Tauragės apylinkės teismo įsakymas

2024-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. e1-250-439/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-03-21
Bylos Nr.
e1-250-439/2024
Teisminio proceso Nr.
1-04-4-00007-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Elena Simonavičienė
Kaltinamasis
E. M.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. e1-250-439/2024

Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00007-2024-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1.1; 2.12.1.4.

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 21 d.

TauragėTauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Elena Simonavičienė,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

E. M., gim. (duomenys neskelbtini), Kaliningrado srityje, Moldovos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirba, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei, pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2018/1675 2018 m. spalio 23 d. „Dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad „vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10000 EUR arba didesnė, deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms“, bei pažeisdamas 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gruodžio 3 d. įstatymu Nr. XIII-2584) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad „kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje“, privalo jas deklaruoti raštu, pateikiant muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, jis (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų taku vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto praleidimo punktą, esantį (duomenys neskelbtini), kuprinėje gabeno 13000 eurų, piniginėje 50 eurų ir 2520 Rusijos rublių (pagal Lietuvos banko 2022-03-01 skelbtą - 29,52 Eur), kurių nepateikė muitinės kontrolei. Tokiu būdu E. M., vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, t.y. 13 050 eurų ir 2520 Rusijos rublių, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, ir jų nepateikė muitinės kontrolei.

E. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai. Apklaustas įtariamuoju paaiškino, jog į Lietuvą per metus vyksta po keletą kartų. Jis žinojo, kad važiuojant į Lietuvą ir gabenant daugiau nei 10000 eurų, juos reikalinga deklaruoti muitinėje. (duomenys neskelbtini) vykdamas iš Kaliningrado į Lietuvą su savimi vežėsi 13000 eurų. Sąmoningai kartu pasiėmė sūnų, kuriam keturiolika metų, kadangi pagalvojo, kad pinigus dalina ant dviejų ir abu veža po 6 500 eurų, todėl jų deklaruoti Lietuvos muitinėje nereikės. Visų aplinkybių neįvertino ir pasielgė lengvabūdiškai, neįvertino, kad sūnus nepilnametis ir jis pinigų deklaruoti savarankiškai negali. Atvykus į Lietuvos muitinę, muitinės pareigūnas paklausė dėl deklaruojamų daiktų. Jis muitinės pareigūnui nurodė, kad cigarečių, alkoholio, vaistinių preparatų neturi. Pareigūnui paklausus apie grynuosius pinigus, pasakė, kad su savimi turi 50 eurų. Muitinės pareigūnas patikrino jo turimus asmeninius daiktus, t. y. paprašė atidaryti kuprinę, kurioje rado nedeklaruotus pinigus, t. y. 13000 eurų ir 2520 Rusijos rublių. Pinigų jis kuprinėje neslėpė, jie buvo sudėti į vieną iš kišenėlių, supakuoti, t. y. sudėti į dvi krūveles po 5000 eurų ir į vieną krūvelę­ - 3000 eurų. Pinigus buvo gavęs už parduotą automobilį Rusijoje. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, labai pergyvena, kad pasielgė lengvabūdiškai, atvykęs į muitinės postą kalbėjo telefonu, nesutelkė dėmesio ir tik pasakė muitinės pareigūnui apie pinigus, kuriuos turėjo rankose laikytoje piniginėje (b.l. 71-75).

Be E. M. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta bylos medžiaga:

Iš (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo dėl nedeklaruotų grynųjų pinigų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. pėsčiųjų taku iš Rusijos Federacijos į Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto praleidimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), pėsčiomis atvyko E. M. su sūnumi M. M.. E. M. žodžiu deklaravo, kad gabena 50 eurų. Kilus įtarimui, atlikus E. M. gabenamų daiktų ir prekių muitinį patikrinimą, kuprinėje, tarp asmeninių daiktų, rasti nedeklaruoti pinigai -13000 eurų. Taip pat piniginėje rasta nedeklaruotų 2520 Rusijos rublių (b.l. 2).

Iš žodinės E. M. deklaracijos Nr. 24LTLK4000ZD02FC10 nustatyta, kad E. M. nurodė, jog turi 50 eurų (b.l.3).

Iš patikrinimo akto Nr. 24LTLK4000ZD1832629 ir priedų matyti, kad buvo rasti 2520 Rusijos rubliai ir 13050 eurų (b.l. 6-11).

Iš (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti E. M. daiktai, tame tarpe 13050 eurų ir 2520 Rusijos rublių. Įvykio vietos apžiūros protokole ir prieduose užfiksuoti informaciniai stendai, esantys prie įėjimo į kontrolės postą, kuriuose lietuvių, rusų ir anglų kalbomis pateikiama informacija apie pareigą deklaruoti turimus daiktus (b.l. 22-25).

Liudytojas A. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) jam dirbant Panemunės kelio poste (duomenys neskelbtini) darbo vietoje (atvykimas-pėsčiųjų kontrolė), apie (duomenys neskelbtini) iš Rusijos atėjo E. M.. E. M., paklausus ar turi deklaruoti: cigarečių, alkoholio, vaistų, papildų, atsakė neturintis deklaruojamų daiktų. Paklausus kiek turi grynųjų pinigų, E. M.atsakė, kad turi 50 eurų. Jis užpildė žodinę deklaraciją Nr. 24LTLK4000ZD02FC10, kurioje atžymėjo, kad E. M. pasakė, jog turi tik 50 eurų. Kilus įtarimui, buvo atliktas E. M. patikrinimas, patikrinimo aktas pradėtas Komandor sistemoje Nr. R24LTLK4000ZD1832629. Tikrinant E. M. mėlynos spalvos kuprinę, kurią turėjo su savimi, vidinėje kišenėje aptiko skaidrų polietileno maišelį, kuriame buvo trys krūvelės grynųjų pinigų. Pinigai buvo perjuosti popierinėmis baltomis juostelėmis ant, kurių buvo užrašai „5“, „ 5“ ir „3“. Toliau tikrinant kuprinę, išorinėje užtraukiamoje kišenėje, priekiniame skyriuje, paso aplankale rado Rusijos rublių. Pinigai buvo sudėti į atskiras krūveles - buvo dvi krūvelės po 5000 eurų ir viena 3000 eurų. Iš viso kuprinėje rasta 13000 Eurų. Visos kupiūros buvo 50 eurų banknotais. Rusijos rublių buvo 2520. Paklausus, kodėl nedeklaravo, E. M. atsakė, kad pamiršo. Po to buvo atlikta asmens apžiūra, užpildytas protokolas Nr. MD-LM00AANR_T-66-2024. E. M. prie savęs draudžiamų ir deklaruotinų daiktų neturėjo (b.l. 49-50).

Šie aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė.

Teismo vertinimu, E. M. kaltė padarius BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. E. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad žinojo, jog per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, privalo jas deklaruoti raštu, pateikiant muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, tačiau privalomus pateikti muitinei daiktus, t.y. 13050 eurų ir 2520 Rusijos rublių, nepateikė muitinės kontrolei. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, įrodyta, kad E. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje.

Už BK 199 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

E. M. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, prokuroras siūlo skirti 120 MGL dydžio, t. y. 6000 eurų baudą, taikyti BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę - 80 MGL dydžio, t. y. 4000 eurų, baudą. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu 1 (vieną) sulaikymo parą prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir nustatyti galutinę bausmę - 78 MGL, t.y. 3900 eurų, baudą. Taikyti BK 72 straipsnio 2 dalį ir konfiskuoti iš kontrabanda gabentų pinigų 500 eurų. Iš likusios kontrabanda gabentos pinigų sumos - 3900 eurų nukreipti paskirtos baudos sumokėjimui, o likusią sumą - 8650 eurų ir 2520 Rusijos rublių, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, gražinti E. M..

E. M. dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir dėl siūlomos bausmės rūšies sutinka, bet prašo teismo skirti švelnesnę bausmę ir nekonfiskuoti dalies pinigų.

Skiriant bausmę E. M. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). E. M. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). E. M. neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis.

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. BK 47 straipsnyje nustatyta, kad už apysunkį nusikaltimą baudos dydis yra nustatomas nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio. Nustatydamas bausmės dydį, teismas įvertina tai, kad yra viena E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis yra anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. E. M. tikslinga už jo padarytą apysunkį nusikaltimą skirti 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, E. M. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

E. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vieną dieną) (b. l. 81-87). Šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kontrabandos būdu buvo gabenti pinigai. Atsižvelgiant į tai, kad E. M. gabenta nedeklaruotų pinigų suma (13 050 Eur ir 2520 Rusijos rublių) neženkliai viršijo leistą ribą (10 000 Eur), todėl iš kontrabanda gabentų pinigų sumos konfiskuotina 500 Eur suma.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) iš E. M. paimtų pinigų sumos - 13 050 eurų, įneštų į Muitinės departamento prie LR FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, 500 Eur suma konfiskuotina, 3900 Eur suma nukreiptina E. M. paskirtos baudos sumokėjimui, o likusi suma - 8650 Eur, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, gražintina E. M.; 2) iš E. M. paimti 2520 Rusijos rubliai, perduoti saugoti Muitinės departamento prie LR FM sulaikytų prekių administravimo skyriui, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, gražintini E. M..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. M. 80 MGL (4000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais E. M. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir paskirti E. M. galutinę bausmę ­- 78 MGL, t.y. 3900 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti 500 Eur sumą iš E. M. kontrabanda gabentų pinigų sumos, iš paimtų pinigų sumos – iš 13050 Eur, įneštos į Muitinės departamento prie LR FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš E. M. paimtų pinigų sumos – iš 13050 Eur, įneštos į Muitinės departamento prie LR FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, 3900 Eur sumą nukreipti E. M. paskirtos baudos sumokėjimui, likusią sumą - 8650 Eur, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti E. M..

Iš E. M. paimtus 2520 Rusijos rublius, kurie perduoti saugojimui Muitinės departamento prie LR FM sulaikytų prekių administravimo skyriui, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, gražinti E. M..

Išaiškinti E. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Elena Simonavičienė