Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-03-29 · Byla Nr. N-575-161-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-29
Bylos Nr.
N-575-161-10
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-161/2010Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 29 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimo K. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Institucija, VDI) pareigūnas 2008 m. rugsėjo 12 d. surašė K. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 0678-0045 (b. l. 4-5) už tai, kad K. P., UAB „Kopų Lūgnė“ direktorius, nesudaręs darbo sutarčių bei nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie įdarbinimą, susitarė dėl nelegalaus darbo su V. L., O. K., E. S., V. Ž., M. B., A. P., kad jie 2008 m. rugpjūčio 28 d. atliktų remonto darbus jo tėvui J. P. priklausančiose patalpose, esančiose Turgaus a. 12, Klaipėdoje, antrame aukšte. Protokole veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

II.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimu (b. l. 75-76) K. P. atžvilgiu nutraukė administracinę bylą pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs administracinės bylos medžiagoje esančius įrodymus – administracinio teisės pažeidimo protokolą, K. P. paaiškinimą teismo posėdžio metu, rašytinius įrodymus, liudytojų J. P., M. B., V. Ž., K. T. parodymus, padarė išvadą, kad K. P. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Teismas taip pat nurodė, kad ATPK 260 straipsnis įvardija administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, t. y. jame, be kitų imperatyvių reikalavimų, turi būti nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Teismas pažymėjo, kad ištirtame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 0678-0045 nėra nurodytas laikas, t. y. nėra nurodyta, kada buvo susitarta dėl nelegalaus darbo, nenurodytas joks Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) pažeidimas. Teismas nusprendė, kad iš nustatytų aplinkybių negali daryti išvados, jog dėl darbo su V. L., O. K., E. S., V. Ž., M. B., A. P., tarėsi administracinėn atsakomybėn patrauktas K. P.. Vieta, kurioje VDI Klaipėdos skyriaus atstovai rado dirbančius žmones pagal bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus negali būti prilyginta darbo vietai UAB „Kopų Lūgnė“, nes patalpos Turgaus a. 12, Klaipėdoje, priklauso J. P., kuris pagal nuomos sutartį jas išnuomavo R. L.. Rašytinius įrodymus patvirtina liudytojų J. P., R. L. parodymai. Liudytoja K. T. parodė, kad dėl darbo su ja tarėsi R. L., o ji pasikvietė V. Ž. ir M. B.. Teismas pastebėjo, kad nors liudytojo M. B. parodymai ir rašytinis paaiškinimas nesutampa, tačiau byloje nepateikta neginčijamų įrodymų, kad M. B. ir K. P. tarėsi dėl darbo Turgaus a. 12, Klaipėdoje. Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog buvo aptartas darbo užmokestis, darbo pradžia, taip pat nepateikta jokių įrodymų, ar atliktas tyrimas dėl R. L. paaiškinimų.

III.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius apeliaciniu skundu (b. l. 80-81) prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nutarimas nepagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu bei prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pažymi, kad teismas padarė išvadą, jog jei darbuotojas dirba ne įmonei de jure priklausančiose patalpose, bendrovės vadovas negali būti atsakingas už nelegalų darbą. Teismas manė, kad M. B. parodymai apie tai, kad jis dirba UAB „Kopų Lūgnė“, nėra įrodymas, kad K. P. samdė nelegaliam darbui M. B. ir kitus su juo dirbusius asmenis. Teigia, kad teismas neįvertino rašytinių įrodymų – A. P. paaiškinimo bei fakto, kad įvykio vietoje dirbo trys UAB „Kopų Lūgnė“ darbuotojai. Pažymi, kad iš devynių asmenų, iš kurių trys – UAB „Kopų Lūgnė“ darbuotojai, du darbuotojai (A. P. ir M. B.), iš šešių dirbusių be darbo sutarčių, raštu paaiškino, kad dirbo be darbo sutarčių UAB „Kopų Lūgnė“, mano, kad šių darbuotojų parodymai, duoti įvykio vietoje, įrodo, kad jie dirbo susitarę su UAB „Kopų Lūgnė“ direktoriumi K. P..

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą K. P. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad jo vadovaujama įmonė UAB „Kopų Lūgnė“ ir jis, kaip jos direktorius, buvo apkaltintas nelegaliu darbu, nors jokių darbų neatliko ir jokių sutarčių dėl atliekamo remonto nebuvo pasirašyta. Darbo inspekcijos pareigūnai, nesurinkę įrodymų, iškėlė administracinio teisės pažeidimo bylą. Mano, kad nebuvo nustatyta jokių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima vertinti, kad veika turėjo nelegalaus darbo požymių. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apžvalga ir nurodo, kad nelegaliam darbui būdingi trys pagrindiniai požymiai: darbas turi būti dirbamas darbdaviui ar fiziniam asmeniui susitarus, asmuo dirba paklusdamas nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai. Mano, kad minėtų sąlygų šioje byloje nustatyta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n statuoja:

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93; Administracinių teismų praktika 1. P. 328-329.).

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nustatydami ATPK 41³ straipsnyje numatytą pažeidimą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (apylinkės teismas) galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (Bylų dėl nelegalaus darbo (ATPK 41³ str.) apibendrinimas; Administracinių teismų praktika 2. P. 288.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo laiką, taip pat esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui.

Šioje byloje protokolas yra surašytas nekokybiškai. Būtinas nelegalaus darbo objektyviosios pusės požymis yra realiai pradėtas dirbti darbas. Apie tai protokole dėl pirmųjų penkių asmenų neužsimenama, kalbama vien tik apie susitarimą. Kada padarytas pažeidimas taip pat nėra aišku. Tokių protokolo trūkumų teismas ištaisyti negali.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismo posėdžio metu buvo apklausti tik trys asmenys iš devynių patikrinimo metu dirbusių asmenų, nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, rašytiniai paaiškinimai nėra pakankamai informatyvūs, iš dalies prieštarauja vieni kitiems, taip pat kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teismas dėl šių prieštaravimų nepasisakė, jų nepašalino. Taip pat pažymėtina, jog teismas nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad įvykio vietoje dirbo trys UAB „Kopų Lūgnė“ darbuotojai, dviems iš jų fiksuotos pravaikštos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, pažeisdamas ATPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išnagrinėti, todėl skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimas naikintinas ir administracinė byla grąžintina tirti iš naujo įgaliotai institucijai, t. y. Valstybinei darbo inspekcijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Roma Sabina Alimienė Ričardas Piličiauskas