Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui D. J. su trečiaisiais asmenimis R. P., Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl tėvystės nuginčijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė V. M. sutiko, kad byla būtų nagrinėjama jos atstovei, advokatei Erikai Maksimavičienei nedalyvaujant, ji ieškinį prašo tenkinti, nurodo, kad su trečiuoju asmeniu R. P. ji susipažino 1998 metų vasarą, artimai draugavo, vėliau išsiskyrė. Ieškovė nurodė, kad po išsiskyrimo su R. P. ji pasijuto nėščia, tuo metu ji susipažino su D. J., šiam pasakė, kad yra nėščia, D. J. sutiko tuoktis. Ieškovė nurodė, kad su D. J. kartu gyvenant (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. J., o po mėnesio, nuo 1999 m. rugsėjo ji pradėjo gyventi atskirai nuo D. J.. Vėliau, 2001 metų vasarą ji vėl susitiko su R. P., pradėjo kartu gyventi, tada pasakė, kad K. yra jo dukra. Dar po metų jiems su R. P. gimė sūnus R. M., tačiau ji dar nebuvo išsituokusi su D. J., todėl į vaiko gimimo liudijimą tėvu įrašė D. J.. Ieškovė nurodė, kad atsakovas D. J. negali būti jos vaikų K. ir R. tėvas, nes, kai jie susipažino, ji jau laukėsi K., o R. gimė praėjus trejiems metams nuo to laiko, kai ji su D. J. pradėjo gyventi atskirai ir gyveno kartu su R. P.. Su R. P. ji kartu gyvena iki šiol turi dar tris vaikus, nori, kad į pirmųjų vaikų gimimo liudijimus būtų įrašytas jų biologinis tėvas R. P., todėl prašo nuginčyti D. J. tėvystę.

D. J. pateikė teismui raštus (l. 28, 45), kuriuose nurodė, kad jis su ieškiniu sutinka, jis nėra K. J. ir R. M. biologinis tėvas (CPK 140str.2d.). Jis pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš gimimo liudijimų (l. 10-12) matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimė K. J., (duomenys neskelbtini) gimė R. M., jų mama yra V. J., šiuo metu M., tėvu įrašytas D. J.. Iš santuokos liudijimo (l. 13) matyti, kad D. J. ir V. M. susituokė 1999 metų gegužės 8 dieną, o jų santuoka nutraukta 2003 m. kovo 20 d. (l. 14), pavardė pakeista į M.. Pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir apie šeimos sudėtį (l. 15-16) patvirtina, kad V. M. gyvena kartu su R. P., augina penkis vaikus, tarp kurių įrašyti K. J. ir R. M..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.140 str. 1 dalis numato, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindi išduotu santuokos liudijimu. Remiantis šiuo straipsniu V. M. gimusių vaikų K. J. ir R. M. tėvu buvo įrašytas jos sutuoktinis D. J..

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.150 str. 1 d. vaikui gimus tėvams esant santuokoje nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Iš ieškovės V. M., trečiojo asmens R. P. paaiškinimų ir atsakovo D. J. raštų matyti, kad atsakovas D. J. negali būti K. J. tėvas, nes ieškovė V. M. susipažino su D. J. tuo metu, kai ji jau buvo nėščia ir laukėsi K.. Atsakovas D. J. negali būti R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, nes D. J. visiškai nebendravo su ieškove nuo 1999 metų rugsėjo mėnesio, o tuo metu ieškovė V. M. gyveno faktinėje šeimoje su trečiuoju asmeniu R. P.. Šis pripažįsta esąs K. J. ir R. M. tėvas ir nori, kad vaikų kilmės dokumentuose būtų įrašyti teisingi duomenys apie tėvystę, t. y, kad jis yra K. ir R. tėvas, jis nori suteikti šiems vaikams savo pavardę.

Atsakovui visiškai pripažįstant ieškinį (CPK 140 str. 2 d.) ir esant trečiojo asmens pareiškimui apie tėvystės pripažinimą, papildomų įrodymų nereikalaujama, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo pripažįstamas pagrįstu ir yra tenkinamas.

Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, suteikiant antrinę teisinę pagalbą (l. 5-8), todėl visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistina 143 Lt dydžio žyminis mokestis, 40,00 Lt (suapvalinta iki litų) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (l. 2, 37), iš viso 183,00Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei V. M. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, už kurią valstybė turėjo 400 Lt išlaidų (l. 31). Patenkinus ieškinį, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo D. J. valstybei (CPK 99 str., 96 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., 307 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad K. J., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nėra D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra, o D. J. nėra K. J. tėvas.

Pripažinti, kad R. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nėra D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus, o D. J. nėra R. M. tėvas.

Vaikų pavardes palikti nepakeistas, t. y. K. J. ir R. M..

Priteisti iš D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 183 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodu 5660. Bei 400 Lt (keturis šimtus litų) už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodu 5630.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.