodė, jog su juo buvo susisiekęs kaltinamasis P. B., kuris jo prašė atsiimti pareiškimą ir siūlėsi atlyginti visą jam patirtą žalą.

Išanalizavus visus kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus paaiškinimus, kurie gana smulkiai pateikti šio nuosprendžio aprašomojoje dalyje, sugretinus juos tarpusavyje bei su liudytojų parodymais ir bylos rašytine medžiaga, matyti, kad kaltinamasis A. P. teisme duodamas iš esmės naudingus kaltinamiesiems P. B. ir P. M. parodymus, stengiasi sušvelninti savo draugų teisinę padėtį šioje byloje, o kaltinamasis P. M. teisme duodamas iš esmės naudingus kaltinamajam P. B. parodymus, stengiasi ne tik išvengti ar sušvelninti savo atsakomybę, bet ir sušvelninti vyresnio draugo P. B. atsakomybę.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012). A. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad visis trys kaltinamieji aktvyiais veiksmais dalyvavo pasikėsinant pagrobti automobilio BMW bamperį, planavo jį pardavus pinigus pasidalinti. P. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis su P. B. stovėjo atokiau nuo automobilio, matė A. P. ir D. atliekamus veiksmus, teigė, kad A. P. už tai, kad jis su P. B. buvo kartu jais, žadėjo atsilyginti, pardavę pavogtą automobilio bamperį. Nors A. P. ir P. M. teisme pakeitė savo parodymus, tačiau teisme nenurodė jokios priežasties, kodėl ikiteisminio tyrime metu davė iš esmės skirtingus paaiškinimus. Teismas vertindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus šių kaltinamųjų parodymus, lygindamas juos tarpusavyje, bei su kaltinamųjų teisme duotais paaiškinimais, taip pat su kitais byloje esančiais įrodymais, sprendžia, jog kaltinamieji P. B. ir P. M. suvokė, kad yra daroma nusikalstama veika, nei vienas iš jų nusikalstamos veikos neatsisakė, buvo su A. P. ir dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, stebėjo aplinką, taip aktyviais veiksmais prisijungdami prie nusikalstamos veikos.

Įvertinęs minėtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamieji P. B., P. M. ir A. P., veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bendrais veiksmais 2020 m. sausio 18 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužus automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. K., kairės pusės priekinių durelių stiklą, 49,59 eurų vertės, ir taip įsibrovus į automobilį, pasikėsino pagrobti automobilio bamperį, 250 eurų vertės, bei kitus materialinę vertę turinčius daiktus, bet savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, nustatytą turto, kurį kaltinamieji ketino pagrobti vertę, kaltinamųjų P. B., P. M. ir A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

BK 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad BK XI skyriaus, numatančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. Pastebėtina, jog nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatos neatsiejamai susijusios su asmens amžiumi nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl, sprendžiant klausimus dėl nepilnamečio baudžiamosios atsakomybės ypatumų, BK XI skyriaus nuostatos taikomos nepriklausomai nuo to ar asmuo teismo sprendimo priėmimo metu yra sulaukęs pilnametystės. Taigi nors šiuo metu kaltinamasis P. B. yra pilnametis, tačiau jam inkriminuotos nusikalstavos veikos padarymo metu jis buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl skiriant bausmę jam ir kitiems kaltinamiesiems P. M. ir A. P., kurie yra nepilanamečiai, turi būti taikomos visos BK XI skyriaus nuostatos.

Kadangi kaltinamieji P. B., A. P. ir P. M. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnamečiai, teismas be bendrų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgia ir BK XI skyriuje išdėstytas teisės normas bei į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. BK 80 straipsnyje numatyta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra trys: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Alternatyvios sąlygos yra šios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis P. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kuris nebuvo baigtas dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį P. B. – jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, teistas vieną kartą (taip pat už vagystes), išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro atlikus bausmę (2 t., b. l. 52-54), baustas administracine tvarka už smulkaus pobūdžio administracinius nusižengimus (važiavimą viešuoju transportu be bilieto) (2 t., b. l. 48), mokosi (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, taip pat įvertinus kaltinamojo jauną amžių (nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo sulaukęs pilnametystės) teismas sprendžia, kad BK 80 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus vieną iš lengvesnių BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurio terminas nustatytinas artimas BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui, paskiriant jam įstatyme numatytas auklėjamojo poveikio priemones.

Kaltinamasis P. B. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2020 m. sausio 18 d., 00.30 val. iki 2020 m. sausio 18 d., 16.27 val. (1 t., b. l. 72-73). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, kaltinamojo P. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena) įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamasis P. M. padarė vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kuris nebuvo baigtas dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį P. M. – jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neteistas (2 t., b. l. 32), baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus (2 t., b. l. 27), mokosi (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, taip pat įvertinus kaltinamojo jauną amžių ( nei nusikalstamos veikos padarymo, nei bylos nagrinėjimo metu dar nebuvo sulaukęs pilnametystė) teismas sprendžia, kad BK 80 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus vieną iš lengvesnių BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurio terminas nustatytinas artimas BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui, paskiriant jam įstatyme numatytas auklėjamojo poveikio priemones.

Kaltinamasis P. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2020 m. sausio 18 d., 00.30 val. iki 2020 m. sausio 18 d., 15.16 val. (1 t., b. l. 91-92). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, kaltinamojo P. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena) įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. P. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kuris nebuvo baigtas dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos A. P. prisipažino, dėl jos gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino dalį žalos, todėl teismas A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Aplinkybė, kad A. P. atlygino dalį žalos patvirtina tai, kad A. P. savanoriškai pradėjo atlyginti žalą ir tai teismo manymu, pripažintina kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 2 dalies pagrindu. Praeityje A. P. neteistas (2 t., b. l. 22-23), iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo nebuvo baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 18), nei nusikalstamos veikos padarymo, nei bylos nagrinėjimo metu dar nebuvo sulaukęs pilnametystės, buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kuriam esant gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnyje, padarymą (BK 13 straipsnio 2 dalis), mokosi (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti BK 93 straipsnį ir A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant jam įstatyme numatytas auklėjamojo poveikio priemones.

Kaltinamiesiems P. B., P. M. ir A. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam P. B. ir nepilnamečių atidavimas prižiūrėti P. M. ir A. P. – panaikintini pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes.

Nukentėjusysis R. K. byloje pareiškė 872,94 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos (1 t., b. l. 59). Civiliniame ieškinyje nurodyta suma atitinka bendrą sumą išlaidų dėl automobilio sugadinimo, kurias pagrindžiančius dokumentus R. K. pateikė 2020 m. vasario 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 53-58). Pateiktoje Techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo paraiškoje (vykdytojas – UAB „Geras autoservisas) nurodytos šios išlaidos: Viršutinė priek. bamperio juosta su varžtais – 50 Eur, pakeitimas – 20 Eur, priek. bamperio laikikliai (2 vnt.) – 80 Eur, pakeitimas – 60 Eur, vairo restauravimas – 80 Eur, vairo nuėmimas, pastatymas – 50 Eur, priek. vairuotojo sėdynės restauravimas – 150 Eur, priek. vairuotojo sėdynės nuėmimas, pastatymas – 40 Eur, priek. vairuotojo durelių dažymas – 150 Eur. Visos detalės naudotos (1 t., b. l. 55). Pateiktoje UAB „Autolėva“ PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos šios išlaidos: automobilio stiklas, 49,59 Eur, stiklo pakeitimas – 37,19 Eur, durų išrinkimas – surinkimas – 31,40 Eur, bendra suma be PVM – 118,18 Eur, bendra suma su PVM – 143 Eur (1 t., b. l. 56). Iš pateikto UAB „Autolėva“ kvito matyti, kad R. K. 2020 m. sausio 20 d. sumokėjo 143 Eur pagal anksčiau nurodytą sąskaitą-faktūrą (1 t., b. l. 57).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 500 Eur neturtinės žalos ir 1023,41 Eur turtinės žalos. Dėl turtinės žalos civiliniame ieškinyje nurodė, kad bendrai dėl įvykdyto nusikaltimo jam padaryta turtinė žala sudaro 823 Eur (143 Eur už išdaužtą stiklą ir 680 Eur pagal UAB „Geras autoservisas“ atliką techninio aptarnavimo ir remonto užsakymo paraišką, laikant, kad šia suma sumažėjo automobilio vertė po nusikaltimo padarymo, todėl automobilis buvo parduodas žemiau rinkos kainos už 4100 Eur. Tokiu būdu bendrai dėl įvykdyto nusikaltimo jam padaryta turtinė žala sudaro 823 Eur, kuri mažinama iki 773,41 Eur, nes kaltinamojo A. P. atstovė J. P. atliko 49,59 Eur mokėjimą į jo sąskaitą ir taip padengė išdaužto stiklo kainą. Taip pat jis patyrė 250 Eur proceso išlaidų, tokiu būdu bendrai dėl įvykdyto nusikaltimo patirta turtinė žala sudaro 1023,41 Eur. Dėl neturtinės žalos nurodo, kad jam, kaip automobilio savininkui, dėl įvykdyto nusikaltimo neturtinė žala pasireiškė pablogėjusia gyvenimo kokybe, siekdamas išaiškinti pasikėsinimą įvykdyti automobilio vagystę, privalėjo daug laiko skirti vykimui į automobilių servisą, kreiptis į policijos komisariatą, prokuratūrą su pareiškimu, apklausai ir kitų procesinių veiksmų atlikimui. Taip pat tiesioginį nuolatinį neigiamą poveikį darė nerimas ir stresas, kurie neigiamai veikė jo darbingumą ir asmeninius santykius. Po nusikaltimo įvykdymo jis neturėjo galimybių naudotis minėtu automobiliu, jo vertė rinkoje sumažėjo. Padaryta žala neigiamai veikė ne tik jį, bet ir jo šeimos narius ir artimuosius, kurie jį rėmė morališkai. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, patirtą neturtinę žalą vertina 500 Eur (2 t., b. l. 119-121). Kartu su patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusysis pateikė anksčiau minėtus dokumentus, kuriuose nurodytos išlaidos dėl automobilio, taip pat 2021 m. sausio 26 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 02/2021 (išrašė advokato padėjėjas Andžej Kolpak), kurioje nurodytos teisinės paslaugos – teisinės konsultacijos, skundo dėl nutraukto IT paruošimas, susipažinimas su atlikto IT medžiaga, atstovavimas teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, suma – 250 Eur (2 t., b. l. 138), bei pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad R. K. 2021 m. sausio 26 d. Andžej Kolpak sumokėjo 250 Eur (2 t., b. l. 137).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Teismo vertinimu, R. K. reikalavimas atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, įvertinus tai, kad išdaužto lango kaina – 49,59 Eur yra atlyginta, yra pagrįstas dalyje dėl išlaidų, patirtų už išdaužto lango įstatymą (143 – 49,59 = 93,41 Eur). Teismo vertinimu, ieškinys dėl 680 Eur turtinės žalos padarymo (pagal UAB „Geras autoservisas“ atliką techninio aptarnavimo ir remonto užsakymo paraišką, laikant, kad šia suma sumažėjo automobilio vertė po nusikaltimo padarymo) yra nepagrįstas, nes byloje nėra objektyvių įrodymų, nustatančių priežastinį ryšį tarp šių automobilio apgadinimų ir kaltinamiesiems inkriminuojamų veikų. Teismui nukentėjusiojo R. K. pateiktos fotonuotraukos, kuriose yra matomi automobilio sėdynės, vairo ir kiti apgadinimai, nepatvirtina to, kad šie apgadinimai buvo padaryti dėl kaltinamųjų veiksmų. Šie apgadinimai nebuvo užfiksuoti įvykio vietos apžiūros metu, aplinkybių, jog kaltinamųjų veiksmais galėjo būti padaryti šie automobilio apgadinimai nenurodė ir teisme apklaustas specialistas atlikęs automobilio apžiūrą įvykio metu liudytojas A. S..

Patikslintame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, jog patyrė 250 Eur proceso išlaidų.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Bylos duomenimis nukentėjusysis R. K. turėjo išlaidų, susijusių su apmokėjimu už jam suteiktas advokato teisines paslaugas. Į bylą pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai – 2021 m. sausio 26 d. sąskaita už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitas (2 t., b. l. 137-138). Sprendžiant dėl priteisimo iš kaltinamųjų nukentėjusiojo turėtų advokato išlaidų atsižvelgtina į šios bylos sudėtingumą, į teisinės pagalbos teikimo trukmę, į R. K. sumokėtą pinigų sumą advokatui, kaltinamųjų turtinę padėtį, bei protingumo ir sąžiningumo kriterijus. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu iš kaltinamųjų R. K. naudai priteistina 250 eurų advokato išlaidoms apmokėti.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, susiformavusią bendrą teismų praktiką, be to, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pagal teismų praktiką neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą.Žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą ir labai skiriasi nuo turtinės žalos - nėra apčiuopiama ir kažkokiu būdu apskaitoma. Todėl, civilinėje teisėje egzistuojantis visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), veikiantis turtinės žalos atlyginimo atveju, tampa sunkiai įgyvendinamu neturtinės žalos atvejais. Pastaroji yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai. Tokios kompensacijos paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (2006 m. rugpjūčio 19 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-469 (2007 m. lapkričio 6 d. nutartis) pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeminimo faktas. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (2003 m. vasario 24 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2003). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas, kuriuo gali būti asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Teismo vertinimu, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. K. įrodė neturtinės žalos egzistavimą. Šiuo konkrečiu atveju nėra abejonės, jog dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis R. K. patyrė psichologinį diskomfortą, kadangi buvo apgadintas jam priklausantis autopmobilis, tai jam sukėlė daug neigiamų emocijų ir dvasinių išgyvenimų, jis patyrė dvasinį sukrėtimą, nuolatinį neigiamą poveikį darė nerimas ir stresas, kurie neigiamai veikė jo darbingumą ir asmeninius santykius, pablogėjo jo gyvenimo kokybė, tačiau civiliniame ieškinyje nenurodyta kiek laiko truko diskomfortas ar kiti nepatogumai. Be to, teismas pažymi, kad šiuo atveju, veika padaryta ne sveikatai, o buvo apgadintas turtas. Objektyvių duomenų, kad dėl kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo nukentėjusiajam ilgam laikui sutriko psichinė ar fizinė sveikata ar kilo kokie nors kiti ilgalaikiai padariniai, byloje nėra. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam R. K. padaryta neturtinė žala mažintina ir vertintina 100 eurų.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktu, paskirti P. B. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į kaltinamajam P. B. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 18 d., 00.30 val. iki 2020 m. sausio 18 d., 16.27 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktu, paskirti P. M. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į kaltinamajam P. M. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 18 d., 00.30 val. iki 2020 m. sausio 18 d., 15.16 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalį ir baudžiamosios bylos dalį jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, paskirti A. P. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Kaltinamiesiems P. B., P. M. ir A. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti kaltinamajam P. B. ir nepilnamečių atidavimą prižiūrėti kaltinamiesiems P. M. ir A. P. – panaikinti pradėjus vykdyti jiems šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes.

Nukentėjusiosiojo R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų P. B., P. M. ir A. P., o pastariesiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą – G. M. ir N. K. bei J. P., 193,41 eurų žalos atlyginimo (93,41 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos) R. K. naudai.

Nutraukti bylos dalį dėl R. K. civilinio ieškinio dalies, kuri buvo įvykdyta (49,59 eurų).

Solidariai iš kaltinamųjų P. B., P. M. ir A. P. (A. P.), o pastariesiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą – G. M. ir N. K. bei J. P., R. K. naudai priteisti 250 eurų advokato išlaidoms apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.