Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. R. gynėjo advokato L. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. spalio 13 d. nutarties, kuria palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi kaltinamajam V. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas bei nustatytas 3 (trijų) mėnesių šios kardomosios priemonės terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 11 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams perduotoje nagrinėti baudžiamojoje byloje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. vasario 14 d., apie 03 val., daugiabučio automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), išdaužė D. M. priklausančio automobilio „T. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinį kairės pusės lango stiklą, kurio vertė 40,00 eurų, ir įsibrovęs į automobilį pavogė bagažinės uždangalą, kurios vertė 130,00 eurų, tokiu būdu padarydamas D. M. 170,00 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais V. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Į teisiamąjį posėdį, vykusį 2024 m. rugsėjo 10 d., kaltinamasis V. R. neatvyko, teismo šaukimas grįžo neįteiktas, susisiekti kitais būdais teismui su juo nepavyko, todėl teisiamasis posėdis buvo atidėtas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi į teisiamąjį posėdį, vyksiantį 2024 m. rugsėjo 19 d. 9.30 val., buvo nutarta kaltinamąjį V. R. atvesdinti. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba 2024 m. rugsėjo 18 d. apylinkės teismą informavo, kad V. R. nerastas ir jo atvesdinti į teisiamąjį posėdį galimybės nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, 2024 m. rugsėjo 19 d. teisiamasis posėdis buvo atidėtas. Kaltinamajam neatvykstant į teisiamąjį posėdį be pateisinamų priežasčių, Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi V. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo pakeista į suėmimą, paskelbiant šio kaltinamojo paiešką. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2024 m. lapkričio 11 d. teismą informavo, kad V. R. sulaikytas 2024 m. spalio 11 d. 14.00 val.

3. Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 13 d. nutartimi kaltinamajam V. R. palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant šios kardomosios priemonės terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 11 d.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Skunde aukštesniajam teismui kaltinamojo gynėjas prašo panaikinti skundžiamą 2024 m. spalio 13 d. nutartį, V. R. paskiriant švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Taip pat prašoma apklausti liudytojus R. P. ir T. P.. Skunde nurodoma, kad:

4.1. apie ikiteisminio tyrimo pabaigą V. R. nebuvo žinoma ir apie tai jam nebuvo pranešta;

4.2. apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą ar kitokius veiksmus nebuvo pranešta ir V. R. ikiteisminiame tyrime gynėjui advokatui L. M.;

4.3. teismo nutartyje nurodoma, kad V. R. gyvenęs (duomenys neskelbtini). Tokiu adresu V. R. niekada negyveno. V. R. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo seserimi R. P. ir jos vyru T. P.. Tas aplinkybes patvirtins R. P. ir jos vyras T. P.;

4.4. kaltinamasis V. R. nesislapstė, nepažeidė kardomosios priemonės sąlygų rašytinio pasižadėjimo neišvykti, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuratūros aplaidumo dėka V. R. buvo ieškomas adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo jis niekuomet negyveno ir nesakė, kad tokiu adresu gyvena;

4.5. nėra jokių aplinkybių, kad V. R. bėgtų, slėptųsi dėl bylos nagrinėjimo teisme.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

6. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas tada, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje arba 5 dalyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų.

7. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo arba jo termino pratęsimo klausimus bylos medžiagoje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Apygardos teismas, svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo iš esmės, nevertina įrodymų, o daro tik prielaidą dėl galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų bei patikrina, ar yra (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai bei sąlygos, todėl šiems klausimams išsiaiškinti nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Šiuo atveju, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, darytina išvada, kad joje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis V. R. galimai galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys užfiksuoti paties kaltinamojo V. R. parodymuose, jo parodymų patikrinimo vietoje protokole, nukentėjusiojo D. M. apklausų protokoluose, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

8. Suėmimas gali būti paskiriamas (pratęsiamas jo terminas) tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl tokių nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). V. R. kaltinamas padaręs nusikaltimą, už kurį BK numato didesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę – už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, be alternatyvių bausmių, gali būti paskiriamas laisvės atėmimas iki 4 (ketverių) metų. Taigi suėmimo taikymo (pratęsimo) sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 8 dalyje, aptariamu atveju yra neabejotinai tenkinama.

9. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, kardomoji priemonė – suėmimas – kaltinamajam V. R. buvo paskirta nustačius, kad egzistuoja aptariamos kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo (pratęsimo) pagrindas, numatytas (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y., esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

10. Pažymėtina, kad skiriant suėmimą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu yra atsižvelgiama į (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes, t. y., suimto asmens šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. V. R. kaltinamas vieno apysunkio nusikaltimo (BK 11 straipsnio 4 dalis) padarymu, už kurio padarymą, be alternatyvių bausmių, yra numatyta ir realaus 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Nepaisant to, kad gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau to pakanka pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro arba teismo, kai yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą.

11. Vertinant kitas reikšmingas aplinkybes, pagrindžiančias manymą, jog V. R. gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų, aukštesnis teismas atsižvelgia į sekančias aplinkybes. Nors kaltinamasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje (gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini)), tačiau šiuo metu yra išsituokęs, oficialiai niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti kaltinamojo turimų ryšių tamprumu su jo gyvenamąja aplinka. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad galimybę taikyti švelnesnę kardomąją priemonę paneigia paties kaltinamojo procesinis elgesys. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad prieš kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimą ikiteisminio tyrimo metu vyresniojo tyrėjo 2024 m. kovo 6 d. nutarimu V. R. buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 179–181, 182). Minėtas vyresniojo tyrėjo nutarimas V. R. pasirašytinai buvo įteiktas 2024 m. kovo 6 d., įtariamasis (tuo metu) pasirašytinai patvirtino, kad įsipareigoja vykdyti nutarime nurodytą įpareigojimą nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos (1 t. b. l. 181), tačiau teisminio nagrinėjimo metu V. R. pažeidė minėtos kardomosios priemonės sąlygas ir be pateisinamų priežasčių neatvyko į teisiamąjį posėdį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. R. neatvyko į 2024 m. rugsėjo 10 d. į teisiamąjį posėdį, po ko tą pačią dieną buvo priimta teismo nutartis atvesdinti kaltinamąjį į sekantį teisiamąjį posėdį, tačiau iš šią nutartį dėl kaltinamojo atvesdinimo vykdžiusių atsakingų policijos pareigūnų buvo gautas pranešimas, jog kaltinamasis nebuvo rastas ir jo atvesdinti į 2024 m. rugsėjo 19 d. teisiamąjį posėdį nėra galimybės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog toks kaltinamojo elgesys patvirtina riziką, kad jis gali bėgti arba slėptis nuo teismo, t. y., švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės užtikrinti V. R. dalyvavimo teisiamajame posėdyje, todėl konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies punkte numatytas suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindas nustatytas tinkamai.

12. Skunde aukštesniajam teismui nurodoma, jog apie ikiteisminio tyrimo pabaigą V. R. nebuvo žinoma, apie tai nebuvo pranešta ir jo gynėjui advokatui L. M.. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka, kadangi 2024 m. gegužės 23 d. paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą protokolas yra patvirtintas tiek paties įtariamojo (tuo metu) V. R., tiek jį ikiteisminio tyrimo metu gynusio advokato L. M. parašais (1 t., b. l. 183, 184 ).

13. Skunde taip pat teigiama, kad skundžiamoje nutartyje nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), V. R. niekada negyveno, kad šiuo adresu jis buvo ieškomas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuratūros aplaidumo dėka, o gyveno jis kartu su savo seserimi R. P. ir jos vyru T. P. adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuos skundo argumentus aukštesnis teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus.

14. Kaip minėta (šios nutarties 11-as punktas) ikiteisminio tyrimo metu vyresniojo tyrėjo 2024 m. kovo 6 d. nutarimu V. R. buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jį įpareigojant nepasišalinti būtent iš gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), ir su šiuo įpareigojimu V. R. sutiko, minėto nutarimo prokurorui neskundė (1 t., b. l. 179–181, 182). Tai yra V. R. raštiškai pasižadėjo neišvykti būtent iš jo nurodytos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ši faktinė kaltinamojo gyvenamoji vieta nurodyta ir teismui perduotame kaltinamajame akte (2 t., b. l. 3–5). Todėl akivaizdu, kad teismo šaukimas V. R. buvo siunčiamas adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 12), o teismui paskelbus šio kaltinamojo paiešką, jis pirmiausia buvo ieškomas būtent šiuo adresu. Kaltinamojo paiešką vykdę policijos pareigūnai 2024 m. rugsėjo 18 d. pranešimu teismą informavo, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), duris atidarė pilietė S. B., kuri paaiškino, kad tai yra jos būstas, o asmuo tokiu vardu ir pavarde šiuo adresu negyvena. Iš šio pranešimo matyti, kad, be to, vykdant paiešką buvo nuvykta kitu galimu kaltinamojo buvimo vietos adresu: (duomenys neskelbtini), kur duris atidaręs pilietis D. K. paaiškino, kad V. R. šiuo adresu butą buvo išsinuomojęs prieš 2 (du) mėnesius, tačiau už nuolatines skolas buvo išmestas, kur jis šiuo metu, buto savininkas nežino (2 t., b. l. 21). Skunde nurodoma aplinkybė, kad V. R. gyveno kartu su savo seserimi ir jos vyru adresu: (duomenys neskelbtini), kaltinamojo elgesio nepateisina, kadangi skiriant kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jis buvo įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), o esant gyvenamosios vietos pasikeitimui, privalėjo apie tai informuoti šios kardomosios priemonės vykdymo kontrolę atliekančius policijos pareigūnus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad policijos pareigūnų 2024 m. rugsėjo 18 d. pranešime taip pat nurodoma, kad telefonu (duomenys neskelbtini)į daugkartinius skambučius V. R. neatsiliepia (1 t., b. l. 21). Iš 2024 m. kovo 28 d. tarnybinio pranešimo dėl V. R. telefono numerių išklotinių analizės matyti, kad pagal „Tele2“ pateiktus duomenis minėtas telefono numeris (duomenys neskelbtini)) nurodytas kaip vienas iš V. R. naudojamų telefono numerių (1 t., b. l. 91–92, 93). Dėl šių aplinkybių gynėjo skundo argumentai, kad nėra jokių aplinkybių, jog V. R. bėgtų, slėptųsi dėl bylos nagrinėjimo teisme, atmetami kaip visiškai nepagrįsti bei prieštaraujantys objektyviems bylos duomenims.

15. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, kurios numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Įvertinus visų pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas V. R., pobūdį ir kitas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, kardomoji priemonė – suėmimas – yra adekvati ir proporcinga, o jo teisės yra suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BK reikalavimų.

16. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei duomenis, apibūdinančius V. R. asmenybę, taip pat bylos nagrinėjimo stadiją, darytina išvada, kad nėra pagrindo panaikinti suėmimą šiam kaltinamajam, skiriant jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, kadangi nė viena iš jų, ar net jų kompleksas, nebus pakankama užtikrinti (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytus tikslus. Juolab, kad skunde prašoma pakeisti švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas, V. R. jau buvo paskirta, tačiau šios kardomosios priemonės sąlygų kaltinamasis nesilaikė, nurodytu adresu buvo nerandamas, apie pasikeitusią buvimo vietą nepranešė, į daugkartinius skambučius neatsiliepė ir buvo surastas tik teismui paskelbus jo paiešką. Atsižvelgus į tai, V. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliekama galioti, o jo gynėjo skundas yra atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. R. gynėjo advokato L. M. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 13 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.