- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- 1S-207-594/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42077-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- R. F.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. F. (R. F.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. vasario 23 d. nutarties, kuria buvo tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės L. B. skundas dėl 2021 m. sausio 28 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam R. F., pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. F., Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su 2018 m. birželio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė - 2 metai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2020 m. sausio 31 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2021 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), nutarė R. F. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nesutikdama su Komisijos 2021 m. sausio 28 d. nutarimu, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė skundą apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi prokurorės skundą tenkino ir Komisijos nutarimą pakeitė - netaikė nuteistajam R. F. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis R. F. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2021 m. sausio 28 d. nutarimą, taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
1.1. Nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai didelį dėmesį suteikė jo praeičiai, nors praeitis niekaip negali įtakoti asmens elgesio ateityje ir nesudaro pagrindo spręsti, kad jis ir ateityje darys naujus nusikaltimus. Jis jau yra atlikęs bausmes už ankstesnes nusikalstamas veikas, todėl šios aplinkybės negali įtakoti sprendimo dėl lygtinio paleidimo. Per visą bausmės atlikimo laiką jis nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir dalyvavimo įvairiose programose. Pataisos namuose dirba, iš gaunamo darbo užmokesčio dengia turimus įsiskolinimus, vykdo jam paskirtus įpareigojimus.
1.2. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas neatsižvelgė ir į tai, kad Komisijos nutarimą priima asmenys, kurie betarpiškai dirba su nuteistaisiais ir mato realią jų pažangą bausmės atlikimo metu. Nors prokurorė skunde ir pabrėžė, kad nuteistasis neteikia išlaikymo savo mažamečiui vaikui, tačiau turėjo būti įvertinta aplinkybė, kad nuteistojo gaunamo darbo užmokesčio viskam nepakanka. Mėnesinis darbo užmokestis neviršija net 30 eurų, todėl jokios tyčios neteikti išlaikymo savo sūnui nuteistasis neturi. Būdamas laisvėje nuteistasis galėtų ne tik efektyviau dengti priteistą civilinį ieškinį, bet ir teikti išlaikymą savo vaikui bei juo rūpintis ir prižiūrėti.
1.3. Skunde nurodoma, kad nuteistajam nustatyta vidutinė 57 balų pagal OASys vertinimą nusikalstamo elgesio rizika savaime nereiškia, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ir darys nusikaltimus lygtinai paleistas. Juolab, kad lygtinai paleidus asmenį jam yra skiriami įvairūs įpareigojimai, kurių jis privalo laikytis.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo nuteistojo skundą atmesti, o skundžiamą apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Prokurorė pabrėžia, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų. Nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji nėra tokia akivaizdi, kad būtų pagrindas jį lygtinai paleisti. Per bausmės atlikimo laiką balai pagal OASys ženkliai nesumažėjo, šis teistumas R. F. nėra pirmasis, tačiau iš anksčiau taikytų bausmių jis tinkamų išvadų nepadarė ir toliau nusikalsta. Net 5 teistumai iš 8 yra susiję su smurto panaudojimu. Nuteistasis nors ir dirba, tačiau nesistengia mažinti turimų skolų, neteikia išlaikymo savo mažamečiam vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. F. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį, Komisijos nutarimą ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam R. F. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. F. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo atveju jis turės gyvenamąją vietą, iki suėmimo dirbo neoficialius pavienius darbus, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi 9 klasių išsilavinimą ir ne vieną specialybę (suvirintojo, tiltinių kranų mašinisto, stropuotojo ir pjaustytojo dujomis). Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais – sugyventine ir vaiku, bendrauja laiškų ir skambučių pagalba. Pataisos namuose dirba, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nebaustas drausminėmis nuobaudomis (tačiau ir neskatintas). Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai, didesnį dėmesį skiriant nuteistojo praeičiai ir tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. F. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.
9. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, R. F. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 57 balai, kas atitinka vidutinę rizikos grupę. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš pateiktų duomenų matyti, jog R. F. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per visą bausmės atlikimo laikotarpį pakito neženkliai, vos keliais balais, t. y. nuo 60 balų pagal OASys sumažėjo iki 57 balų, o po paskutinio vertinimo, atlikto 2020 m. rugpjūčio 14 d., nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys išliko nepakitusi (57 balai). Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors nuteistasis R. F. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tačiau ir neskatintas, kas taip pat parodo, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesistengia būti pavyzdingas ir nededa didelių pastangų savo elgesio korekcijai.
10. Pritariant apylinkės teismo argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad R. F. praeityje yra teistas 8 kartus, iš kurių 5 teistumai susiję su smurto panaudojimu kito asmens atžvilgiu. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtinius nusikaltimus, pagal du subendrintus nuosprendžius. Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų, nuteistasis būdamas nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymo atidėjimo metu vėl padarė smurtinį nusikaltimą – apsvaigęs nuo alkoholio nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą (BK 138 straipsnio 1 dalis), kas leidžia teigti, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Praeityje nuteistajam ne kartą buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, teigiamo elgesio ilgesnį laiką nesugebėjo išlaikyti ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas bei jų skaičius, kaip tai pagrįstai skunde pabrėžia ir nuteistasis, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Šių aplinkybių vertinimas yra pagrįstas ir nepažeidžia BPK nuostatų. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintas R. F. elgesys per visą pataisos proceso laikotarpį bei padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad jo pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
11. Nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina ir tai, kad išskiriami R. F. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti bei mąstymas ir elgesys, kurie neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.
12. Vertinant R. F. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis linkęs elgtis agresyviai, pirmumą teikti veiksmui, kartoti tas pačias klaidas, nerasdamas alternatyvų ir neapsvarstydamas savo elgesio pasekmių. Tarp to, ką vertina kaip problemą, ir kaip suvokia prisidėjęs prie jos atsiradimo, stebimas prieštaravimas. Ateities tikslai abstraktūs. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės vertintinos itin kritiškai nusikaltimų, už kurių padarymą R. F. atlieka bausmę, kontekste ir neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje. Juolab, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, R. F. būdingi smurtiniai nusikaltimai, vyrauja asocialios elgesio nuostatos, jo pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra aukšta. Nors nuteistojo teigimu jis nori būti visuomenės dalimi ir laikytis įstatymų, tačiau R. F. ankstesnių teistumų skaičius vis dėlto patvirtina, kad jis nelinkęs jų laikytis.
13. Abejonių tinkamu R. F. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo menka darbinė patirtis bei išsilavinimas, finansinis nestabilumas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, jis tėra įgijęs 9 klasių išsilavinimą. Jo paties teigimu turi kelias specialybes, kurias įgijo pataisos įstaigoje, atlikdamas ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes. Būdamas laisvėje dirbo nelegalius pavienius darbus, oficialaus darbo stažo turi apie 3,6 m. Pataisos namuose dirba VĮ „Mūsų amatai“ dažytoju, lygtinio paleidimo atveju darbo ketina ieškoti savarankiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, menka nuteistojo darbinė patirtis ir išsilavinimas gali sukelti rimtų sunkumų įsidarbinant laisvėje, o kartu įtakoti galimybę dengti turimus finansinius įsiskolinimus. Nors nuteistasis pabrėžia, kad išėjęs į laisvę turės didesnes galimybes dengti priteistą ieškinį ir teikti išlaikymą savo vaikui, tačiau kaip matyti iš pateiktų duomenų, nuteistasis dirba ir pataisos namuose bei gauna darbo užmokestį, tačiau pagal pataisos namuose gautus vykdomuosius raštus dėl 539,02 eurų išieškojimo, nėra padengęs nei vieno euro. Šios aplinkybės neleidžia teigti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas mažinti turimus finansinius įsipareigojimus, o jo teiginiai dėl būtinybės rūpintis mažamečiu vaiku laikytini deklaratyviais. Gaunamas nedidelis darbo užmokestis pataisos įstaigoje nėra pateisinama priežastis visiškai nevykdyti turimų įsipareigojimų. Menka nuteistojo darbinė patirtis ir išsilavinimas bei turimi finansiniai įsipareigojimai, vertinant šias aplinkybes ankstesnių R. F. teistumų, susijusių su svetimo turto pagrobimu kontekste, gali būti rimta kliūtis sėkmingai probacijai ir nuteistojo tikslų siekimui tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juolab, kad kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, išsilavinimas ir galimybės įsidarbinti yra nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, kurie nagrinėjamu atveju nėra reikšmingai mažinami.
14. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistajam, atkreiptinas dėmesys ir į R. F. alkoholio vartojimo problemas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog smurtinį nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, iki patekimo į įkalinimo įstaigą nevengdavo alkoholio vartojimo, būdavo ir ilgesnių alkoholio vartojimo laikotarpių, laisvėje nuteistasis yra vartojęs ir narkotines medžiagas (apie pusę metų vartojo MNDA). Nors įkalinimo įstaigoje piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis faktų neužfiksuota, be to, nuteistasis lankė socialinės reabilitacijos programas, kurios padeda nustatyti su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu susijusius rizikos veiksnius, ugdyti gebėjimus valdyti juos ir atsisakyti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tačiau tai nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad šią problemą jis sugebės efektyviai spręsti ir laisvėje, kur alkoholiniai gėrimai ir narkotinės/psichotropinės medžiagos, priešingai nei pataisos įstaigoje, yra daug laisviau įsigyjami.
15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. F. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad R. F. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. F. (R. F.) skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. vasario 23 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.