Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Rakštelytė, rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Blic kreditas“ pareiškimą skolininkei L. V. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorius prašo išduoti teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės 221,00 Lt skolą, 221,00 Lt delspinigių, 200,00 Lt skolos išieškojimo išlaidas, 20 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 300,00 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, ir 14,00 Lt žyminio mokesčio.

Kreditorius nurodė, kad skolininkė yra skolinga pagal kredito sutartį, kuria šalys taip pat susitarė ir dėl netesybų - 2 procentų delspinigių (Sutarties 5.1. p.). Atsižvelgiant į tai, kad netesybų dydis buvo nustatytas pagal kredito davėjo (verslininko) standartines sutarties sąlygas, teismas daro išvadą, kad ginčo šalių sutartyje nustatyti 2 procentų dydžio delspinigiai (delspinigiai prilygsta skolai) kartu su 200,00 litų skolos išieškojimo išlaidomis turi būti vertinami kaip neprotingai dideli, neatitinkantys šalių (kredito davėjo ir vartotojo fizinio asmens) interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Pažymėtina, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, netgi 0,2 % delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, kas sudaro 73 % per metus, yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.73 str. 2 d. bei 6.258 str. 3 d., jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) aiškiai per didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kreditorius pareiškime nenurodė jokių faktinių aplinkybių, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tokio dydžio nuostolius ir skolos išieškojimo išlaidas. Pažymėtina, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų dydžio gali būti ribojama įstatymu. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Remiantis šiomis teisės normomis, darytina išvada, kad kreditoriaus reikalaujama priteisti netesybų suma (221,00 Lt), kuri yra lygi paskolos sumai (221,00 Lt), neprotingai didelė, neatitinkanti šalių (kredito davėjo ir vartotojo fizinio asmens) interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Kreditoriaus reikalaujamos 20 procentų dydžio metinės palūkanos taip pat pripažintinos neprotingai didelėmis (LR CK 1 .5 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kreditoriaus pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 435 str. 2 d.).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Dėl šių priežasčių tuo atveju, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 431–440 straipsniais teismui pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų (ar palūkanų), teismas, gavęs tokį prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (Civilinio proceso kodekso 436 straipsnio 7 dalis), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palūkanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą (Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos CPK 29 straipsnį, ieškinys (pareiškimas) pareiškiamas teismui pagal atsakovo (skolininko) gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos CPK 32 straipsnyje numatyta, jog šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Šiuo atveju kreditorius nurodė, kad skolininkės gyvenamoji vieta yra Kapsų g. 42-210, Vilnius. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.1 punkte numatyta, kad ginčų sprendimo vieta – paskolos davėjo (kreditoriaus) registruotos buveinės vietos teismas. Lietuvos Respublikos CK 1.39 straipsnyje numatyta, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Todėl kredito sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, kurios viena šalis yra silpnesnioji šalis - fizinis asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vartojimo sutarties sąlyga, nustatanti, kad iš jos kylantys ginčai sprendžiami teismuose pagal stipresniosios sutarties šalies buveinę, apriboja vartotojo pasirinkimą, įpareigoja jį bylinėtis teisme pagal paslaugos teikėjo buveinę ir taip pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, todėl tokia vartojimo sutarties sąlyga atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.188 str. 2 d. 18 p. nustatytus požymius ir laikytina nesąžininga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Pažymėtina, kad analogiškai vartojimo sutarties sąlygą dėl jurisdikcijos suteikimo pardavėjo valstybės teismams vertino ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. birželio 27 d. sprendimas Océano Grupo Editorial ir Salvat Editores, C-240/98–C-244/98, Rink. p. I-4941; 2009 m. birželio 4 d. sprendimas Pannon GSM Zrt., C-243/08).

Žyminis mokestis grąžintinas kreditoriui (LR CPK 87 str. 1 d. 3 p.).

Ši teismo nutartis neužkerta kelio, ištaisius trūkumus, įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (LR CPK 435 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 290-291, 435 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „Blic kreditas“ pareiškimą ir jį grąžinti padavusiam asmeniui.

Grąžinti kreditoriui UAB „Blic kreditas“ 14,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2013-07-17, Lietuvos kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.