Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. J. 2024 m. kovo 24 d., apie 03:35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jai alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“ policijos pareigūnai nustatė daugiau negu 1,51 promilės neblaivumą, tai yra, jai buvo nustatytas 1,92 promilių neblaivumas.

Kaltinamoji G. J. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. kovo 24 d., nakties metu, apie 03.35 val., (duomenys neskelbtini), jai vairuojant automobilį BMW, (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai alkotesteriu du kartus tikrino jos blaivumą, buvo nustatytas 1,92 promilių neblaivumas. Nurodė, kad alkoholį, t. y. alų gėrė automobilyje prie savo namų, (duomenys neskelbtini). Išgėrė gal 5 skardines lengvo alaus. Alų gėrė automobilyje, ne namuose, nes vyras miegojo, nenorėjo jo vaikščiodama prikelti. Nurodė, kad automobilyje gerdama alų klausėsi muzikos, pastebėjo, kad išsikrauna akumuliatorius, todėl nutarė pavažiuoti, kad akumuliatorius neišsikrautų visiškai. Automobiliu važiavo iš savo namo kiemo žvyrkeliu iki pagrindinės gatvės, kur ir buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Nurodė, kad ji negali paaiškinti kodėl taip pasielgė. Nurodė, kad ji ištekėjusi, su sutuoktiniu augina (duomenys neskelbtini) sūnų. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Gailisi taip pasielgusi. Nurodė, kad jos šeimos turtinė padėtis sunki, moka paskolą, išlaiko nepilnametį sūnų. Teismo prašo taikyti jos atžvilgiu BK 40 str. nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios G. J. visiško prisipažinimo padarius minėtą nusikalstamą veiką jos kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Laiduotojas A. J., paaiškino, kad jis kaltinamosios sutuoktinis. Santuokoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini), augina vieną nepilnametį sūnų. Prašo teismo kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir jį skirti laiduotoju, nes jų santykiai pagrįsti pagarba, visas kylančias problemas sprendžia kartu. Jų tarpusavio santykiai labai artimi, sutuoktinė jį gerbia, klauso jo patarimų, visas problemas sprendžia kartu. Nurodė, kad jis tikrai darys teigiamą įtaką, nes yra pareigingas, dirba (duomenys neskelbtini). Problemų dėl alkoholio vartojimo sutuoktinė tikrai neturi, jų šeimoje alkoholiu nepiktnaudžiaujama. Šis įvykis, mano, buvo atsitiktinis, nes sutuoktinė anksčiau tikrai taip nesielgdavo. Žmona labai pergyvena dėl įvykio, gailisi. Mano, kad jai šis įvykis bus pamoka visam gyvenimui. Nurodė, kad šeimos turtinė padėtis nėra itin gera, žmona moka vartojimo paskolą, o jis kaupia pinigus namo remontui. Išlaiko nepilnametį sūnų, kuris lanko mokyklą. Nurodė, kad jis turi savo automobilį. Užtikrina, kad žmona tikrai jo nevairuos, kol jai bus atimta teisė vairuoti transporto priemones, nes ji pareigingas žmogus.

Iš liudytojos K. M., policijos pareigūnės, apklausos protokolo matyti, 2024 m. kovo 24 d. dirbo kartu su Kauno a. VPK Kėdainių r. PK RS tyrėju V. M.. Apie 02:35 val., patruliuojant (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartinai išvažiuojantį automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Automobilį sustabdė kolega su tarnybiniu automobiliu, įjungęs spec. šviesos bei garso signalus. Prie automobilio priėjo ji, atidarius vairuotojos dureles pastebėjo, kad automobilį vairuoja akivaizdžiai neblaivi mergina, nuo kurios sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Paklausus vairuotojos, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, pastaroji atsakė, kad prieš 30 min.. Alkotesterio pagalba vairuotojai pirmu patikrinimu nustatė 1,99 promilės neblaivumą, o antru patikrinimu – 1,92 promilės neblaivumą. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo G. J., (duomenys neskelbtini). Paklausus vairuotojos, kur važiavo būdama neblaivi, ji neatsakė (b. l. 50-54).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. kovo 24 d., apie 03:35 val., (duomenys neskelbtini), G. J., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi. Pirmu pūtimu jai buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, o antru pūtimu nustatytas 1,92 promilių neblaivumas. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini). G. J. įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą apklausai (b. l. 1-9, 13-15, 27-28).

Iš pradėtos ikiteisminio tyrimo pažymos matyti, kad nustatyta įtariamoji – G. J. (b. l. 10).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Nufotografuota įvykio vieta ir automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu paimtas automobilis ir jo registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-25).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2024 m. kovo 24 d., 02:39 val., G. J. buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumas. Tą pačią dieną, 03:04 val., jai buvo nustatytas 1,92 promilių neblaivumas. Analogiški duomenys nurodyti ir neblaivumo nustatymo akte. Be to, jame nurodyta, kad G. J. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali (b. l. 29-31, 32).

Automobilis BMW 3ER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aprašytas ir perduotas saugojimui į Kaune, Technikos g. 18A, esančią automobilių saugojimo aikštelė (b. l. 33, 34-35, 36).

Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ informacijos matyti, kad automobilis BMW 3ER REIHE, (duomenys neskelbtini) priklauso G. J., (duomenys neskelbtini) (b. l. 37).

2024 m. kovo 25 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui BMW 3ER REIHE, (duomenys neskelbtini) (b. l. 39-41, 42-45).

VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad panašaus automobilio BMW , vidutinė vertė yra 4080,00 eurai su PVM ( b. l. 38);

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas išanalizavęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas G. J. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji G. J. 2024 m. kovo 24 d., apie 03:35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jai alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“ policijos pareigūnai nustatė daugiau negu 1,51 promilės neblaivumą, tai yra, jai buvo nustatytas 1,92 promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino, nurodė įvykio aplinkybes. Kaltinamosios vairavimo faktą būnant neblaiviai patvirtina ir liudytojos K. M. duoti parodymai ikiteisminiame tyrime, kita bylos rašytinė medžiaga. Kaltinamoji G. J. veikė tiesiogine tyčia. Žinodama, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, turėdama ir galėdama suvokti tokios veikos pavojingumą, ji nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdama neblaivi ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamosios kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamosios veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajai inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamoji G. J. padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). G. J. neteista, administracine tvarka bausta per tris metus 2 kartus už KET negrubius pažeidimus, ištekėjusi, dirbanti (b. l. 80-89), darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 111), (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų registre nėra registruota (b. l. 92-93).

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Byloje yra gautas A. J. prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisiamojo posėdžio metu A. J. prašė perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato, kadangi šeimos turtinė padėtis nėra itin gera, sutuoktinė moka vartojimo paskolą, jis taupo lėšas namų valdos remontui, šeimoje išlaiko nepilnametį sūnų. Prašo kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamoji neteista, ji 2018-08-21 buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apžvalgoje dėl teismų praktikos taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra išaiškinęs, kad veika padaryta pirmą kartą ( BK 40 str. 2 d. 1p.) taikymo aspektu aktualu, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Baudžiamasis teisinis santykis, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos padarymo, be kita ko, pasibaigia, jei asmeniui taikius sąlyginį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės per nustatytą laiką (terminą) nėra gauta duomenų apie naujos nusikalstamos veikos padarymą ir vykdomos kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos (jei tokios nustatytos). Todėl jei, pavyzdžiui, pagal BK 38 straipsnį sąlyginai nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo per vienerių metų terminą padaro naują tyčinį nusikaltimą, jis nelaikomas teisiamu pirmą kartą. T. y. konstatuota, jog teisinės pasekmės pasibaigia asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str., kai praeina vieni metai nuo atleidimo, nuo baudžiamosios atsakomybės, dienos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutarus 2K-P-85/2008).

Atsižvelgus į paminėtą išaiškinimą, kaltinamoji laikoma pirmą kartą teisiama, nes 2018-08-21 jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BK 38 str. 1 d. pagrindu.

Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Yra kaltinamosios atsakomybę lengvinanti viena aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji yra bausta administracine tvarka trijų metų bėgyje 2 kartus už KET pažeidimus, padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, baudas sumokėjusi ( b. l. 87-89), dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 111), (duomenys neskelbtini) PSPC psichikos sveikatos nei priklausomybės ligų registre nėra registruota, civilinio ieškinio byloje nėra. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamosios nusikalstama veika nesmurtinio pobūdžio, sunkių pasekmių nebuvo sukelta. Visos kaltinamąją charakterizuojančios aplinkybės, kaltinamosios kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ką ir pati teisme pasižadėjo. Ji augina 1 nepilnametį vaiką (b.l.75);

Byloje yra kaltinamosios sutuoktinio A. J. prašymas - sutikimas ( b. l. 115), atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagal teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Laiduotojas yra kaltinamosios sutuoktinis, jų santykiai - artimi, pagrįsti pagarba, jis teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti jį kaltinamosios laiduotoju, atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pateikė ir rašytinį prašymą ir sutikimą (b. l. 96).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas A. J. nurodė, kad su kaltinamąja santykiai geri, atviri, neigiamai vertina kaltinamosios padarytą nusikaltimą, nurodė, kad jie spręsdami problemas tariasi, santykiai pagarbūs, jis pats dirba (duomenys neskelbtini). Problemų dėl alkoholio vartojimo sutuoktinė tikrai neturi, jų šeimoje alkoholiu nepiktnaudžiaujama. Nurodė, kad jis gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Nurodė, kad kaltinamoji gerbia jo nuomonę, tariasi, klauso jo patarimų. Nurodė, kad pati kaltinamoji labai pergyvena, gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Laiduotojas A. J. nėra teistas, vieną kartą baustas ANK tvarka 2023 m. už nešiurkštų KET pažeidimą, pagal ANK 416 str. 2 d. už KET, paskirta 6,00 Eur bauda, bauda sumokėta (b. l. 121). Darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 117).

Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Įvertinus tiek kaltinamąją, tiek galimą laiduotoją charakterizuojančius duomenis, teismui nekyla jokių abejonių šių abiejų asmenų patikimumu, todėl laidavimas skirtinas be užstato.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad kaltinamoji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

Kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 1,92 promilės. Kaltinamoji vairuodama transporto priemonę pažeidė KET taisykles, padarė šiurkštų pažeidimą, t. y. nusprendė vairuoti neblaivi, nekreipdama dėmesio į tai, jog vairuodama kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Šie kaltinamosios veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jos, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui, todėl siekiant prevencinių tikslų, užtikrinti visuomenės saugumą, bei atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaltinamosios asmenybę (buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, baudas sumokėjus) kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant 1 metų 3 mėnesių terminą. Šios priemonės taikymo terminą skaičiuoti nuo 2024 m. kovo 25 d.

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-50-788/2018).

Teismas daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama prevencinių tikslų - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs kaltinamosios padaryto nusikaltimo pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas padarytas šiurkščiai pažeidžiant KET, kaltinamajai nustatytas – 1,92 promilės girtumas, sprendžia, kad kaltinamajai tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės BMW 3ER REIHE, (duomenys neskelbtini), konfiskavimą - BK 67 str. 2 d. 7 p. Pagal BK 72 straipsnio 1-4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu minėta transporto priemonė buvo nusikaltimo padarymo priemonė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu minėto automobilio faktinis valdytojas ir savininkas yra kaltinamoji, todėl yra sąlygos taikyti BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir konfiskuoti automobilį, šiuo metu saugomą Technikos g. 18A, Kaunas, saugojimo aikštelėje (b. l. 36); Teismas daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui nelaikytina netikslinga ar neproporcinga priemone, jos skyrimas neprieštarauja teisingumo principui, nes pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281¹ str. numatytų nusikalstamų veikų (kai asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ) prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialia teise, tiek turtinio pobūdžio poveikio priemonės, iš jų ir turto (transporto priemonės) konfiskavimas (2018-06-19 kasacinė nutartis Nr. 2K-218-648/2018).

G. J. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, šios paskirtos kardomosios priemonės - panaikintinos.

G. J. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (pateiktas teisiamojo posėdžio metu), esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio BMW 3ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

2024 m. kovo 25 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui BMW 3ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos, o ją įvykdžius, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 273, 291, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

G. J., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo A. J. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto motorines priemones 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2024 m. kovo 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti transporto priemonę, automobilį BMW 3ER REIHE, (duomenys neskelbtini).

G. J. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

G. J. vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) (pateiktas teisiamojo posėdžio metu), esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.

2024 m. kovo 25 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui BMW 3ER REIHE, (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos, o ją įvykdžius, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Automobilio registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini) esantį prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai,

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o G. J. nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.