Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-12-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-354/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-27
Bylos Nr.
1A-354/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Kažys, Violeta Ražinskaitė, Rūta Mickevičienė (pran.)
Nuteistasis
V. K., A. K., J., A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-354/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1; 1.2.23.2; 1.2.23.3 (N) (S) (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teisėjų: Viktoro Kažio ir Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei ir Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

gynėjams Irinai Karšul, Gražinai Mauručaitienei, E. A. Unčiurienei ir Drąsučiui Zagreckui,

nuteistiesiems V. K. , A. K. ir J. Š. ,vertėjoms Alvyrai Klipčiuvienei, Vladislavai Tumas,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. , J. Š. (J. Š. ), V. K. ir L. D. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

J. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 260 str. 1 d. (dėl 2009-01-08 nusikalstamos veikos), 260 str. 1 d. (dėl 2009-01-13 nusikalstamos veikos), ir nuteistas:

pagal LR BK 260 str. 1 d. (dėl 2009-01-08 nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

pagal LR BK 260 str. 1 d. (dėl 2009-01-13 nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtos bausmės subendrintos su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-15 nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d. paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė J. Š. paskirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 3 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-04-02 nuosprendžiu (pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2003-06-30 nuosprendžiu) paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi ir galutinė subendrinta bausmė V. K. paskirta laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. K. išteisintas dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 260 str. 1 d. (iki 2009-01-08 įvykdyta nusikalstama veika), 260 str. 1 d. (iki 2009-01-13 įvykdyta nusikalstama veika), neįrodžius, jog jis padarė nurodytus nusikaltimus.

L. D. B. pripažinta kaltu padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 3 d., ir nuteista laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

L. D. B. išteisinta dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 260 str. 1 d. (dėl 2009-01-08 nusikalstamos veikos), 260 str. 1 d. (dėl 2009-01-13 nusikalstamos veikos), neįrodžius, jog ji padarė nurodytus nusikaltimus.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą parduoti ir tuo būdu platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas ir jas pardavė, o būtent, jis iki 2009 m. sausio mėn. 8 d., tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,109 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,027 g narkotinės medžiagos – heroino, kurias parsigabenęs laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kol 2009 m. sausio mėn. 8 d., apie 17 val. 50 min., paminėtoje savo gyvenamojoje vietoje, šias narkotines medžiagas už 60 Lt neteisėtai pardavė nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyviams Nr. l ir Nr. 2., t. y. šiais savo veiksmais J. Š. padarė LR BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

J. Š. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas ir jas pardavė, o būtent, jis iki 2009 m. sausio mėn. 13 d., tikslesnis laikas ir data tyrimo metu nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 0,077 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,020 g narkotinės medžiagos – heroino, po ko šią narkotinę medžiagą iki 2009 m. sausio 13 d., tikslesnis laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai atgabeno prie Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) namo, kur jis (J. Š. ) ir NVIV dalyvis Nr. 2 susitarė dėl narkotinių medžiagų pirkimo-pardavimo bei iš pastarojo paėmė 50 Lt už įtarime paminėtų medžiagų pardavimą. Po pokalbio su NVIV dalyviu Nr. 2, jis (J. Š.), veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, užėjo į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, po ko apie 16 val. 30 min. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo išėjęs iš minėto namo laiptinės perdavė nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyviui Nr. 2 0,020 g narkotinės medžiagos – heroino, t. y. šiais savo veiksmais J. Š. padarė LR BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

A. K. nuteistas už tai kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent, jis 2009 m. vasario 20 d. apie 10 val. 20 min.. prie prekybos centro „Vingis“, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), iš V. K. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,184 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,071 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią neteisėtai gabeno ir laikė su savimi piniginėje, kol 2009 m. vasario 20 d., apie 10 val. 30 min., prie (duomenys neskelbtini) namo, esančio Klaipėdoje, buvo sulaikytas ir asmens kratos metu minėtą medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. šiais savo veiksmais A. K. padarė LR BK 259 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

V. K. ir Laimutė D. B. nuteisti už tai, kad V. K. , turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir pardavė narkotines medžiagas: V. K. ir Laimutė D. B. , veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, taip pat gabeno narkotines medžiagas, o būtent: V. K. iki 2009 m. vasario 20 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo labai didelį kiekį, t. y. 177,374 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 46,086 g narkotinės medžiagos – heroino, 1,380 g narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentrato, kurias neteisėtai parsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), o po to V. K. ir L. D. B. , veikdami bendrininkų grupe, minėtą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų laikė bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kur dalį narkotinės medžiagos – heroino, išfasavo tolimesniam platinimui.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. K. 2009 m. vasario 20 d., apie 10 val. 20 min., iš savo namų, esančių Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), paėmė dalį namuose laikomos narkotinės medžiagos, t. y. vieną lankstinuką, kuriame buvo ne mažiau kaip 0,184 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,071 g narkotinės medžiagos – heroino, ir su savimi atgabeno iki prekybos centro „Vingis“, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kur apie 10 val. 25 min. minėtą lankstinuką, kuriame buvo 0,071 g narkotinės medžiagos – heroino, pardavė A. K. .

Tą pačią dieną, tęsdami savo nusikalstamą veiką, V. K. ir L. D. B. iš namų pasiėmė ne mažiau kaip 0,009 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,002 g narkotinės medžiagos – heroino, bei ne mažiau kaip 1,380 g narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentrato, kuriuos automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ) atgabeno iki prekybos centro „Akropolis“, esančio Klaipėdoje, Taikos pr. 61, kur minėtą narkotinę medžiagą V. K. laikė su savimi, kol tą pačią dieną jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Dalis turėtos narkotinės medžiagos – heroino, t. y. ne mažiau kaip 0,002 g, buvo rasta ant automobilio vairuotojo sėdynės, kitą dalį, t. y. polietileninį maišelį su ne mažiau kaip 1,380 g narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentrato, V. K. toliau laikė burnoje iki 2009 m. vasario 20 d., kol jis buvo pristatytas į VĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, esančią Liepojos pl. 41, kur minėtos ligoninės medikai jo burnoje rado ir paėmė šią narkotinę medžiagą, o likusį labai didelį kiekį, t. y. 177,181 g miltelių ir supresuotos medžiagos, kurių sudėtyje buvo 45,942 g narkotinės medžiagos – heroino, V. K. ir L. D. B. laikė namuose, esančiuose Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) iki 2009 m. vasario mėn. 20 d., kol apie 14 val. 35 min. kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. šiais savo veiksmais V. K. ir L. D. B. padarė LR BK 260 str. 3 d. numatytą nusikaltimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba sumažinant jos trukmę. Nurodo nesutinkantis su priimtu nuosprendžiu, kadangi skirdamas bausmę teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) Teismas nepagrįstai nurodė neva jis savo kaltę pripažino tik verčiamas aplinkybių, neigė narkotikus įgijęs iš V. K. . Tvirtina, jog jis aiškiai ir nuosekliai parodė narkotines medžiagas įgijęs prieš dieną iki jo sulaikymo, t. y. 2009-02-19 prie priklausomybės ligų dispanserio iš asmenų, kurių duomenų nežino, tačiau galėtų juos parodyti, įgijo narkotines medžiagas. Apelianto teigimu, pirmos apklausos metu jam nurodžius tokias aplinkybes tyrėjas R. S. pagrasino susidoroti, jei jis ir toliau laikysis tokios versijos. Tvirtina, jog iš jo buvo reikalaujama duoti parodymus, kad jis narkotines medžiagas įgijo iš V. K. . Anot apelianto, jis išsigando ir iš viso atsisakė nurodyti narkotikų įgijimo aplinkybes. Skunde teigiama, jog asmenys, narkotines medžiagas pardavinėjantys prie priklausomybės ligų dispanserio, tą darė su tyrėjo R. S. žinia ir leidimu (pastarajam teikdavo informaciją, susijusią su narkotikų prekyba). Toliau skunde yra dėstomi argumentai dėl neteisėtų tyrėjo R. S. veiksmų. Teigiama, jog apeliantui atsisakius duoti parodymus prieš V. K. , jis buvo apkaltintas nusikaltimu, kurio nepadarė, ir sulaikytas (nepavykus suformuluoti įtarimų, po 48 val. paleistas). Vėliau minėtas tyrėjas jam pasakė, kad tokie veiksmai prieš jį bus tęsiami ir toliau, jei jis neduos V. K. kaltinančių parodymų. Po mėnesio jis vėl buvo sulaikytas, suėmimas taikytas net 3 mėnesius. Apelianto įsitikinimu, toks nepagrįstas apkaltinimas padarius nusikalstamą veiką vėlgi vyko R. S. iniciatyva. Tvirtina, jog dėl tokių aplinkybių jis bijojo duoti parodymus narkotikus įgijęs iš asmenų prie priklausomybės ligų centro, manydamas, kad gali vėl sulaukti apkaltinimų įvykdžius tariamus nusikaltimus arba tai, kad su juo fiziškai gali susidoroti minėti narkotikais prekiaujantys asmenys.

Pažymi, jog faktą, kad narkotikus jis turėjo dar iki susitikimo su V. K. , įrodo tai, jog pas jį (apeliantą) rastas panaudotas švirkštas su heroino pėdsakais (pusę narkotikų suvartojo prieš susitikdamas su V. K. , o likusią dalį laikė piniginėje). Teigia su V. K. susitikęs, norėdamas pasiskolinti 100 Lt. Susitikus V. K. pasakė pinigų neturintis, tačiau pažadėjo paskolinti vėlesnio susitikimo metu. Melagingais vadina R. S. parodymus, jog jis ir V. K. susitiko prie prekybos centro „Vingis“ ir vienas kitam kažką perdavė. Tvirtina nebuvus tokio susitikimo ir akcentuoja tą aplinkybę, jog 8-ojo maršruto mikroautobusas nevažiuoja pro šį prekybos centrą, kai jis tuo tarpu buvo sulaikytas kaip tik šiame mikroautobuse. Be to, tai, kad susitikimas vyko ne prie minėto prekybos centro, įrodo, jog nėra jokios filmuotos medžiagos, t. y. nei tos, kurioje parduotuvės vaizdo kameros būtų galėjusios užfiksuoti susitikimą, nei tos, kurioje, kaip teigia R. S. , buvo užfiksuotas jo (apelianto) ir V. K. susitikimas. Apelianto įsitikinimu, tokia medžiaga nepateikta, kadangi iš tiesų susitikimas buvo užfiksuotas prie I. S. ir Smiltelės gatvių sankryžoje esančio spaudos kiosko ir joje matyti, kad nei jis, nei V. K. nieko vienas kitam neperdavė. Pažymi, jog teisme R. S. teigė neva susitikimas įvyko jau ne prie nurodyto prekybos centro, o namo, kuriame gyveno V. K. , laiptinėje, todėl narkotikų perdavimas negalėjo būti užfiksuotas. Apelianto manymu, tokiu būdu tyrėjas duoda melagingus parodymus, siekdamas apsunkinti jo teisinę padėtį.

Vienu svarbiausių įrodymu, paneigiančių tvirtinimą, jog narkotikus jis įgijo iš V. K. , apeliantas nurodo tai, kad akivaizdžiai skiriasi pas jį ir V. K. rastų narkotikų sudėtis: pas apeliantą rasta 0,184 g miltelių, kurių sudėtyje nustatyta 0,071 g heroino, kas atitinkamai sudarė 40 % bendros masės; pas V. K. rasta 177,37 g miltelių, kurių sudėtyje nustatyta 46,086 g heroino, kas sudarė 26 % bendros masės. Akcentuoja, jog tokios aplinkybės paneigia jo narkotikų įgijimo šaltiniu buvus V. K. , tačiau teismas ignoravo šį faktą. Taip pat nurodo, jog teisme buvo teigiama, kad iš telefoninių pokalbių tarp jo ir V. K. matyti, jog jie tarpusavyje neva užšifruotai kalbėjosi apie narkotikus, jų įgijimą, vadindami „kakava“, „akmeniu“. Apeliantas kategoriškai su tuo nesutinka ir tvirtina, jog tokie pokalbiai neegzistuoja, kadangi jis su V. K. apie tai nekalbėjo, o tai, kad pas V. K. surasti narkotikai, jam pasakė pareigūnai.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliantas mano, jog bylą nagrinėjęs teismas nevertino nurodytų faktų, sąmoningai juos ignoravo, buvo šališkas ir palaikė bylos baigtimi suinteresuotų asmenų poziciją. Prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atsižvelgti į tai, kad tokio pobūdžio nusikaltimą padarė pirmą kartą ir skirti sulaisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba sumažinti terminuotos laisvės atėmimo bausmės trukmę.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Š. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 29 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Pirmiausia nurodo, jog byla yra sufabrikuota, tyrėjas A. B. naudojo prieš jį psichologinį ir fizinį spaudimą, vertė apkalbėti L. D. B. , nors jis net nebuvo su pastarąja pažįstamas (ką vėliau nustatė teismas). Taip pat buvo priverstas apkalbėti V. K. , su kuriuo jis pažįstamas daug metų, palaiko draugiškus santykius (teismas vėlgi pripažino, jog tarp jų nebuvo jokių nusikalstamų ryšių).

Apeliantas pripažįsta savo kaltę ir gailisi įvykdęs pirmąją nusikalstamą veiką (2009-01-08). Tvirtina, jog nusikalstamą veiką imituojantiems asmenis pardavė savo reikmėms įsigytą heroiną, kadangi trūko pinigų, buvo alkanas. Mano, jog, pasinaudodami tokia jo būkle, nusikalstamą veiką imituojantys asmenys išprovokavo jį nusikalsti. Iš byloje esančio protokolo matyti, kad Klaipėdos m. VPK ONTT II skyriaus viršininkas R. S. minėtus asmenis aprūpino pinigais, davė nurodymus, kaip jį išprovokuoti nusikalsti, nors LR BPK 158 str. 4 d., 159 str. 3 d. draudžia policijos pareigūnams provokuoti nusikaltimus. Pažymi, jog duodamas parodymus R. S. pripažino aprūpinęs asmenis Nr. 1 ir Nr. 2 pinigais, pamokęs juos, kaip šie turėtų kalbėti. Apelianto manymu, šioje byloje buvo pažeistos LR BPK 198 str. – 204 str. nuostatos (skunde nedetalizuojama, kuo pasireiškė pažeidimas). Dėl padarytų procesinių pažeidimų prašo išteisinti dėl 2009-01-08 nusikalstamos veikos.

Kategoriškai neigia įvykdęs 2009-01-13 nusikalstamą veiką, ką patvirtina ir vaizdo įrašas. Tvirtina, jog iš vaizdo įrašo matyti, jog pareigūnas tiesiog „įkišo“ jam pinigus. Teigia ir šiuo atveju buvęs išprovokuotas nusikalsti. Nurodo jau daug metų vartojantis narkotikus, be pašalinės pagalbos negali atsikratyti šio įpročio, daug kartų bandė tą padaryti, tačiau vėl pradėdavo iš naujo.

Pažymi, jog liudytojas E. L. davė melagingus parodymus. Antai jis iš pradžių teigė iš apelianto nuolat pirkdavęs heroiną, po to teigė įgydavęs tik periodiškai, o dar vėliau teigė neva jis (apeliantas) jį tik pavaišino du kartus. Apelianto tvirtinimu, tai liudytojas jį du kartus vaišino nurodyta narkotine medžiaga, kadangi jos visada turi. Už tai jis E. L. pripildydavo benzino baką už 80 – 100 Lt. Be to, teisme liudytojas pripažino, jog būdamas apsvaigęs jį (apeliantą) apkalbėjo, dėl ko apeliantas prašo nesivadovauti liudytojo E. L. parodymais. Taip pat pažymi, jog iš telefoninių pokalbių negalima daryti jokių išvadų, kadangi jie yra prastos kokybės, girdisi tik šniokštimas ir traškėjimas, be to, juose nė karto nebuvo pavartoti žodžiai „heroinas“, „kokainas“ ir tt. Kompaktinis diskas yra sugadintas, todėl negalima suprasti, kas ir ką kalba.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji L. D. B. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 29 d. nuosprendį ir ją išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Skunde nurodoma, jog apeliantės kaltė yra grindžiama nepatikimais, neinformatyviais, dviprasmišką įrodomąją vertę turinčiais įrodymais. Tvirtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne dėl jos nusikalstamų veiksmų ar turimos operatyvinės informacijos, kad ji užsiima LR BK 260 str. numatyta nusikalstam veika, be to, prieš ją nebuvo sankcionuotas nusikalstamą veiką imituojantis modelis. Vienintele sulaikymo priežastimi apeliantė nurodo tą aplinkybę, kad jos ir nuteistojo V. K. namuose surastos narkotinės medžiagos, o, atsižvelgdamas į tai, kad ant namuose buvusių daiktų rasti jos pirštų pėdsakai, teismas padarė prielaidą, kad ir ji užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu, jų išfasavimu. Apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada ir pateikia savo versiją, kaip pirštų antspaudai galėjo atsirasti ant folijos gabalėlių, t. y. kratos protokole užfiksuota, jog folija paimta virtuvėje, kurioje ji foliją naudojo maisto gamyboje. Tad suprantama, kad tokiu būdu jos pirštų pėdsakai galėjo likti ant nurodytos medžiagos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ant folijos nerasti V. K. pirštų pėdsakai, padarė prielaidą neva ji fasuodavo narkotikus, tačiau, kaip pažymima skunde, atliekant ekspertizę nustatyti dar vieni pirštų antspaudai, tačiau jie nebuvo tinkami identifikavimui. Apeliantė teigia, jog tokiu būdu neatmetama galimybė, kad šiuos pirštų pėdsakus paliko V. K. . Pažymima, jog ant polietileninių maišelių rasti biologiniai pėdsakai, kas leidžia tvirtinti, jog minėti maišeliai buvo jos namuose, kuriuose ji gyveno kartu su V. K. , todėl čia ant įvairių daiktų buvo galima rasti susimaišiusių biologinių pėdsakų.

Nesutinka su tuo, jog teismas nepatikėjo V. K. parodymais, kad jis maišelį į jos rankinę įdėjo jai nieko apie tai nežinant. Pažymi, jog rankinėje rastas maišelis su heroino pėdsakais, heroinas išbarstytas ant automobilio sėdynės, o V. K. burnoje aptiktos maišelio liekanos su aguonomis ir jų dalių koncentratu. Iškart po sulaikymo V. K. parodė maišelį įdėjęs į jos rankinę, tačiau ta aplinkybė, jog jis nepatikslino konkrečios vietos – nenurodė įdėjęs į rankinėje esančią piniginę, teismui sukėlė abejones parodymų tikrumu.

Mano teismą nepagrįstai nepatikėjus V. K. parodymais, kad ji nieko nežinojo apie narkotines medžiagas, jų prekybą. Pabrėžia, jog norint atmesti kaltinamojo parodymus, neužtenka jais nepatikėti, būtina detaliai išdėstyti kitus patikimus įrodymus, paneigiančius tokius parodymus. Akcentuoja skundžiamame nuosprendyje nesant nurodyta, kas ir kada pirko iš jos narkotines medžiagas, su kuo ji tarėsi dėl jų įgijimo ar pardavimo. Teigia, jog iš byloje esančio slapto sekimo protokolo (t. 1, b. l. 106) matyti, kad ji nesusitikinėjo su jokiais asmenimis, o tik važiuodavo į prekybos centrą ar turgavietę. Nežino, su kuo susitikinėjo V. K. , kuris tik prieš 8 mėnesius grįžo iš įkalinimo įstaigos, ji nežinojo jo draugų ir pažįstamų, o kadangi pastarasis neturėjo vairuotojo pažymėjo, tai ji V. K. jam prašant nuveždavo arba šis važiuodavo kartu su ja, kai ji turėdavo reikalų parduotuvėje ar kitur, tačiau ji nežino, ar V. K. tuo metu su kuo nors susitikdavo. Jai matant niekas nepardavinėjo narkotinių medžiagų. Mano, kad teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai daugiau atitinka veiksmus, numatytus LR BK 259 str. 1 d., o ne LR BK 260 str. 3 d.

Šalies argumentai

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė LR BPK 20 str. nuostatas, nešališkumo bei nekaltumo prezumpcijos principus, įrodinėjimo naštą perkėlė jai, be to, buvo neobjektyvus, t. y. rėmėsi tik kaltinančiomis aplinkybėmis. Nurodo, jog nuosprendyje tik apibendrintai išdėstyti įrodymai, kurie, anot teismo, patvirtina jos kaltę. Be to, jie apibendrintai sietini su V. K. kaltę pagrindžiančiais įrodymais (antai, nuosprendyje nurodomos SMS žinutės, telefoniniai pokalbiai, nors konkrečiai jos nei SMS žinučių, nei telefoninių pokalbių neužfiksuota).

Kategoriškai neigia padariusi nusikalstamą veiką, mano esanti nepagrįstai kalinama antrus metus. Tvirtina turinti pragyvenimo šaltinį, gauna pensiją, vaikai suaugę, gyvena savarankiškai, jokio turto neįgijo, kas paneigia ją vertusis narkotinių medžiagų prekyba.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 29 d. nuosprendį ir: 1) išteisinti dėl narkotinių medžiagų (heroino) pardavimo A. K. ; 2) išteisinti dėl 1,380 g narkotinės medžiagos (aguonų ir jų dalių koncentrato) įgijimo ir laikymo; 3) pašalinti bendrininkavimo su L. D. B. aplinkybę; 4) pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi; 5) sumažinti laisvės atėmimo bausmę.

Pirmiausia apeliantas pasisako dėl, jo įsitikinimu, nepagrįsto nuteisimo pardavus narkotinę medžiagą (heroiną) A. K. . Pažymi, kad jo ir A. K. susitikimas neužfiksuotas jokiomis techninėmis priemonėmis, nenustatyta, ar išvis įvyko kažkoks perdavimas. Pats A. K. teisme parodė, kad jie tik pasisveikino, o SMS žinutes prieš susitikimą rašė, kadangi norėjo susitarti pasiskolint pinigų. Akcentuoja, jog byloje nepaneigta A. K. nurodyta aplinkybė, kad narkotines medžiagas jis įgijo ne iš jo (apelianto), o iš kito asmens ir dalį narkotikų jau buvo suvartojęs. Pažymi, jog 2009-03-09 specialisto išvadoje nenurodyta, kad pas A. K. rasta narkotinė medžiaga yra identiška pas jį rastoms narkotinėms medžiagoms. Apeliantas neigia pardavęs A. K. narkotikus, to nepatvirtina ir byloje surinkti įrodymai, todėl prašo, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., jį išteisinti.

Toliau aptariama nusikalstama veika dėl 1,380 g narkotinės medžiagos (aguonų ir jų dalių koncentrato) įgijimo ir laikymo, prašant jį išteisinti. Apeliantas nesutinka įgijęs ir laikęs nurodytas narkotines medžiagas. Pažymi, jog narkotinė medžiaga buvo rasta burnos ertmėje, kai 2009-02-20 – 2009-02-21 dėl sunkaus laipsnio komos buvo gydomas ligoninėje. Policijos pareigūnas Ž. A. patvirtino 2009-02-20, apie 21 val. 30 min., kartu su medicinos sesute jo burnoje aptikęs sukramtytą polietileninį maišelį su narkotine medžiaga, kuri, kaip vėliau nustatyta, ir buvo aguonų ir jų dalių koncentratas (1,380 g masės). Teigia, jog byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jis sulaikymo metu prarijo heroiną, dėl ko apsinuodijo, tačiau kyla abejonės dėl burnoje rastos narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentrato. Atkreipia dėmesį į tai, jog 2009-02-20, 12 val. 40 min., buvo sulaikytas, tada pristatytas į komisariatą, 13 val. 10 min. atlikta jo asmens krata, o po to, nežinia kuriuo laiku atvežtas į ligoninę, kurioje jam nustatytas ūmus apsinuodijimas opiatais ir tik apie 21 val. 30 min., būnant reanimacijos skyriuje, jo burnoje surandamas sukramtytas polietileninis maišelis su aguonų ir jų dalių koncentratu. Tvirtina pats negalįs paaiškinti, kaip šis maišelis atsirado jo burnoje, tačiau kategoriškai neigia jį apskritai turėjęs. Tokią jo poziciją patvirtina ir tai, kad nei namuose atliktos, nei asmens kratų metu tokios narkotinės medžiagos nebuvo rastos, apie jas neužsimenama ir specialisto išvadose.

Skunde ginčijama teismo išvada, kuria konstatuota jį ir L. D. B. bendrininkavus. Nesutinka su įrodymais, kuriais teismas grindžia minėtą išvadą, ir akcentuoja aiškiai parodęs, kad L. D. B. nieko nežinojo apie jų bute laikomas narkotines medžiagas. Tvirtina, jog polietileniniai maišeliai buvo naudojami maisto papildų išfasavimui (tą darė ir L. D. B. ), o folijos gabalėlius jis iškirpo iš folijos rulono, kurį žmona naudojo gamindama maistą. Apelianto manymu, tokios jo nurodytos aplinkybės yra logiškos ir nuoseklios, jos nepaneigtos, todėl bendrininkavimas, kuris pripažintas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi būti pašalintas.

Šalies argumentai

Apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Pabrėžia nuo pat pirmos įtariamojo apklausos pilnai pripažinęs, jog įgijo ir laikė didelį narkotinių medžiagų kiekį. Skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ nuostatas, numatančias, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Tvirtina prisipažinęs ir gailintis įgijęs bei laikęs didelį kiekį narkotinių medžiagų, todėl prašo pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, sumažinant paskirtą bausmę.

Galiausiai dėstomi argumentai dėl daiktinių įrodymų. Pabrėžiama, jog kratos metu paimti daiktiniai įrodymai nebuvo fiksuojami techninėmis priemonėmis. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, procesinis įforminimas bei laikymo tvarka reglamentuoja LR BPK 92 str. 1 d., 207 str. 2 d. Apelianto teigimu, nei 2009-03-03, nei 2009-03-12 apžiūros protokoluose nepaminėtos elektroninės svarstyklės. 2009-05-20 specialisto išvadoje nurodyta „specialiame policijos pakete Nr. 0044514 yra elektroninės svarstyklės su užrašu „EC-500““(užduotyje nurodyti ir folijos kvadratėliai, kurių nebuvo). Apeliantui kyla abejonė, kad minėtas paketas iki specialisto tyrimo buvo pažeistas, išimant iš jo folijos kvadratėlius. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas tvirtina, jog teismo posėdžio metu parodytos svarstyklės yra ne tos, kurias jis laikė savo namuose. Be to, elektroninės svarstyklės nebuvo paminėtos ir kaltinamajame akte prie daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Atkreipiamas dėmesys, kad 2010-02-23 specialisto išvadoje nustatyta, kad ant tirti pateiktų svarstyklių, paimtų kratos, atliktos jo ir L. D. B. namuose, nerasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Teigia, jog elektroninės svarstyklės nenufotografuotos, tokiu būdu pažeidžiant LR BPK 207 str. 2 d. nuostatas ir negalint patikrinti jų suradimo patikimumo, kaip tai numatyta LR BPK 289 str. 1 d. įtvirtintais proceso veiksmais.

Prie apeliacinio skundo nuteistasis prideda darbo sutartį, patvirtinančią, jog jis nuo 2008-12-12 iki sulaikymo dirbo, turėjo pragyvenimo šaltinį ir, anot jo, neturėjo tikslo užsiimti narkotinių medžiagų platinimu. Tvirtina šį dokumentą gavęs tik dabar, todėl jo negalėjo pateikti pirmos instancijos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistieji V. K. , A. K. ir J. Š. bei jų gynėjai, taip pat nuteistosios L. D. B. gynėja prašė patenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus, o prokuroras prašė šiuos skundus atmesti.

Nuteistųjų J. Š. , L. D. B. ir V. K. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies ir Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 29 d. nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (LR BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo A. K. apeliacinio skundo

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad pastarasis ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, prašydamas paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba bent jau sumažinti jos trukmę. Dėstydamas argumentus, kodėl jam turėtų būti skirta švelnesnė bausmė, apeliantas pirmiausia akcentuoja tai, jog apygardos teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi. Anot nuteistojo, jis aiškiai ir nuosekliai patvirtino narkotines medžiagas įgijęs dieną prieš iki jo sulaikymo iš asmenų, prekiaujančių tokiomis medžiagomis prie priklausomybės ligų dispanserio. Akcentuoja, kad iš jo buvo reikalaujama duoti V. K. kaltinančius parodymus, jam buvo grasinama susidorojimu, todėl tyrimo pradžioje jis bijojo nurodyti tikrąsias heroino įgijimo aplinkybes.

Nuteistojo skunde aptariama atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra numatyta LR BK 59 str. 1 d. 2 p. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai asmuo savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų bei stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, jog ši aplinkybė nustatoma ne vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – ji turi būti objektyviai įvertinama, atsižvelgiant į visą bylos aplinkybių visumą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių, objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui bylos aplinkybių pripažinimas, galimai dalį kitų neesminių neigiant bei duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus iki nuosprendžio priėmimo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju kolegija nemato pagrindo konstatuoti, jog A. K. pripažino visas esminę reikšmę turinčias aplinkybes. Analizuojant nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, matyti, kad jis viso baudžiamojo proceso metu kategoriškai neigė narkotines medžiagas įgijęs iš V. K. . Ikiteisminio tyrimo metu jis formaliai nors ir nurodė pripažįstantis savo kaltę, tačiau iš apklausos protokolų matyti, kad jis neįvardijo neleistinų medžiagų įgijimo šaltinio ir davė itin lakoniškus parodymus dėl nusikaltimo aplinkybių (t. 2, b. l. 96-97), o vėliau iš viso atsisakė „duoti kokius nors parodymus ar atsakinėti į klausimus“ (t. 2, b. l. 99-100), pažymėdamas, jog išsamiau pasisakys teisme. Teisiamajame posėdyje jis vėlgi kategoriškai paneigė narkotines medžiagas pirkęs iš V. K. ir tvirtino jas įgijęs iš asmens, kurio pavardės negalėjo nurodyti („iš ko buvau įsigijęs narkotines medžiagas, nežinau. Aš nežinau to asmens pavardės, iš ko įsigijau narkotikus) (t. 5, b. l. 97-98), be to, neigė įvykio dieną buvęs prie prekybos centro „Vingis“, o su V. K. susitiko, neva norėdamas pasiskolinti pinigų (šias aplinkybes nuteistasis neigia ir apeliaciniame skunde). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. K. yra nuteistas už tai, kad iš V. K. įgijo (taip pat laikė ir gabeno) narkotines medžiagas – heroiną, neturėdamas tikslo jų platinti, t. y. 2009-02-20, apie 10 val. 20 min., jis susitiko su V. K. prie prekybos centro „Vingis“ ir įgijo iš pastarojo ne mažiau kaip 0,184 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,071 g narkotinės medžiagos – heroino. Tuo tarpu apeliantas, prašydamas pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą LR BK 59 str. 1 d. 2 p., kategoriškai nesutinka su nurodytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, t. y. neigia neleistinas medžiagas įgijęs iš V. K. , be to, apskritai nurodo kitą dieną ir vietą, kuomet buvo padarytas šis nusikaltimas. Vadinasi, apeliantas neigia esmines, juridinę reikšmę veikos kvalifikavimui turinčias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, jog jis pripažino savo kaltę. Tai, kad A. K. , iš kurio sulaikymo metu buvo rasta ir paimta narkotinė medžiaga – heroinas, neneigia ją laikęs ir gabenęs, neužtenka konstatuoti, kad jis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto LR BK 259 str. 1 d. numatyto nusikaltimo. Apeliacinio skundo argumentai taip pat liudija apelianto siekį visomis įmanomomis pastangomis paneigti nusikaltimo padarymo aplinkybes. Tad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad A. K. atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Pagrindo tokiai išvadai nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas, todėl kaip nepagrįstas atmetamas apelianto prašymas pripažinti minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Toliau kolegija aptars kitus apeliacinio skundo argumentus, kurių didesnė dalis yra skirta vienokiu ar kitokiu būdu paneigti bent kokias neteisėtų veiksmų sąsajas tarp apelianto ir V. K. . Antai nuteistasis pirmiausia tvirtina buvęs verčiamas duoti V. K. kaltinančius parodymus bei išsako visą eilę teiginių, susijusių su tariamai neteisėtais tyrėjo R. S. veiksmais (grasino susidoroti, toleravo asmenų prekybą prie priklausomybės ligų dispanserio ir t.t.). Aptardama tokią nuteistojo poziciją, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis versiją dėl prieš jį daryto spaudimo iškėlė tik apeliaciniame skunde. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme jis nė karto nenurodė buvęs verčiamas duoti išgalvotus parodymus, grasinamas ir pan. Pažymėtina, kad nuo pirmos apklausos momento nuteistojo teisėms ir teisėtiems interesams atstovavo gynėjas advokatas, dalyvavęs kiekvienos apklausos metu. Jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti apelianto teiginiai dėl neteisėtų tyrėjo R. S. veiksmų. Nei jis, nei jo gynėjas viso baudžiamojo proceso metu neišsakė jokių nusiskundimų, byloje tokie faktai taip pat nėra užfiksuoti, todėl kolegija neturi jokio pagrindo abejoti, jog nuteistojo A. K. parodymai buvo gauti kitokiu būdu, nei tą numato baudžiamojo proceso įstatymas (atkreiptinas dėmesys, kad apelianto nurodytas pareigūnas net neatliko A. K. apklausų, visus procesinius veiksmus vykdė vyriausiasis tyrėjas A. B. ).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą liudytoju apklaustas R. S. parodė, jog jis šioje byloje išties neatliko jokių procesinių veiksmų, tik dalyvavo sulaikant A. K. ir kitus nuteistuosius. Jis nei fizinio, nei psichologinio poveikio nuteistiesiems nenaudojo.

Tokie skundo teiginiai, kuriais nurodoma, jog A. K. neva atsisakius duoti parodymus prieš V. K. , jis buvo apkaltintas nusikaltimu, kurio nepadarė, sulaikytas, vėliau paleistas, tačiau dar po mėnesio vėl sulaikytas, po ko suėmime išbuvo net 3 mėnesius, nėra pagrįsti ir nepateikia duomenų, rodančių, jog baudžiamasis procesas prieš nuteistąjį buvo atliktas neteisėtai ir netinkamai. Nuteistasis A. K. buvo sulaikytas, turint objektyvių duomenų, kad jis galimai padarė LR BK 259 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Pagrindą tokiems duomenims suteikė operatyvinio sekimo bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų metu surinkta informacija. Apklausus sulaikytąjį ir nustačius nesant pagrindo griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymui, A. K. kitą dieną po sulaikymo buvo paleistas, paskyrus jam žymiai švelnesnes kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą (t. 2, b. l. 104-105, 106, 107). Nepagrįstas apelianto teiginys dėl to, kad jam nepaklusus tyrėjo veiksmams, vėliau jis R. S. iniciatyva buvo suimtas 3 mėnesiams. Bylos medžiagoje nėra užfiksuoti tokie duomenys – šiame baudžiamajame procese jam nė karto nebuvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Nors nuteistasis skunde ir įtikinėja buvęs įbaugintas, tačiau, kaip matyti, nepateikia jokių objektyvių ir įtikinamų argumentų tokiai pozicijai pagrįsti. Tikint apelianto versija, kad jis buvo verčiamas duoti V. K. kaltinančius parodymus, būtų nelogiška, kad jis, atsisakęs tą daryti ir apklausos metu neįvardijęs nė vienos aplinkybės, susijusios su tuo, kad narkotikai buvo įgyti iš V. K. , praėjus pusantros paros buvo paleistas iš sulaikymo, paskyrus nepalyginamai švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas. Tai tik dar kartą patvirtina, jog apelianto versija dėl prieš jį vartoto psichologinio spaudimo, apie ką, beje, pirmą kartą nurodoma tik apeliaciniame skunde, yra išgalvota ir neparemta jokiais įrodymais.

Nors apeliantas kategoriškai ir neigia narkotinę medžiagą – heroiną įgijęs iš V. K. , tačiau bylos medžiaga paneigia tokią jo poziciją. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos matyti, kad 2009-02-20, nuo 09 val. 48 min. iki 10 val. 13 min., A. K. tariasi susitikti su V. K. , prašydamas pastarojo „pagelbėti“ (t. 1, b. l. 98). Iškart po to, t. y. 10 val. 22 min., jiedu susitinka prie prekybos centro „Vingis“, kur vienas kitam kažką perduoda. Tokie duomenys yra užfiksuoti slapto sekimo protokole (t. 1, b. l. 106-108). Sulaikius A. K. ir atlikus jo asmens kratą, buvo surastas ir paimtas polietileninis maišelis, užrištu mazgu su šviesa kristalizuota medžiaga, o piniginėje rastas folguoto popieriaus lankstinukas su šviesiais milteliais (t. 2, b. l. 78-79). Atlikus tyrimą ir gavus specialisto išvadą, nustatyta, jog rusvos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė 0,071 g (t. 2, b. l. 89-90). Nors nuteistasis įrodinėja su V. K. susitikęs, norėdamas pasiskolinti pinigų, tačiau teismas pagrįstai nepatikėjo tokia jo versija. Suprantama, jog telefoninių pokalbių turinyje nėra minimi žodžiai „narkotikai“, „heroinas“, kadangi tokio pobūdžio temos paprastai yra šifruojamos tam tikromis kodinėmis sąvokomis, ką liudija ir byloje užfiksuotų SMS trumpųjų žinučių tarp A. K. ir V. K. turinys (t. 1, b. l. 92-98). Nors apeliantas ir tvirtina neva tokių pokalbių ar žinučių tarp jo ir V. K. nebuvo, tačiau iš suvestinės prie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo aiškiai matyti, kaip pats A. K. vartoja sąvokas „akmuo“, „kakava“, „šokoladas“ ir tt. Kolegija detaliau šių duomenų neanalizuos, kadangi konkrečiai jais A. K. kaltė dėl 2009-02-20 įvykdyto nusikaltimo nėra grindžiama. Analizuojamu atveju A. K. taip pat tiesiogiai nemini tikrojo susitikimo tikslo, o tik nurodo prašantis pagelbėti, dėl ko vėliau atsidėkos (t. 1, b. l. 92-98). Akivaizdu, jog tuo atveju, jei A. K. būtų išties norėjęs pasiskolinti pinigų (apeliaciniame skunde nurodo turėjęs tikslą pasiskolinti 100 Lt), jis taip ir būtų nurodęs. Tuo tarpu šiuo atveju tiesioginis susitikimo tikslas yra sąmoningai nutylimas ir konkrečiai neįvardijamas, nors atsižvelgiant į bylos duomenis matyti, kad panašaus pobūdžio prašymų „susitikti ir pagelbėti“ yra buvę ir anksčiau (t. 1, b. l. 92-98).

Be to, iš asmens kratos protokolo matyti, kad A. K. sulaikymo metu neturėjo jokių pinigų, išskyrus 1 JAV dolerio kupiūrą ir 83 cnt monetomis (t. 2, b. l. 78-79. Tad, jei jis su V. K. susitiko, turėdamas tikslą pasiskolinti pinigų, jie sulaikymo metu būtų buvę atitinkamai surasti. Tiesa, teisme A. K. tvirtino, jog tik susitikęs su V. K. prašė pastarojo pinigų, tačiau tokie jo parodymai vertinami kritiškai. Aukščiau aptarti, taip pat skundžiamame nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina, jog A. K. prašymu pastarasis ir V. K. susitiko prie Klaipėdoje esančio prekybos centro „Vingis“, kur apeliantas iš V. K. įgijo narkotinę medžiagą. Tai, kad minėtas susitikimas nebuvo nufilmuotas (šią aplinkybę nuteistasis akcentuoja skunde), nereiškia, jog teismas neturėjo pagrindo remtis slapto sekimo protokole užfiksuotais duomenimis. Slaptas sekimas atliktas esant teisėtam pagrindui, t. y. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. nutartį (t. 1, b. l. 8-9). Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato imperatyvaus reikalavimo, jog tokia procesinė prievartos priemonė būtų fiksuojama techninėmis vaizdo ar garso įrašo priemonėmis, išskyrus tai, jog tokių priemonių naudojimas turi būti numatytos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje (LR BPK 160 str. 3 d.).

Atsakant į A. K. skundo teiginį dėl neva melagingų pareigūno R. S. parodymų siekiant pašalinti prieštaravimus liudytojo parodymuose (t. 4, b. l. 203-204) apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas liudytojas R. S. . Jis parodė, kad keletą kartų asmeniškai stebėjo namo Nr. 35 I. S. g., Klaipėdoje laiptinę, kurioje esančiame bute gyveno V. K. . Buvo atvejis, kai V. K. laiptinėje susitiko su A. K. , tačiau tai nebuvo 2009 m. vasario 20 d.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus liudytojas suklydo sakydamas, jog sulaikymo dieną matė, kaip A. K. užėjo į V. K. buto laiptinę, o išėjus jį palydėjo (t. 4, b. l. 203-204). Sulaikymo dieną A. K. susitiko su V. K. prie perkybos centro ,,Vingis“, t. y. ten, kaip nurodyta slapto sekimo protokole. A. K. sekė Operatyvinio biuro darbuotojai, jie važiavo paskui A. K. , kai šis išsiskyrė su V. K. . Radijo ryšio pagalba R. S. perdavė, jog A. K. įlipo į mikroautobusą, darbuotojai važiavo paskui jį, o po to sustabdė mikroautobusą, sulaikė A. K. ir rado pas jį narkotinę medžiagą – heroiną.

Negalima sutikti su apelianto argumentu, jog akivaizdžiai skiriasi pas jį ir V. K. rastų narkotinių medžiagų sudėtis. Skunde nuteistasis nurodo, kad iš jo paimtų miltelių sudėtyje buvo nustatyta 0,071 g heroino, kas atitinkamai sudarė 40 % bendros masės, o pas V. K. rastuose 177,37 g miltelių buvo nustatyta 46,086 g heroino, kas sudarė 26 % bendros masės. Apelianto įsitikinimu, tai rodo, kad akivaizdžiai skiriasi iš jo ir V. K. paimtų narkotikų sudėtis, kas paneigia faktą, jog narkotinę medžiagą – heroiną jis įgijo iš V. K. . Atmesdama tokį nuteistojo argumentą, kolegija vadovaujasi specialisto išvadomis Nr. 140-(1492)-IS1-1837 ir Nr. 140-(1495)-IS1-4030 (t. 2, b. l. 89-90; t. 3, b. l. 42-45). Taigi iš pirmosios specialisto išvados matyti, kad folijos lankstinuke esančių rusvos spalvos miltelių sudėtyje yra heroinas, kurio masė 0,071 (38,4 %). Tuo tarpu iš V. K. buvo paimta visa eilė maišelių su milteliais, kuriuose nustatyta narkotinė medžiaga – heroinas, kurio laisvosios bazės bendroji masė kiekviename maišelyje nustatyta skirtinga. Neaišku, kokiais duomenimis remdamasis, nuteistasis A. K. tvirtina neva pas V. K. rastos narkotinės medžiagos – heroino bendroji masė sudarė 26 %. Iš specialisto išvados Nr. 140-(1495)-IS1-4030 matyti, kad panašaus dydžio masė nustatyta tik viename iš plastikinių maišelių rastoje heroino sudėtyje, t. y. rudos spalvos supresuotos medžiagos sudėtyje nustatyta esant heroiną, kurio laisvosios bazės masė medžiagoje yra 23,978 g (24,1%) (t. 3, b. l. 42-45). Tuo tarpu kituose skirtinguose maišeliuose esančio heroino laisvosios bazės masė siekė nuo 6% iki 39,8%. Minėtoje specialisto išvadoje ištirtuose heroino mėginiuose buvo nustatyta ir 38,6% - 38,8% masė, kas rodo, kad iš esmės sutampa iš jo ir V. K. paimtos draudžiamos narkotinės medžiagos – heroino procentinė masė. Vadinasi, ši aplinkybė, priešingai nei tvirtina apeliantas, ne paneigia faktą, kad jis narkotinę medžiagą įgijo iš V. K. , o visumoje kartu su kitais įrodymais tik patvirtina, jog narkotinės medžiagos aprūpinimo ir įgijimo šaltinis buvo būtent nuteistasis V. K. .

Kaip deklaratyvus atmetamas apelianto argumentas dėl to, jog teismas buvo šališkas ir palaikė bylos baigtimi suinteresuotų asmenų poziciją. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. Šio principo esmė, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo, todėl šių reikalavimų pažeidimas nagrinėjant bylą teisme – besąlygiškas pagrindas panaikinti priimtą sprendimą. Realizuojant šį principą baudžiamosios bylos procese reikšminga tai, kad nagrinėjantis bylą teismas būtų vienodai dėmesingas šalių procesinėms teisėms bei pareigoms ir objektyvus tiek vienai, tiek kitai proceso šaliai, rodytų vienodą iniciatyvą realizuojant šalių teises šioms reiškiant pagrįstus prašymus bei teikiant įrodymus, taip pat ir vertindamas įrodymus priimant baigiamąjį teismo aktą. Pagrindinė proceso dalyvių priemonė realizuojant savo konstitucinę teisę į bešališką teismą yra nušalinimo institutas. Šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl LR BPK 58 str. išvardytų priežasčių. Minėto straipsnio 1 d. 4 p. nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Šiuo atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nei nuteistasis A. K. , nei jo gynėjas teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepareiškė nušalinimo teismui ir nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumu. Aukštesnės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių LR BPK 58 str. numatytų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas pirmosios instancijos teismą pripažinti šališku. Taip pat pažymėtina ir tai, kad iš esmės nedetalizuotas skundo teiginys dėl to, jog neva teismas iš anksto palaikė bylos baigtimi suinteresuotų asmenų poziciją, t. y. nenurodytos aplinkybės, kuo pasireiškė tokia teismo pozicija. Tad kolegija negali pateikti detalių teisinių argumentų, susijusių su nurodytu teiginiu, tačiau pažymi, jog teisiamojo posėdžio protokole nėra užfiksuota nė viena aplinkybė, leidžianti bent jau suabejoti tuo, jog teismas turėjo išankstinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme, prašydamas paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba bent jau sumažinti jos trukmę. Iš skundo turinio matyti, kad toks prašymas motyvuojamas tuo, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą LR BK 59 str. 1 d. 2 p., taip pat tai, kad tokio pobūdžio nusikaltimą jis padarė pirmą kartą. Ankstesniais argumentais, kolegija kaip nepagrįstą atmetė nuteistojo prašymą dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo. Vadinasi, prašymas dėl bausmės švelninimo grindžiamas iš esmės vieninteliu argumentu, t. y. tuo, kad tokio pobūdžio nusikaltimą jis padarė pirmą kartą. Įvertinus bylos medžiagą, akivaizdu, kad toks apelianto teiginys nėra teisingas ir jis nesudaro jokio pagrindo bausmės švelninimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. K. praeityje yra daug kartų teistas, analizuojamą nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, kas rodo, jog nuteistasis nepadarė jokių teigiamų išvadų. Tai, kad pastarasis nusikaltimas yra kitokio pobūdžio nei ankstesni, anaiptol, nereiškia esant pagrindą apelianto nusikalstamus veiksmus vertinti kaip mažiau pavojingus ir, remiantis tuo, švelninti paskirtą bausmę. Priešingai, tokia aplinkybė tik parodo, jog apeliantas nėra linkęs kritiškai vertinti savo elgesį, toliau sąmoningai ignoruoja visuomenėje susiformavusias elgesio taisykles ir imasi naujų kriminalinių nusikaltimų, kurių anksčiau nebuvo padaręs.

Aukštesnės instancijos teismo manymu, apygardos teismas, skirdamas nuteistajam A. K. bausmę, bendrųjų bausmės pagrindų, numatytų LR BK 54 str. 2 d., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimas baigtas), atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (anksčiau net 8 kartus teistas, teistumas neišnykęs, nedirba) ir skyrė bausmę, savo dydžiu lygią (net šiek tiek mažesnę) straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Pažymėtina, jog LR BK 61 str., reglamentuojantis bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, numato, jog ne didesnė kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė skiriama tais atvejais, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tuo tarpu šiuo atveju net ir nenustačius to, kad A. K. pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi bei aktyviai padėjo išaiškinti įvykdytą nusikalstamą veiką, jam buvo paskirta nurodyto dydžio bausmė. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė, kurios dydis yra lygus (netgi šiek tiek mažesnis) sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, yra išties teisinga ir ne per griežta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ją dar labiau mažinti. Skundžiamame nuosprendyje teismas motyvavo savo poziciją skirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę. Tokį sprendimą iš esmės nulėmė A. K. asmenybės charakteristika, t. y. daugkartiniai ankstesni teistumai, naujo nusikaltimo padarymas, esant neišnykusiam teistumai, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas, dėl ko pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Taigi, kolegijos manymu, nuteistajam A. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirta teisinga ir pagrįsta bausmė.

Dėl J. Š. apeliacinio skundo

Kolegija, susipažinusi su skundžiamo nuosprendžio motyvais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. Š. kaltu ir jį nuteisdamas, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.

Nuteisimo dėl narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo sąlyga yra įgijimo, laikymo bei gabenimo faktų nustatymas ir jų pagrindimas teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtais ir vėliau apkaltinamajame nuosprendyje išdėstomais įrodymais. LR BPK 305 str. 1 d. 1 p. nustato, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 2 punktas reikalauja, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis, teismas atmetė kitus įrodymus. Šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas pažeidė LR BPK 305 str. 1 d. 1 p., 2 p. nuostatas. Itin reikšminga laikytina 2009 m. spalio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, priimta siekiant suvienodinti teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, arba neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Šioje nutartyje yra suformuluoti būtini reikalavimai įrodinėjant LR BK 260 straipsnyje numatytą veiką, t. y. tą veiką, už kurią ir yra nuteistas apeliantas (tiesa, nutartyje yra konkrečiai pasisakoma dėl LR BK 260 str. 3 d., tačiau išdėstyti reikalavimai neabejotinai analogiškai taikomi ir to paties straipsnio kitose dalyse numatytoms nusikalstamoms veikoms). Visų pirma pažymėtina, kad neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, gali reikštis visa eile straipsnio dispozicijoje išvardintų alternatyvių veikų (gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, pardavimu ar kitokiu platinimu), kurių kiekviena iš esmės atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Vadinasi, bet kurios iš tų veikų padarymas (esant visiems sudėties požymiams) sudaro pakankamą pagrindą kaltininką nubausti pagal BK 260 str. 1 d. LAT plenarinė sesija minėtoje byloje konstatavo, jog „ < ... > teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų“.

Tuo tarpu iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad J. Š. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno bei pardavė narkotines medžiagas, o būtent: jis iki 2009 m. sausio mėn. 8 d., tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,109 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,027 g narkotinės medžiagos – heroino, kurias parsigabenęs laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kol 2009 m. sausio mėn. 8 d., apie 17 val. 50 min., paminėtoje savo gyvenamojoje vietoje, šias narkotines medžiagas už 60 Lt neteisėtai pardavė nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyviams Nr. l ir Nr. 2.

Apeliantas taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas ir jas pardavė, o būtent: jis iki 2009 m. sausio mėn. 13 d., tikslesnis laikas ir data tyrimo metu nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 0,077 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,020 g narkotinės medžiagos – heroino, po ko šią narkotinę medžiagą iki 2009 m. sausio 13 d., tikslesnis laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai atgabeno prie Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) namo, kur jis (J. Š. ) ir NVIV dalyvis Nr. 2 susitarė dėl narkotinių medžiagų pirkimo-pardavimo bei iš pastarojo paėmė 50 Lt už įtarime paminėtų medžiagų pardavimą. Po pokalbio su NVIV dalyviu Nr. 2, jis (J. Š.), veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, užėjo į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, po ko apie 16 val. 30 min. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo išėjęs iš minėto namo laiptinės perdavė nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyviui Nr. 2 0,020 g narkotinės medžiagos – heroino.

Vadinasi, 2009-01-08 nusikalstamos veikos atveju apelianto kaltė pasireiškė keturiomis atskiromis nusikalstamomis veikomis, t. y. nurodytos narkotinės medžiagos įgijimu, laikymu, gabenimu ir pardavimu. 2009-01-13 nusikalstamomis veikos atveju J. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas taip pat už keturių atskirų nusikalstamų veikų padarymą, t. y. neteisėtą narkotinės medžiagos – heroino įgijimą, laikymą, gabenimą ir pardavimą. Tokiu atveju teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, apkaltinamajame nuosprendyje privalėjo išdėstyti įrodyta pripažintos kiekvienos alternatyvios nusikalstamos veikos aplinkybes: nurodyti nusikaltimo padarymo būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis, teismas atmetė kitus įrodymus (LR BPK 305 str. 1 d. 1 p., 2 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (LR BPK 301 str. 1 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tokiu atveju, kai jo buvimą pagrindžia įrodymai, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tokie įstatymo reikalavimai, t. y. neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį, taikytini ir tais atvejais, kai baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje yra nurodomos kelios alternatyvios veikos, kaip ir šiuo konkrečiu atveju. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atskirai išdėstyti aplinkybes, pagrindžiančias kiekvieną alternatyvią LR BK 260 str. 1 d. nurodytą veiką, t. y. įgijimą, laikymą, gabenimą bei pardavimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 37 ,,Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ (toliau – Nutarime) yra išaiškintos bei aptartos šių alternatyvių veiksmų sąvokos. Nutarimo 11 punkte nurodyta, jog įgijimu laikomi tokie veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropines ar narkotines medžiagas ir pirmos kategorijos jų pirmtakus (prekursorius). Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas ir kt. Nutarimo 12 punkte išaiškinta, jog laikymas – psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). To paties nutarimo 13 punkte nustatyta, kad gabenimas (taip pat ir siuntimas) apima psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos tų medžiagų pirmtakų (prekursorių) buvimo, laikymo vietos pakeitimą, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir t. t. Nutarimo 14 ir 15 punktai aiškina „pardavimo“ bei „kitokio platinimo“ sąvokas. Pardavimas yra vienas iš psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) platinimo būdų. Tai medžiagų perdavimas kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą. Kitoks platinimas minėtų medžiagų ir prekursorių perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir tt. (kitoks platinimas bus konstatuojamas ir tuomet, kai medžiagų turėtojas suleis jų dozę kitam asmeniui). Tad pripažįstant J. Š. kaltu ir nuteisiant jį už neteisėtą narkotinės medžiagos – heroino įgijimą, laikymą, gabenimą bei pardavimą buvo būtina aiškiai išdėstyti tai patvirtinančius esminius įrodymus, tačiau akivaizdu, kad ne visais atvejais tai buvo padaryta. Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad teismas 2009-01-08 nusikalstamos veikos atveju nenustatė įgijimą bei gabenimą patvirtinančių aplinkybių, t. y. neaišku kokiomis aplinkybėmis, kada, iš kokio šaltinio, už kokią pinigų sumą buvo įgyta ne mažiau kaip 0,109 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,027 g narkotinės medžiagos – heroino, taip pat neaišku, iš kur, kada, kaip, kokiomis aplinkybėmis šios medžiagos gabentos. 2009-01-13 nusikalstamos veikos atveju nenustatytas ne mažiau kaip 0,077 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,020 g narkotinės medžiagos – heroino, įgijimas (kokiomis aplinkybėmis, kada, iš kokio šaltinio, už kokią pinigų sumą įgyta nurodyta narkotinė medžiaga), laikymas (kokiu laikotarpiu ir kokioje vietoje ji buvo laikoma) ir gabenimas (iš kur, kada, kaip, kokiomis aplinkybės gabentas nurodytas kiekis heroino). Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė ir neįrodė šių aplinkybių, iš kaltinimo šalintina, kad J. Š. 2009-01-08 nusikalstamos veikos atveju įgijo ir gabeno, o 2009-01-13 nusikalstamos veikos atveju – įgijo, laikė ir gabeno nuosprendžio 4-ame lape nurodytą narkotinę medžiagą (t. 5, b. l. 139). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas J. Š. iš kaltinimo pašalino, jog jis iki 2009-01-13 0,077 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,020 g narkotinės medžiagos – heroino, įgijo iš V. K. , taip pat, kad iki 2009-01-08 0,109 miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,027 g narkotinės medžiagos – heroino, įgijo iš V. K. ir L. D. B. (analogiškai ir V. K. bei L. D. B. iš kaltinimo pašalintas minėtų neleistinų medžiagų pardavimas J. Š. ) (14-as nuosprendžio lapas arba t. 5, b. l. 149-150). Teismas tokią išvadą padarė, kadangi tyrimo metu nesurinkti pakankami įrodymai, patvirtinantys, jog J. Š. narkotinę medžiagą įgijo iš V. K. bei iš jo ir L. D. B. . Visgi iš kaltinimo pašalinus tai, jog heroinas įgytas iš nurodytų konkrečių asmenų, alternatyvi veika – įgijimas – J. Š. palikta inkriminuota, už kurią jis ir buvo nuteistas, nors tokios nusikalstamos veikos konkrečios padarymo aplinkybės ir nebuvo nustatytos.

Kitų įrodytomis pripažintų alternatyvių nusikalstamų veikų, t. y. neteisėto narkotinės medžiagos – heroino laikymo ir pardavimo (dėl 2009-01-08 nusikalstamos veikos) bei pardavimo (dėl 2009-01-13 nusikalstamos veikos), aplinkybės apkaltinamajame nuosprendyje yra išdėstytos ir atskleistos, taip pat aptarti įrodymai, kuriais grindžiama J. Š. kaltė.

Toliau kolegija pasisakys dėl konkrečių apeliacinio skundo argumentų. Pirmiausia apeliantas tvirtina esą byla yra sufabrikuota, jam buvo daromas psichologinis ir fizinis spaudimas, buvo siekiama priversti, kad jis apkalbėtų L. D. B. ir V. K. . Kolegija kritiškai vertina nuteistojo teiginį dėl bylos sufabrikavimo, kadangi jis neparemtas jokiais objektyviais duomenimis. J. Š. kaltė yra pagrįsta teisme tiesiogiai ištirtais ir įvertintais įrodymais, o kaltę pagrindžiantys motyvai yra konkrečiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje. Tuo atveju, jei kaltininkas nesutinka su konkrečiais įrodymais, jis turi teisę išdėstyti argumentus, ginčijančius atitinkamas teismo išvadas, o ne deklaratyviai teigti esą byla yra sufabrikuota. Skunde apeliantas tvirtina patyręs fizinį ir psichologinį spaudimą, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. Š. nuo pirmos apklausos momento turėjo gynėją advokatą, dalyvavusį kiekvienos apklausos metu. Byloje nėra nė vieno paties J. Š. ar jo gynėjo surašyto pranešimo apie tai, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami netinkamai, naudojant tam tikras neleistinas priemones ar būdus. Toks klausimas ikiteisminiame tyrime apskritai nebuvo keliamas. Nors apeliantas teigia buvęs verčiamas apkalbėti L. D. B. bei V. K. , tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu surašytų jo įtariamojo apklausos protokolų matyti, kad J. Š. atsisakė duoti bet kokius parodymus, atsakyti į tyrėjo klausimus, nepasirašė apklausos protokolų. Taigi niekuo nepagrįstas nuteistojo teiginys dėl vertimo duoti minėtus asmenis kaltinančius parodymus, kadangi bylos medžiaga liudija, jog apeliantas pasirinko sau priimtiną gynybos būdą, t. y. neduoti jokių parodymų, ir tokios pozicijos laikėsi viso ikiteisminio tyrimo metu.

Skunde keliama versija neva apeliantas buvo išprovokuotas nusikalsti. Nors J. Š. pilnai pripažįsta įvykdęs 2009-01-08 nusikalstamą veiką, tačiau tvirtina, jog heroiną nusikalstamą veiką imituojantiems asmenims pardavė tik dėl to, jog pastarieji, pasinaudodami jo būkle (neturėjo pinigų, buvo alkanas), įkalbėjo parduoti savo reikmėms nusipirktą narkotinę medžiagą. Atsižvelgdamas į tai, prašo išteisinti dėl minėto nusikaltimo. Analogiškas prašymas pateikiamas ir dėl 2009-01-13 nusikalstamos veikos, šiuo atveju kategoriškai neigiant kaltę ir vėl tvirtinant buvus provokaciją.

Kiekvienoje byloje, kurioje buvo taikomi nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai (toliau – NVIV), būtina kruopščiai ištirti, ar tokio pobūdžio veiksmai taikyti teisėtai. NVIV gali būti taikomi tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų, kadangi tik tokiu atveju yra pagrindas daryti išvadą apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas pagal L. P. pareiškimą, kuriame nurodoma, jog bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), J. Š. ir kiti pareiškėjui nežinomi asmenys aktyviai prekiauja narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis (t. 1, b. l. 1). Atsižvelgiant į tai, buvo kreiptasi į teismą dėl atitinkamų procesinių prievartos priemonių sankcionavimo prieš J. Š. (taip pat ir V. K. ) – slapto sekimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Visos išvardintos procesinės prievartos priemonės J. Š. taikytos tik po to, kai tokio procesinio veiksmo taikymo būtinumą patvirtino teismas, priimdamas atitinkamas nutartis. Pažymėtina, jog NVIV prieš apeliantą buvo atlikti esant objektyviam pagrindui, t. y. gavus pareiškimą bei jo pagrindu pradėto ikiteisminio tyrimo metu surinkus duomenis apie galimai nusikalstamą J. Š. veiklą. Liudytojų T. N. , R. S. , taip pat liudytojo Nr. 2, kuriam buvo taikomas anonimiškumas, parodymai, techninių priemonių panaudojimo protokolai, apelianto J. Š. ir liudytojo Nr. 2, kuriam buvo taikomas anonimiškumas, susitikimo garso įrašas bei pokalbio suvestinė nesuteikia jokio pagrindo daryti išvadą, apie tai, kad nuteistasis buvo provokuojamas nusikalsti. Kolegija tokį J. Š. teiginį vertina kaip jo pasirinktą gynybos priemonę ir konstatuoja, jog NVIV prieš apeliantą taikyti teisėtai ir pagrįstai, t. y. esant faktiniam ir teisiniam pagrindams. Skundo argumentas, jog R. S. aprūpino anoniminius liudytojus Nr. 1 ir Nr. 2 pinigais, negali būti tapatinamas su pastangomis išprovokuoti nusikalsti. Savaime suprantama, jog atlikdami nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 259 str., 260 str., imituojančius veiksmus, t. y. siekdami įgyti, laikyti ir gabenti narkotines ir psichotropines medžiagas, esant reikalui perduoti jas tretiesiems asmenims (tokių nusikalstamų veiksmų imitavimas numatytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartyje), anoniminiai liudytojai buvo aprūpinti pinigais, kurie buvo būtini įgyjant narkotines ir psichotropines medžiagas. Skunde užsimenama ir apie tai, jog tyrimo metu buvo pažeistos LR BPK 198 str. – 204 str. nuostatos, tačiau nenurodomas nė vienas argumentas, patvirtinantis, kuo pasireiškė netinkamas nurodytų baudžiamojo proceso įstatymų nuostatų taikymas.

Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, neturi pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeista anonimiškumo suteikimo liudytojams tvarka ar tai, kad tyrimo veiksmai, atlikti su nurodyto statuso proceso dalyviais, yra neteisėti ir nepagrįsti.

Nesutikdamas su jo nuteisimu dėl 2009-01-13 įvykdytos nusikalstamos veikos, J. Š. nurodo, jog pinigai jam buvo tiesiog „įkišti“, tokiu būdu siekdamas įrodyti, jog buvo išprovokuotas nusikalsti. Toks nuteistojo teiginys neatitinka tikrovės, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme apklaustas liudytojas Nr. 2, kuriam taikomas anonimiškumas, patvirtino, jog pats J. Š. nurodė „čekio“ kainą, dėl ko jis pastarajam sumokėjo šio įvardintą sumą, t. y. penkiasdešimt litų (t. 1, b. l. 122-124; t. 5, b. l. 10-11). Iš pokalbio suvestinės taip pat matyti, jog J. Š. keletą kartų pakartoja, jog jo parduodamų „čekių“ kaina yra 50 Lt („penkiasdešimt visi čekiai“, „nu pas mane čekiai tada už penkiasdešimt“) (t. 1, b. l. 139-140). Bylos medžiaga patvirtina, jog būtent tokią sumą liudytojas Nr. 2, kuriam taikomas anonimiškumas, sumokėjo J. Š. , o šis tuos pinigus paėmė, po ko nenustatytas asmuo iš namo laiptinės išnešė ir nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam asmeniui padavė 0,020 g narkotinės medžiagos – heroino.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde ginčijami liudytojo E. L. parodymai, teigiant esant juos melagingus. Iš byloje užfiksuotų liudytojo E. L. parodymų (t. 3, b. l. 113-114; t. 5, b. l. 91-93) matyti, kad jis skirtingose baudžiamojo proceso stadijose nurodė išties prieštaringas aplinkybes dėl J. Š. . Teismas nuosprendyje aptarė liudytojo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, ir grindė jais J. Š. kaltę, tačiau konkrečiai nenurodė, kuria parodymų dalimi vadovaujasi, o kurią atmeta. Ikiteisminiame tyrime kaip liudytojas apklaustas E. L. teigė pirkdavęs heroiną arba šis už suteiktas transporto paslaugas pats jį vaišindavo (t. 3, b. l. 113-114). Teisme liudytojas jau kategoriškai neigė narkotines medžiagas įgydavęs iš apelianto ir nurodė, jog pastarasis gal tik kokį vieną ar du kartus pavaišino heroinu (t. 5, b. l. 91-93). Kolegija pažymi, jog liudytojo parodymai nėra susiję su konkrečiomis nusikalstamomis veikomis, kurias 2009-01-08 ir 2009-01-13 įvykdė nuteistasis J. Š. . Tad grindžiant apelianto kaltę liudytojo E. L. parodymais yra svarbūs tuo, kad jais patvirtinama, jog J. Š. buvo susijęs su narkotinių medžiagų prekyba. Kolegija vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo parodymais, kurių metu jis neabejotinai patvirtino, kad J. Š. prekiavo narkotinėmis medžiagomis, kurias iš pastarojo įsigydavo ir jis. Nors teisme liudytojas bandė atsisakyti tokių parodymų, tvirtindamas neva anksčiau jo nurodytomis aplinkybėmis negalima tikėti, kadangi jis vartojo narkotikus ir galimai davė tikrovės neatitinkančius parodymus, tačiau kolegija tokiais E. L. teiginiais netiki. Iš liudytojo E. L. apklausos protokolo matyti, kad jis savo ranka parašė perskaitęs protokolą, sutiko su jo turiniu ir pasirašė. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad liudytojo būklė būtų sukėlusi bent kažkokių įtarimų jį apklaususiai tyrėjai. Naivus liudytojo įtikinėjimas, kad jis „galbūt ne taip atsakė į tyrėjos pateiktus klausimus“, o pakitę E. L. parodymai vertinami kaip noras padėti neblogai pažįstamam asmeniui.

Skunde nurodoma, jog tyrimo metu padaryti telefoniniai pokalbiai yra prastos kokybės, girdisi traškėjimas, dėl ko sunku suprasti, kas ir ką kalba. Atsakydama į tokį nuteistojo teiginį, kolegija pažymi, jog byloje yra telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų pagalba užfiksuotų pokalbių bei SMS trumpųjų žinučių suvestinės. Be to, yra atlikti rusų kalba vykusių pokalbių vertimai. Tad nuteistųjų, tarp jų ir apelianto J. Š. , pokalbių bei SMS trumpųjų žinučių turinys yra aiškus ir nekeliantis jokių abejonių, dėl ko teismas pagrįstai šiais įrodymais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Ta aplinkybė, kad pokalbių metu tiesiogiai neminimi žodžiai „heroinas“, „kokainas“ ir kt., kaip pabrėžia apeliantas, anaiptol, nereiškia, kad pokalbių turinys nebuvo susijęs su narkotinių medžiagų pirkimu, pardavimu, disponavimu ir t.t. Neabejotina, jog panašaus pobūdžio temos yra sąmoningai šifruojamos tam tikromis frazėmis ar sąvokomis, siekiant kaip įmanoma labiau nuslėpti tikrąjį pokalbio objektą. Pažymėtina, jog teismas telefoninių pokalbių metu surinktus duomenis vertino visumoje kartu su kitais įrodymais ir J. Š. kaltė elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei garsų įrašų darymo protokoluose užfiksuotais duomenimis grindžiama tiek, kiek juos patvirtino kiti įrodymai (liudytojų parodymai, techninių priemonių panaudojimo protokoluose užfiksuota informacija). Pažymėtina, jog nors telefoninių pokalbių įrašuose bei atliktose pokalbių suvestinėse buvo surinkti duomenys, jog nuo 2009-01-08 iki 2009-01-12 apeliantas J. Š. telefonu bendravo su V. K. , su kuriuo užšifruotai aptarė įvairius klausimus, susijusius su narkotinėmis medžiagomis, tačiau tokių duomenų nepakako daryti išvadą, jog J. Š. narkotinę medžiagą – heroiną įgijo iš V. K. (2009-01-13 nusikalstamos veikos atveju).

Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam J. Š. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus LR BK 54 str.: į tai, jog padaryti du tyčiniai sunkūs nusikaltimai (LR BK 11 str. 5 d.), nusikalstamų veikų stadiją (abu nusikaltimai baigti), nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinti atsakomybę charakterizuojantys duomenys (apeliantas net 16 kartų teistas, iš naujo nusikalto praėjus gana trumpam laikui po paleidimo iš pataisos namų, daug kartų teistas administracine tvarka –2005 m. – 2008 m. laikotarpiu net 77 kartus, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio), ir skyrė laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu lygias straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Kaip ir pasisakant dėl į A. K. paskirtos bausmės teisingumo, taip ir šiuo atveju paminėtinas LR BK 61 str., reglamentuojantis bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, kuris numato, jog ne didesnė kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė skiriama tais atvejais, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors pirmosios instancijos teismas ir nenustatė aukščiau išvardintų sąlygų, t. y. to, kad J. Š. pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi bei aktyviai padėjo išaiškinti įvykdytą nusikalstamą veiką, jam buvo paskirta straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį atitinkanti bausmė. Tad atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija mano, jog nuteistajam J. Š. paskirta bausmė yra tinkama bei pagrįsta ir nėra jokio teisinio pagrindo ją dar labiau švelninti. Tokio pagrindo nesuteikia ir ta aplinkybė, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka J. Š. buvo susiaurinta LR BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo apimtis, pašalinant atitinkamas alternatyvias veikas.

Dėl nuteistojo V. K. apeliacinio skundo

Nuteistojo V. K. apeliaciniame skunde išreikšti penki prašymai: išteisinti dėl 0,071 g heroino pardavimo A. K. bei dėl 1,380 g narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentrato įgijimo ir laikymo, pašalinti bendrininkavimo su L. D. B. aplinkybę, pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, sumažinti laisvės atėmimo bausmę.

Kolegija pirmiausia dėsto argumentus dėl pirmojo skunde išreikšto reikalavimo ir kaip nepagrįstą atmeta prašymą išteisinti V. K. dėl narkotinės medžiagos – 0,071 g heroino pardavimo A. K. .

Kolegija, nesutikdama su apelianto prašymu jį išteisinti, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, aptarė juos nuosprendyje ir pagrįstai pripažino V. K. pardavus 0,071 g heroino A. K. . Apygardos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai aptarti skundžiamame nuosprendyje, jie įvertinti, nurodyta, kuriais iš jų grindžiamos teismo išvados, o kurie atmesti kaip nepagrįsti. Nuosprendžio 17 lape (arba t. 5, b. l. 152) yra nurodyti nuoseklūs ir logiški motyvai, kodėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. K. 0,071 g heroino įgijo iš V. K. . Aukštesnės instancijos teismas, sutikdamas su nuosprendyje išdėstytais motyvais pažymi, kad tiek A. K. , teik V. K. veiksmai dėl 0,071 g heroino (A. K. nuteistas už tai, kad šią narkotinę medžiagą įgijo iš V. K. , o šis, kad pardavė A. K. ) yra detaliai išvardinti ir aptarti atsakant į A. K. apeliacinį skundą. Taip pat yra išanalizuoti byloje surinkti įrodymai, kuriais remiantis buvo patvirtintos išvardintos nusikalstamos veikos aplinkybės. Todėl kolegija, atsakydama į V. K. skundo argumentus, pažymi, jog apelianto prašymas išteisinti dėl 0,071 g heroino pardavimo atmetamas tais pačiais motyvais, kaip ir A. K. skundas dėl tos pačios narkotinės medžiagos įgijimo. Apeliantas bando įtikinti teismą, kad jo ir A. K. susitikimo neužfiksavus jokiomis techninėmis priemonėmis, išvis nėra nustatyta, kad buvo kažkoks perdavimas. Ta aplinkybė, jog V. K. ir A. K. susitikimas prie prekybos centro ,,Vingis“ nebuvo nufilmuotas, dar nereiškia, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šį faktą. Antai iš 2009 m. sausio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties matyti, jog buvo leista du mėnesius, nuo 2009 m. sausio 6 d. iki 2009 m. kovo 6 d. Klaipėdos apskrities VPK ONT biuro vyr. tyrėjams bei Operatyvinės veiklos biuro pareigūnams, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikti prieš V. K. ir kitą nuteistąjį slaptus tyrimo veiksmus. Taip pat dviejų mėnesių laikotarpiui buvo paskirtas slaptas V. K. sekimas (t. 1, b. l. 8-9) ir leista klausytis V. K. pokalbių jo naudojamais mobilaus ryšio telefonais, daryti jų įrašus bei kitaip kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją (t. 1, b. l. 11-12; 41; 84). 2009 m. vasario 20 d. rytą A. K. rašė SMS žinutes V. K. prašydamas ,,pagelbėti“, o ,,atsidėkotų paskui“ (t. 1, b. l. 98). Iš slapto sekimo protokolo matyti, kad V. K. iš namų išėjo 10 val. 22 min., atėjo prie prekybos centro ,,Vingis“, susitiko su A. K. ir vienas kitam kažką perdavė (t. 1, b. l. 106-109). Vyresnysis tyrėjas T. N. tarnybiniame pranešime nurodė, jog tuoj po to A. K. buvo sulaikytas ir 10 val. 50 min. pristatytas į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur atlikus asmens kratą surastas ir paimtas folguoto popieriaus lankstinukas su šviesiais, neaiškios kilmės milteliais (t. 2, b. l. 76, 78-79). Specialistės, atlikusios objektų tyrimą, išvadoje konstatavo, kad milteliuose, surastuose pas A. K. asmens krato metu yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė 0,071 g (t. 2, b. l. 89-90). Viso proceso metu V. K. neigė pardavęs, o A. K. pirkęs iš pastarojo nurodytą narkotinę medžiagą ir pateikė versiją, neva susitikimo tikslas – pinigų pasiskolinimas. Ši nuteistųjų versija kategoriškai paneigta bylos duomenimis: iškart po sulaikymo Klaipėdos apskrities VPK patalpose atlikus A. K. asmens kratą, pinigų nebuvo surasta (išskyrus 1 JAV dolerio kupiūrą ir 83 centus monetomis), (t. 2, b. l. 78-79). V. K. apeliaciniame skunde teigiama, kad A. K. jam rašė SMS žinutes norėdamas susitarti dėl pinigų pasiskolinimo, tačiau šis skundo argumentas atmetamas kaip nepasitvirtinęs. Tuo atveju, jei A. K. būtų norėjęs pasiskolinti pinigų, būtų taip ir padaręs, o iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos matyti, kad susitikimo tikslas buvo visai kitas – įsigyti narkotinių medžiagų. Iš byloje užfiksuotų SMS trumpųjų žinučių tarp A. K. ir V. K. turinio matyti, jog tikrasis pokalbių turinys yra užkoduotas, jie nemini žodžio - narkotikai, o kalbasi apie ,,kakavą“, ,,akmenis“. A. K. prašo V. K. ,,Aš pusę to akmens <...>“, kalbasi su nenustatytasis asmenimis ir aptaria kainą (t. 1, b. l. 92-98).

Priešingai nei teigiama A. K. skunde, byloje nėra jokių duomenų, kad A. K. 2009 m. vasario 20 d. apie 10 val. 20 min. prie prekybos centro ,,Vingis“ 0,071 g heroino būtų įsigijęs ne iš V. K. , o kitų nenustatytų asmenų.

Žemesnės instancijos teismas

Dar apeliantas skunde teigia, jog 2009-03-09 specialisto išvadoje Nr. 140-(1492)-ISI-1837 (t. 2, b. l. 89-90) nenurodyta, kad pas A. K. rasta narkotinė medžiaga yra identiška pas jį rastoms narkotinėms medžiagoms.

Atsakant į šį skundo argumentą konstatuojama, kad heroino laisvosios bazės bendroji masė visuose paimtuose maišeliuos buvo skirtinga: pas A. K. rastos narkotinės medžiagos – heroino 0,071 g, išreikšta procentais – 38,4% (t. 2, b. l. 89-90), o pas V. K. rastame heroine atitinkamai - 6 %, 38,6%, 39,7%, 24,1%, 39,8%, 38,8%, 6,4% (t. 3, b. l. 42-45). Specialistai, ištyrę heroino mėginius nustatė ir 38,6%, ir 38,8% masę, o tai patvirtina, jog iš esmės sutampa iš V. K. ir A. K. paimtos draudžiamos narkotinės medžiagos – heroino procentinė masė. Šiais motyvais atmetamas skundo teiginys, jog pas jį ir A. K. surastas heroinas skiriasi.

Tenkinamas V. K. prašymas ir iš kaltinimo pašalinamas nuteistasis dėl 1,380 g narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentrato įgijimo, gabenimo bei laikymo. Šalinama iš kaltinimo, jog V. K. tą pačią dieną, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš namų pasiėmė ne mažiau kaip 1,380 g narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentrato, kurias automobiliu ,,VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno iki prekybos centro ,,Akropolis“, esančio Klaipėdoje, Taikos per. 61, kur minėtą narkotinę medžiagą V. K. laikė su savimi, kol tą pačią dieną buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Polietileninį maišelį su ne mažiau kaip 1,380 g narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentrato, V. K. toliau laikė burnoje iki 2009 m. vasario 20 d., kol jis buvo pristatytas į VĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, esančią Liepojos pl. 41, kur minėtos ligoninės medikai jo burnoje rado ir paėmė šią narkotinę medžiagą. Kolegija pažymi, jog prokuroras taip pat prašė iš kaltinimo V. K. pašalinti nuteisimą dėl 1,380 g narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentrato neteisėto turint tikslą platinti įgijimo, gabenimo bei laikymo.

Taip pat iš kaltinimo šalinama, jog V. K. iki 2009 m. vasario 20 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo labai didelį kiekį, t. y. 177,374 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 46,086 g narkotinės medžiagos – heroino, 1,380 g narkotinės medžiagos - aguonų ir jų dalių koncentrato, kurias neteisėtai parsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini).

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas V. K. pagal LR BK 260 str. 3 d. neteisėtai įgijus ir gabenus išvardintas narkotines medžiagas turint tikslą parduoti, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė neteisingas išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.

Nuteisimo dėl narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo sąlyga yra įgijimo, laikymo, gabenimo faktų nustatymas ir jų pagrindimas teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtais ir vėliau apkaltinamajame nuosprendyje išdėstomais įrodymais. LR BPK 305 str. 1 d. 1 p. nustato: nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 2 punktas reikalauja, jog nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas pažeidė LR BPK 305 str. 1 d. 1 p., 2 p. nuostatas. Itin reikšminga laikytina 2009 m. spalio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, priimta siekiant suvienodinti teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Šioje nutartyje yra suformuluoti būtini reikalavimai įrodinėjant LR BK 260 str. numatytą veiką.

Pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija minėtoje nutartyje konstatavo, jog <...> teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų“.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. K. nuteistas už tai, kad iki 2009 m. vasario 20 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo labai didelį kiekį, t. y. 177,374 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 46,086 g narkotinės medžiagos – heroino, 1,380 g narkotines medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentrato, kurias neteisėtai parsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), o po to V. K. ir L. D. B. , veikdami bendrininkų grupe, minėtą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų laikė bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kur dalį narkotinės medžiagos – heroino, išfasavo tolimesniam platinimui.

Šiuo konkrečiu atveju V. K. kaltė pasireiškė trimis atskiromis nusikalstamomis veikomis, t. y. nurodytų narkotinių medžiagų įgijimu, gabenimu ir laikymu. Vadovaujantis LR BPK 305 str. 1 d. 1 p., 2 p. nuostatomis pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje privalėjo išdėstyti įrodyta pripažintos kiekvienos alternatyvios nusikalstamos veikos aplinkybes: nurodyti padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (LR BPK 301 str. 1 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tokiu atveju, kai jo buvimą pagrindžia įrodymai, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tokie įstatymo reikalavimai taikytini ir tais atvejais, kai baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje yra nurodomos kelios alternatyvios veikos, kaip šiuo konkrečiu atveju. Pirmosios instancijos teismas privalo atskirai išdėstyti aplinkybes, pagrindžiančias kiekvieną alternatyvią LR BK 260 str. 3 d. nurodytą veiką, t. y. įgijimą, gabenimą, laikymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 37 ,,Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ yra išaiškintos bei aptartos šių alternatyvių veiksmų sąvokos. Apie jas konkrečiai pasisakyta atsakant į nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą, todėl iš naujo jos nebus analizuojamos. Kolegija pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju pripažįstant V. K. kaltu ir nuteisiant jį už neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą buvo būtina aiškiai išdėstyti tai patvirtinančius esminius įrodymus, tačiau tai nebuvo padaryta. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas nenustatė nei medžiagų įgijimą, nei gabenimą patvirtinančių aplinkybių, t. y. neaišku, kokiomis aplinkybėmis, kada iš kokio šaltinio, už kokią pinigų sumą V. K. įgijo narkotines medžiagas, taip pat nenustatyta, kada, iš kur, kokiu būdu jos buvo pargabentos į jo gyvenamąją vietą. Esant šioms aplinkybėms V. K. iš nuosprendžio šalinama, jog jis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti įsigijo 46,086 g heroino ir parsigabeno į butą. Neteisėto narkotinių medžiagų – 177,374 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 46,086 g narkotinės medžiagos – heroino laikymo aplinkybės apkaltinamajame nuosprendyje yra išdėstytos bei aptarti įrodymai, kuriais grindžiama V. K. kaltė.

Apeliantas neginčija laikęs heroiną, tačiau nesutinka įgijęs, gabenęs ir laikęs 1,380 g narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentratą, todėl dėl šios veikos kolegija ir pasisakys. Kadangi V. K. iš kaltinimo pašalintas šios narkotinės medžiagos įgijimas, tai tais pačiais motyvais šalinama ir jos gabenimas bei laikymas.

Iš nuosprendžio 151 lape (arba t. 5, b. l. 151) išdėstytų motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas V. K. dėl narkotinės medžiagos – 1,380 g aguonų ir jų dalių koncentrato gabenimo ir laikymo, jo kaltę pagrindė liudytojo Ž. A. parodymais, daiktų pateikimo protokolu ir specialisto išvada (t. 3, b. l. 75, 81). Liudytojas Ž. A. patvirtino patį narkotinės medžiagos suradimo faktą, t. y. kaip jam budint ir saugant ligoninės reanimacijos skyriuje komos ištiktą V. K. , medicinos seselė jo burnoje rado ir išėmė sukramtytą polietileninį maišelį su narkotine medžiaga (tai buvo nustatyta specialisto išvada Nr. 140-(1494)-ISI-6558 – (t. 3, b. l. 81). Daugiau jokių įrodymų apie 1,380 g aguonų ir jų dalių koncentrato gabenimą ir laikymą nesurinkta. Kolegija sprendžia, kad šios narkotinės medžiagos gabenimo ir laikymo aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo pakankamai ištirtos ir nesurinkti įrodymai, kada, kokiu būdu, iš kur V. K. pargabeno šią narkotinę medžiagą ir kada, kokiomis aplinkybėmis aguonų ir jų dalių koncentratas atsirado V. K. burnoje. Iš liudytojų T. N. , S. O. , R. B. parodymų matyti, jog jie matė, kaip sulaikymo metu V. K. kažką susipylė į burną. Šią aplinkybę apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir liudytojas R. S. . Šių liudytojų parodymais nustatyta, kad sulaikymo metu V. K. į burną išpylė viename lankstinuke buvusį heroiną, kurio likučiai buvo surasti ir surinkti automobilyje. Liudytojai nepatvirtino, kad V. K. tuo pačiu metu būtų į burną įdėjęs dar ir polietileninį maišelį su aguonų ir jų dalių koncentratu. Kitų duomenų, patvirtinančių, kaip polietileninis maišelis su aguonų ir jų dalių koncentratu atsirado V. K. burnoje, byloje nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. kartu su L. D. B. buvo sulaikyti 2009 m. vasario 20 d. 12 val. 45 min. prie prekybos centro ,,Akropolis“ Klaipėdoje, Taikos per. 61, kur buvo apžiūrėtas L. D. B. priklausantis automobilis ,,VW-Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo jie abu atvyko, ir automobilio salone esančioje L. D. B. rankinėje, piniginėje, ir ant vairuotojo sėdynės rasta narkotinė medžiaga – heroinas (t. 2, b. l. 167-170). Tą pačią dieną nuo 13 val. 10 min. iki 13 val. 30 min. buvo atlikta V. K. asmens krata, tačiau narkotikų nerasta (t. 2, b. l. 198), o kaip parodė R. S. , po to jį ištiko koma. Iš byloje esančios epikrizės (t. 2, b. l. 181) matyti, kad V. K. nuo 2009-02-20 iki 2009-02-21 buvo atvežtas iš areštinės apsinuodijęs opiatais, sunkaus laipsnio komoje. Liudytojo Ž. A. parodymais nustatyta, kad jis kaip konvojaus būrio vyresnysis postinis 2009 m. vasario 20 d. vakare saugojo V. K. , gulintį Klaipėdos universitetinės ligoninės reanimacijos skyriuje. V. K. buvo komos būsenoje. Kadangi V. K. sunkiai kvėpavo, tai medicinos seselė 21 val. 30 min. patikrino V. K. burną ir pirštais ištraukė sukramtytus ir seilėse išbrinkusius popierinį lankstinuką bei polietileninio maišelio likučius, kuriuose buvo matyti rudos spalvos masė (t. 3, b. l. 76-77). Šie daiktai buvo pateikti tyrėjui, patalpinti į standartinį policijos paketą ir užplombuoti (t. 3, b. l. 75). Atlikus šių objektų cheminį tyrimą konstatuota, jog rudos spalvos popieriaus gniužuluose iš sukramtyto plastikinio maišelio, 2009-02-20 Klaipėdos universitetinėje ligoninėje rasto pas V. K. burnoje, yra narkotinė medžiaga – aguonų ir jų dalių koncentratas, kurio masė 1,380 g (t. 3, b. l. 81). Byloje nėra nustatyta, kaip, kada ir prie kokių aplinkybių sulaikymo dieną pas V. K. burnoje atsirado plastikinis maišelis su aguonų ir jų dalių koncentratu, o vien tas faktas, jog dalyvaujant policijos pareigūnui jos buvo surastos V. K. burnoje ir išimtos, dar neįrodo jo kaltės gabenus ir laikius narkotinę medžiagą – aguonų ir jų dalių koncentratą.

Remiantis teismų praktika ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.8. punktu, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kadangi buvo išnaudotos visos galimybės ir nepavyko pašalinti abejonių dėl minėtos narkotinės medžiagos gabenimo ir laikymo, todėl šios aplinkybės šalinamos iš kaltinimo.

Kadangi apygardos teismas pažeidė LR BPK 305 str. 1 d. 1 p., 2 p. nuostatas ir neišdėstė įrodyta pripažintos kiekvienos alternatyvios nusikalstamos veikos, - gabenimo ir laikymo aplinkybes, t. y. nenurodė padarymo vietos, laiko, būdo, padarinių ir kitų svarbių aplinkybių, o taip pat įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei motyvų, kuriais vadovaujantis teismas atmetė kitus įrodymus, todėl iš kaltinimo ir nuosprendžio šalinama V. K. nuteisimas dėl neteisėto narkotinės medžiagos – 1,380 g aguonų ir jų dalių koncentrato gabenimo bei laikymo.

Kolegija netenkina V. K. prašymą – pašalinti bendrininkavimo su L. D. B. aplinkybę. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog V. K. veikė kartu su L. D. B. įgyjant narkotines medžiagas, tačiau paliko jų bendrininkavimą laikant labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Ši aplinkybė pagrįstai pripažinta V. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas - tai tyčinis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (LR BK 24 str. 1 d.). Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija – baudžiamoji byla Nr. 2K-P-9/2009).

V. K. skundo argumentas, jog L. D. B. nieko nežinojo apie jų bute laikomas narkotines medžiagas atmetamas kaip nepasitvirtinęs. V. K. kaltė kartu su L. D. B. laikius bute labai didelį kiekį narkotinių medžiagų pagrįsta byloje esančiais įrodymais: kratos protokolu (t. 3, b. l. 7-9) – kratos, atliktos L. D. B. ir V. K. bute Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) metu buvo surasti ir paimti: gelsvos spalvos milteliai dviejuose maišeliuose, rudos spalvos milteliai supakuoti į 22 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių, rudos spalvos supresuota medžiaga plastikiniame maišelyje, rudos spalvos milteliai folijos paketėlyje, elektroninės svarstyklės, o atlikus objektų tyrimą nustatyta, kad bendrą miltelių kiekį sudarė 177,365 g, kurių sudėtyje buvo 46,013 g narkotinės medžiagos – heroino (specialisto išvada – t. 3, b. l. 42-45). Kituose rašytiniuose įrodymuose – specialisto išvadose (t. 3, b. l. 66-70 ir t. 5, b. l. 72-75) konstatuojama, jog rankos pirštų pėdsakai, rasti ir paimti kratos metu nuo sukarpytos folijos kvadratėlių bei metalinių dėžučių yra palikti L. D. B. kairės rankos nykščiu bei V. K. dešinės rankos didžiuoju pirštu; ant tirti pateiktų maišelių rasta sumaišyta dviejų žmonių biologinių pėdsakų, tinkamų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Biologinių pėdsakų genotipai sutampa su V. K. ir L. D. B. genotipu. Šie ir kiti rašytiniai įrodymai, išanalizuoti ir aptarti nuosprendžio 15-17 lapuose (arba t. 5, b. l. 150-152), taip pat liudytojos R. B. parodymai (t. 5, b. l. 95-97) patvirtina, jog V. K. veikė bendrai su L. D. B. . Įrodymus teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą kolegija teigia, jog apeliantas suvokė, jog kartu su L. D. B. neteisėtai disponuojama labai didelį narkotinių medžiagų kiekį. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog ta aplinkybė, kad L. D. B. piniginėje rastame polietileniniame maišelyje nustatyti heroino pėdsakai, ant narkotinėms medžiagoms fasuoti skirtų folijos kvadratėlių, polietileninių maišelių su narkotinėmis medžiagomis rasti jos pirštų bei biologiniai pėdsakai, kategoriškai patvirtina, kad L. D. B. išfasuodavo narkotines medžiagas. Be to įvykio dieną sulaikius L. D. B. vairuojamą automobilį, kuriuo kartu važiavo ir V. K. , ant automobilio sėdynių buvo rasta narkotinės medžiagos – heroino. Ši medžiaga buvo rasta ant vairuotojo sėdynės, ant kurios sėdėjo pati L. D. B. . Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad V. K. ir L. D. B. , veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti gabeno narkotines medžiagas ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Iš objektyviųjų požymių sprendžiama, jog jie buvo pasiskirstę vaidmenimis – L.D. B. veždavo V. K. , kuris nevairuoja automobilio, į susitikimus su narkotikų pirkėjais, fasuodavo narkotikus dozėmis, o V. K. palaikė pastovų ryšį (mobiliuoju telefonu ir SMS žinutėmis) su pirkėjais, parduodavo narkotikus. Duomenų apie tai, kad bute surasti polietileniniai maišeliai buvo naudojami maisto papildų išfasavimui, byloje nėra. Priešingai, nei teigiama skunde, L. D. B. rankos pirštų pėdsakai buvo palikti ne ant folijos rulono (apeliantas tvirtina, jog žmona juo naudojosi gamindama maistą), o ant mažų sukarpytų folijos gabalėlių, naudojamų heroino įpakavimui.

Bendrininkavimas, kuris pripažintas atsakomybę sunkinanti aplinkybė, yra nustatytas objektyviais bylos duomenimis, todėl nėra pagrindo jį pašalinti.

Kolegija netenkina V. K. prašymą pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Pažymima, kad teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstama aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, jei kaltininkas padaręs nusikalstamą veiką apie tai prisipažino ikiteisminio tyrimo metu ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, nepripažįstamas prisipažinimas, jei kaltininkas teisme keičia parodymus ir ima neigti nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 ,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 4 kartus: pirmą kartą atsisakė duoti aprodymus dėl blogos savijautos (t. 3, b. l. 122), apklausiamas antrąkart nurodė, jog kaltę pripažįsta visiškai – pripažino bute laikęs narkotikus, bet nepripažino juos pardavęs J. Š. ir L. D. B. dalyvavimo nusikaltimo padaryme (t. 3, b. l. 123-125), o dar du kartus apklausiamas (t. 3, b. l. 129, 132) kaltu prisipažino iš dalies ir patvirtino anksčiau jo duotus parodymus. V. K. apklaustas teisme taip pat neigė, jog pardavė narkotikus A. K. , neigė L. D. B. dalyvavimą nusikaltime, o pripažino tik laikęs narkotikus namuose, vadinasi kaltę pripažino iš dalies (t. 5, b. l. 90-91, 104-108). V. K. viso proceso metu nepripažino esminių bylos aplinkybių (dėl narkotikų platinimo, L. D. B. bendrininkavimo), o duodamas parodymus teisme juos pakeitė, todėl negalima laikyti, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą.

Baudžiamasis įstatymas nenustato būdo ir formos, kaip kaltininkas turi išreikšti savo gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįstamas nuoširdžiu ir laikomas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti tokios veikos padarinius. Iš V. K. duotų parodymų proceso metu negalima daryti išvados, jog jis buvo nuoširdus ir kritiškai vertino savo elgesį. Jis, neigdamas pardavinėjęs narkotikus ir L. D. B. dalyvavimą nusikaltimo padaryme, stengėsi visais būdais sušvelninti savo teisinę padėtį ir padėti L.D. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms, negalima pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą LR BK 59 str. 1 d. 2 p.

Galiausiai apeliantas ginčija daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, procesinį įforminimą ir laikymo tvarką nurodydamas, jog buvo pažeistos LR BPK 92 str. 1 d. nuostatos. Šiame straipsnyje konstatuojama, jog daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, jeigu jų nereikia tirti BPK 205 str. nustatyta tvarka, turi būti apžiūrimi pagal BPK 207 str. nustatytas taisykles. Iš baudžiamos bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. vasario 20 d. padarius kratą V. K. ir L. D. B. bute Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), buvo surasta ir paimta daug daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, tarpe kurių elektroninės svarstyklės su užrašu ,,EC-500 MAX:500 g d=0,05 g“, kurios buvo patalpintos į paketą Nr. 0044514. Iš 2009-03-03 ir 2009-03-12 apžiūros protokolų matyti (t. 3, b. l. 17-28; 31-34), kad buvo apžiūrėti daiktai, kurie buvo surasti ir paimti kratos metu bute, tačiau, kaip teigiama apeliaciniame skunde, elektroninės svarstyklės išties nebuvo apžiūrėtos. Šiuo atveju kolegija konstatuoja, jog neapžiūrėjus elektroninių svarstyklių nebuvo pažeistos LR BPK 92 str. 1 d., 207 str. nuostatos, nes suradus svarstykles, ant jų paviršiaus buvo matyti neaiškios kilmės miltelių pėdsakai, todėl jos buvo patalpintos į paketą Nr. 0044514 ir perduotos cheminiam ištyrimui, kaip numatyta objektų tyrimo LR BPK 205 str. tvarka. Pirmosios instancijos teismas jau pasisakė, kad tirti pateiktos elektroninės svarstyklės yra tos pačios, kurios buvo surastos ir paimtos kratos metu apelianto bute. Nors apeliantui kyla abejonė, kad paketas Nr. 0044514 buvo pažeistas, tačiau specialisto išvadoje Nr. 140-(1495)-ISI-4030 (t. 3, b. l. 42-45) konstatuojama, kad tyrimui gauti objektai užklijuotame voke bei specialiame policijos pakete Nr. 0044514, pakuotės nepažeistos. Iš teisiamojo posėdžio protokolo (t. 5, b. l. 111) matyti, kad teisme buvo patenkintas V. K. prašymas ir apžiūrėtos elektroninės svarstyklės, tačiau jis niekuo nemotyvuodamas pareiškė, jog tai ne jo svarstyklės. Kadangi kratos metu suradus svarstykles ir vizualiai jas apžiūrėjus buvo matomi neaiškios kilmės miltelių pėdsakai, o atlikus cheminį jų tyrimą nustatyta, kad ant svarstyklių svėrimo paviršiaus yra narkotinės medžiagos – heroino ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai, todėl kolegija daro išvadą, jog tai tos pačios elektroninės svarstyklės ,,EC-500“, paimtos kratos metu V. K. ir L. D. B. bute. Tai, kad svarstyklės nenurodytos kaltinamajame akte prie daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ant jų nerasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, jos nenufotografuotos, nedaro šio daiktinio įrodymo niekiniu–jos laikomos tinkamu įrodymų šaltiniu, atitinkančiu LR BPK 20 str. įrodymams keliamus reikalavimus. Kadangi LR BPK 207 str. 2 d. nurodyta norma nėra imperatyvi, tai nebuvo būtina svarstykles nufotografuoti ar nufilmuoti.

Aukštesnės instancijos teismo manymu apygardos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. 2 d., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį – padarytas labai sunkus nusikaltimas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.) taip pat įvertino itin neigiamus V. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis (ankščiau teistas 6 kartus, teistumas neišnykęs, pripažintas pavojingu recidyvistu, nusikalto per lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos) ir pagal LR BK 260 str. 3 d. skyrė bausmę, savo dydžiu didesnę už straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. V. K. prie apeliacinio skundo pridėjo darbo sutartį (t. 6, b. l. 27), iš kurios matyti, jog jis nusikaltimo padarymo metu dirbo V. J. įmonėje (nuosprendyje nurodyta, jog niekur nedirbo). Ši aplinkybė, o taip pat tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka jam iš kaltinimo buvo pašalintos įstatyme numatytos alternatyvios nusikalstamos veikos, nesuteikia pagrindo švelninti V. K. paskirtą bausmę. Kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, mano, jog V. K. paskirta teisinga ir pagrįsta bausmė.

Dėl L. D. B. apeliacinio skundo

Iš L. D. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji ginčija faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvuotas teismo išvadas dėl jos kaltės ir prašo išteisinti.

Kolegija su tokiu apeliantės prašymu nesutinka ir atmeta jį kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios kaltės, jos įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos, tuo pačiu teisingai pritaikydamas baudžiamojo proceso įstatymo bei baudžiamojo įstatymo normas. Nuteistosios kaltė pilnai įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais. Apeliantės nuomone, nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas todėl, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne dėl jos nusikalstamų veikų, be to, prieš ją nebuvo sankcionuotas nusikalstamą veiką imituojantis modelis. Ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl kito asmens, t. y. J. Š. , turint informacijos, kad jis platina narkotines medžiagas, dar nereiškia, jog nuosprendis dėl jos yra nepagrįstas. Iš byloje esančios 2009 m. sausio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo teisėjo nutarties matyti, jog buvo leista Klaipėdos apskrities VPK Operatyvinės veiklos biuro pareigūnams, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikti prieš J. Š. ir apeliantės vyrą V. K. slaptus tyrimo veiksmus (t. 1, b. l. 8-9). Surinkus pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad V. K. žmonai priklausančiame bute Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini) yra psichotropinių, narkotinių medžiagų ir kitų nusikalstamai viekai tirti reikšmingų daiktų, 2009 m. vasario 20 d. buvo padaryta krata minėtame bute (t. 1, b. l. 5, 6, 7-9). Apeliantė ginčija padarytą teismo išvadą ir nesutinka su tuo, jog jos namuose surastos narkotinės medžiagos ir ant daiktų rasti jos pirštų pėdsakai patvirtino jos kaltę laikius ir fasavus narkotines medžiagas. L. D. B. iškelta versija, kaip jos pirštų pėdsakai galėjo atsirasti ant surastų folijos gabalėlių, yra išgalvota, naivi ir neįtikinanti, todėl atmetama. Jos nuomone, pirštų pėdsakai ant folijos atsirado tada, kuomet ji foliją naudojo gamindama maistą. Tačiau kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad jos rankos pirštų pėdsakai buvo surasti ne ant folijos rulonėlio, o ant sukarpytų, mažų folijos kvadratėlių (t. 3, b. l. 60-61; 66-67), paruoštų narkotinių medžiagų išfasavimui (t. 3, b. l. 17-28). Svarbu tai, kad apeliantės biologiniai pėdsakai surasti ir ant mažų polietileninių maišelių, taip pat skirtų narkotikų fasavimui (t. 3, b. l. 17-28; t. 5, b. l. 72-75).

Viso proceso metu L. D. B. kalta neprisipažino: apklausiama kaip įtariamoji ji negalėjo paaiškinti, kaip jos bute, miegamojo kambario spintoje atsirado narkotinės medžiagos (t. 4, b. l. 18-19; 22; 25). Tokios pozicijos ji laikėsi ir teisme, nurodė nežinanti, kas jos automobilyje, ant vairuotojo sėdynės, galėjo palikti narkotines medžiagas. Taip pat nepripažino laikiusi narkotines medžiagas rankinėje surastoje piniginėje (t. 5, b. l. 98-101).

Apkaltinamojo nuosprendžio 15-17 lapuose (arba t. 5, b. l. 150-152) yra nuosekliai išdėstyti ir aptarti įrodymai, kuriais grindžiama L. D. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, taip pat šie įrodymai buvo išanalizuoti ir aptarti atsakant į V. K. apeliacinį skundą, todėl kolegija pakartotinai jų nedėstys, tik atsakys į L. D. B. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Apeliantės teiginys, jog V. K. jai į rankinę įdėjo maišelį su narkotinės medžiagos likučiu jai nežinant, atmetamas kaip nepasitvirtinęs. Bylos duomenimis nustatyta, kad sulaikius L. D. B. ir V. K. , iškart buvo apžiūrėtas jos automobilis: ant galinės sėdynės buvo rasta apeliantės rankinė, o joje – piniginė, kurioje surastas ir paimtas polietileninis maišelis su neaiškios kilmės medžiagos pėdsakais, ant vairuotojo sėdynės buvo išberti gelsvos-rusvos spalvos milteliai, kuriuos specialistas šepetėlio pagalba surinko ir patalpino į voką (t. 2, b. l. 167-170). Atlikus objektų tyrimą nustatyta, kad miltelių, surinktų nuo vairuotojo sėdynės, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,002 g, o ant maišelio vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai (t. 2, b. l. 177-178). Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. K. parodė, kad sulaikymo metu jis heroiną subėrė į burną, o tuščią maišelį įkišo į L. D. B. rankinę, tačiau šiais parodymais pagrįstai buvo nepatikėta ir tokia versija atmetama kaip nepasitvirtinusi. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilį vairavo L. D. B. , o V. K. sėdėjo šalia jos keleivio sėdynėje, todėl jis niekaip negalėjo įdėti tuščią maišelį į apeliantės rankinę, nes ji buvo surasta ant galinės sėdynės.

Kolegija pažymi, kad atliekant kratą L. D. B. bute, ji bandė paslėpti dėžę nuo batų su užrašu ,,Adidas“, kurioje pareigūnai surado labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, pinigus, svarstykles ir popieriaus lapą su skaičiuote – 7300 Lt. Dėžėje buvo surasti sukarpyti folijos kvadratėliai, ant kurių rasti L. D. B. biologiniai pėdsakas, kas dar kartą patvirtina, jog ji fasavo narkotines medžiagas. V. K. biologinių pėdsakų ant sukarpytų lapelių nerasta, todėl teisinga išvada, jog L. D. B. užsiėmė narkotinių medžiagų išfasavimu. Visuma duomenų, aptartų nuosprendyje, patvirtina, kad L. D. B. žinojo apie namuose laikomą heroiną ir prisidėjo prie jo išfasavimo. Be to, ji automobiliu veždavo V. K. į susitikimo vietas, kuomet šis platino narkotikus. Atlikti bendri veiksmai atskleidžia jos tyčios turinį – laikyti narkotines medžiagas tikslu jas platinti.

Aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai paneigia apeliantės teiginį apie tai, jog ji nieko nežinojo apie V. K. laikomas narkotines medžiagas. V. K. tvirtinimas, neva L. D. B. išties nieko nežinojusi apie bute laikomą paketą su narkotinėmis medžiagomis, atmetamas kaip naivus, neįtikinantis bei paneigtas bylos duomenimis apie narkotinių medžiagų, jų išfasavimui skirtų folijos kvadratėlių, mažų polietileninių maišelių, elektroninių svarstyklių suradimo ir paėmimo aplinkybes.

Apeliantė skunde akcentuoja, jog apkaltinamajame nuosprendyje nėra nurodyta, kas ir kada pirko iš jos narkotines medžiagas ar tarėsi dėl jų įgijimo, pardavimo. Atsakant į šį skundo argumentą pažymima, kad V. D. B. nėra nuteista už narkotinių medžiagų įgijimą ar pardavimą, todėl ir slapto sekimo protokole nėra jokių duomenų apie tokius jos veiksmus (t. 1, b. l. 106-109).

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino L.D. B. veiksmus kaip bendrininkės ir konstatavo, kad tarp jos ir V. K. buvo vaidmenų pasiskirstymas: kadangi V. K. neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir nevairavo automobilio, tai apeliantė jį nuveždavo į susitikimus su narkotikų pirkėjais ir palaikė glaudų ryšį su jais (pokalbiais telefonu, siųsdamas ir gaudamas SMS žinutes), be to L. D. B. išfasuodavo narkotikus dozėmis į polietileninius maišiukus ir folijos kvadratėlius.

Apeliantė bando įtikinti teismą, kad jos nusikalstami veiksmai atitinka LR BK 259 str. 1 d. nuostatas. Šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog nei L. D. B. , nei V. K. narkotikų nevartojo, o jų bute buvo surastas ir paimtas labai didelis kiekis, t. y. 46,013 g heroino, kas rodo, jog šios narkotinės medžiagos išties buvo skirtos pardavimui. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, jog V. K. anksčiau dar iki kratos padarymo buvo realizavęs A. K. 0,071 g heroino, ne mažiau kaip 0,002 g heroino buvo rasta L.D. B. ir V. K. sulaikymo metu ant automobilio sėdynės, o L. D. B. rankinėje esančioje piniginėje buvo surastas polietileninis maišiukas (toks pat, kaip rasti bute) su heroino pėdsakais. Visa tai patvirtina, kad narkotikai namuose buvo laikomi turint tikslą juos parduoti. Kratos metu dalis surastų narkotinių medžiagų buvo išfasuota dozėmis, kartu buvo laikomos elektroninės svarstyklės, ant kurių svėrimo paviršiaus rasta narkotinių medžiagų likučiai, kvadratėlių formos sukarpyta folija ir tušti, nenaudoti polietileniniai maišiukai, skirti narkotikų išfasavimui, kas dar kartą patvirtina, jog L. D. B. kartu su V. K. laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

Apeliantė skunde teigdama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė LR BPK 20 str. nuostatas, nešališkumo bei nekaltumo prezumpcijos principus, buvo neobjektyvus, išvis nedetalizuoja, kuo pasireiškė Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, teismo nešališkumas, neobjektyvumas ir nekaltumo prezumpcijos principų pažeidimas.

Atsakant į šį L. D. B. skundo argumentą, kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė konkrečių apeliantės teisių pažeidimų, garantuotų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.

Nekaltumo prezumpcijos principas yra įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. nustatant, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (31 str.). Nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja, kad kaltintojas pateiktų kaltumo įrodymus, o abejonės tarnautų kaltinamojo naudai. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos LR BPK 44 str.

LR BPK 58 str. 1 d. nustato atvejus, kuomet tam tikri asmenys negali dalyvauti procese, o 2 dalies nuostatos numato papildomus draudimus, taikomus tik teisėjui, dėl kurių jis negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyti nušalinimo pagrindai, nurodyti LR BPK 58 str., todėl kolegija sprendžia, kad bylą išnagrinėjo nešališkas teismas. Be to, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamajai L. D. B. , kaip ir kitiems proceso dalyviams, buvo išaiškinta nušalinimo teisė, tačiau ji šia teise nepasinaudojo ir nušalinimų nepareiškė (t. 4, b. l. 200, t. 5, b. l. 90). Teismo metu L. D. B. gynė advokatas, kuris aktyviai naudojosi įstatymo suteikta teisė teikti įrodymus, pareikšti prašymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas patenkino L. D. B. gynėjo prašymus: į posėdį iškvietė ir apklausė tyrėją R. B. , surašiusią kratos protokolą ir dalyvavusią sulaikant L. D. B. , peržiūrėjo sulaikymo metu darytą vaizdo įrašą bei apžiūrėjo kratos metu paimtas elektronines svarstykles ir folijos kvadratėlius (t. 5, b. l. 94-97, 111). Daugiau prašymų papildyti įrodymų tyrimą nepareiškė nei apeliantė, nei jos gynėjas (t. 5, b. l. 111).

Esant šioms aplinkybėms, kolegija neranda pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir šališkai ištyrė bylos aplinkybes bei padarė nepagrįstas išvadas dėl L. D. B. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje ir jos kaltės. Nuosprendyje išdėstyta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių L. D. B. kaltę. Tai liudytojų T. N. , R. S. , A. J. , S. O. , R. B. , kurie kaip policijos darbuotojai dalyvavo L. D. B. ir V. K. sulaikyme, darė jų bute kratą ar atliko kitus procesinius veiksmus parodymai. Liudytojų parodymais nustatyta, kad vykdant V. K. ir kitų šioje byloje nuteistųjų slaptą sekimą buvo nustatyta, kad V. K. platina narkotines medžiagas, o L. D. B. jį veža susitikti su narkotikų pirkėjais. Per kratą L. D. B. bute buvo surastas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų ir priemonės joms išfasuoti bei pasverti (t. 4, b. l. 200-305; t. 5, b. l. 95-97). L. D. B. kaltė yra pagrįsta jau anksčiau išanalizuotomis ir aptartomis specialistų išvadomis bei kitais rašytiniais įrodymais. Priešingai, nei apeliantė teigia savo skunde, jos kaltė nėra grindžiama telefoninių pokalbių suvestinėmis ir SMS žinutėmis. Šie įrodymai nuosprendyje yra išanalizuoti ir aptarti įvertinant V. K. kaltę ir jo nusikalstamus veiksmus platinant narkotikus (nuosprendžio 15-16 labai, arba t. 5, b. l. 150-151).

Taigi, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis. Apeliantės skundo teiginys, jog jos kaltė neparemta jokiais objektyviais duomenimis, yra abstraktus, išreiškia jos subjektyvią nuomonę ir jokiais logiškais bei įtikinamais argumentais nepagrįsti. Visi nuteistosios kaltę patvirtinantys įrodymai atitinka LR BPK 20 str. 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus ir, remiantis išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tai leidžia teigti, kad L. D. B. yra pagrįstai nuteista, jog veikdama bendrininkų grupe su V. K. , neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Jos nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 260 str. 3 d.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad L. D. B. yra nuteista už tęstinę nusikalstamą veiką, t. y. už tai, kad kartu su V. K. iš namų pasiėmė ne mažiau kaip 0,009 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,002 g narkotinės medžiagos – heroino, bei ne mažiau kaip 1,380 g narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentrato, kuriuos automobiliu ,,VW-Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno iki prekybos centro ,,Akropolis“, esančio Klaipėdoje, Taikos pr. 61, kur minėtą medžiagą V. K. laikė su savimi, kol tą pačią dieną buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Kolegija, įvertinusi faktinius bylos duomenis sprendžia, jog L. D. B. kaltė gabenant ne mažiau kaip 1,380 g narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentrato nepasitvirtino. Nėra jokių įrodymų, jog L. D. B. ir V. K. turėjo su savimi aguonų ir jų dalių koncentratą ir jį gabeno iki PC ,,Akropolis“. L. D. B. bute ši narkotinė medžiaga taip pat nebuvo surasta. Abu policijos pareigūnų buvo sulaikyti prie prekybos centro ,,Akropolis“ ir nuvežti į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur buvo atlikta L. D. B. krata ir jokių narkotinių medžiagų nesurasta. Svarbu tai, kad aguonų ir jų dalių koncentratas nebuvo surastas nei automobilyje, kuriuo jie važiavo, nei pas V. K. , nei jų bute. Vadovautis vien narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių suradimo faktu ligoninėje gulinčio ir saugomo V. K. burnoje, neduoda pagrindą pripažinti, jog L.D. B. žinojo apie šį faktą ir nuteisti ją už šios medžiagos gabenimą. Be to, iš nuosprendžio pašalinus V. K. nuteisimą už 1,380 g aguonų ir jų dalių koncentrato įgijimą, gabenimą, laikymą, viena iš alternatyvių veikų – šios medžiagos gabenimas šalinamas iš kaltinimo ir L. D. B. . Kaip jau aukščiau buvo minėta, apygardos teismas, nuteisdamas L. D. B. dėl 1,380 g aguonų ir jų dalių koncentrato gabenimo, taip pat pažeidė LR BPK 305 str. 1 d. 1 p ir 2 p. nuostatas ir nuosprendyje neišdėstė įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, todėl L.D. B. šalinama iš kaltinimo, jog ji kartu su V. K. iš namų pasiėmė ir automobiliu ,,VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš namų iki prekybos centro ,,Akropolis“, esančio Klaipėdoje, Taikos pr. 61 atgabeno ne mažiau kaip 1,380 g narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentrato.

Kolegija sutinka su L.D. B. paskirta bausme ir neturi pagrindo ją švelninti. Apygardos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus LR BK 54 str., t. y. į kaltės formą, nusikaltimo pavojingumo laipsnį (LR BK 11 str. 6 d.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veika padaryta bendrininkų grupe) ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat buvo įvertinta teigiama nuteistosios asmenybės charakteristika – neteista, nebausta, yra pensininkė. Teismas, įvertinęs antraeilį L.D. B. vaidmenį nusikaltimo padaryme ir aukščiau išvardintas aplinkybes, paskyrė minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Dar kartą įvertinti skunde nurodytas aplinkybes – turi pragyvenimo šaltinį, gauna pensiją, jokio turto neįgijo ir sušvelninti paskirtą bausmę, nėra jokio juridinio pagrindo. Tokio pagrindo nesuteikia ir ta aplinkybė, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka L.D. B. buvo susiaurinta LR BK 260 str. 3 d. numatyto nusikaltimo apimtis, pašalinant iš kaltinimo neteisėtą narkotinės medžiagos – 1,380 g aguonų ir jų dalių koncentrato gabenimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 3 p.,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 29 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. Š. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, neteisėtai įgijo ir gabeno narkotines medžiagas, o būtent: jis iki 2009 m. sausio mėn. 8 d., tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,109 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,027 g narkotinės medžiagos – heroino ir jį gabeno.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. Š. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, o būtent, jis iki 2009 m. sausio mėn. 13 d., tikslesnis laikas ir data tyrimo metu nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 0,077 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,020 g narkotinės medžiagos – heroino, po ko šią narkotinę medžiagą iki 2009 m. sausio 13 d., tikslesnis laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai atgabeno prie Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. K. nuteistas už tai, kad iki 200 9m. vasario 20 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo labai didelį kiekį, t. y. 177,374 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 46,08 g narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentrato, kurias neteisėtai parsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. K. ir Laimutė D. B. nuteisti už tai, kad tą pačią dieną, tęsdami nusikalstamą veiką, iš namų pasiėmė ne mažiau kaip 1,380 g narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentrato, kuriuos automobiliu ,,VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno iki prekybos centro ,,Akropolis“, esančio Klaipėdoje, Taikos g. 61, kur minėtą narkotinę medžiagą V. K. laikė su savimi, kol tą pačią dieną jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Dalį narkotinės medžiagos, t. y. polietileninį maišelį su ne mažiau kaip 1,380 g narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentrato, V. K. toliau laikė burnoje iki 2009 m. vasario 20 d., kol jis buvo pristatytas į VĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, esančią Liepojos pl. 41, kur minėtos ligoninės medikai jo burnoje rado ir paėmė šią narkotinę medžiagą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Rūta MickevičienėTeisėjai Viktoras KažysVioleta Ražinskaitė