Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Aistės Adomaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

v. o., gimusi (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją (duomenys neskelbtini) dirbanti (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsituokusi, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji V. O. 2012 m. sausio 12 d. apie 16:00 val., mažamečiui sūnui D. O., gimusiam 1999 metais, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo tokio amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, į namus parėjus su svetima, E. T., išlaikomam globėjos G. T., priklausančia striukę (15 Lt vertės), striukės negrąžino, o, radusi striukės kišenėje mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA C2-01“ su SIM kortele (bendros 250 Lt vertės), priklausantį G. T., juo pati naudojosi, taip užvaldė svetimą turtą, padarydama nukentėjusiajai G. T. 265 litų turtinę žalą.

Kaltinimas V. O. įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., yra pagrįstas šiais duomenimis:

V. O., apklausta įtariamąją, kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir parodė, kad 2012 m. sausio 12 d. sūnus į namus parėjo su svetima striuke. Jis tai pastebėjo tik tada, kada reikėjo jam eiti į orkestro repeticiją. Ji jam liepė striukę nunešti ir grąžinti. Jis sakė, kad nežino kieno striukė, bet ji pasakė, kad nuneštų į mokyklos rūbinę, nes galvojo, kad parsinešė iš mokyklos ir, kad striukę ten paliktų, nes kieno bus, tas ir pasiims. Jis vis tiek šaukė, kad nežino kieno. Paskui jis išėjo į orkestrą ir iš orkestro jau grįžo su savo striuke. Ji visą tą laiką galvojo, kad striukė yra iš mokyklos rūbinės, o ne iš bibliotekos. Kažkur po savaitės atvažiavus policijos pareigūnei, sūnus pasakė, kad striukė buvo iš bibliotekos. Striukę buvo pakabinusi prieškambaryje ir, gal po kokių trijų dienų vakare, kai vaikai jau buvo sumigę, išgirdo, kad suskambo telefonas. Suprato, kad telefonas skamba ne jos ir iš pradžių net nesuprato, iš kur girdisi skambutis, o kai pradėjo ieškoti, tai atrado telefoną sūnaus parsineštoje svetimos striukės kišenėje. Beskambant telefonas išsikrovė, ji jį apžiūrėjo ir padėjo ant spintos. Kadangi jos telefonas panašus ir turėjo pakrovėją, tai jį pakrovė ir norėjo pažiūrėti kieno jis gali būti, tačiau po išsikrovimo buvo prašoma SIM kortelės kodo ir kadangi jo nežinojo, tai įsidėjo į telefoną savo SIM kortelę, bet jokios informacijos, kam galėtų priklausyti telefonas nerado, todėl, toliau įsidėjusi savo SIM kortelę, ji tuo telefonu naudojosi, kol iš jos jį kartu su striuke paėmė policijos pareigūnė. Supranta, kad naudojosi svetimu telefonu ir namuose kabėjo svetima striukė, ir dėl to jaučiasi kalta. Dėl savo poelgio labai gailisi ( b.l. 38-39);

nukentėjusioji G. T. parodė, kad ji yra anūko E. T. globėja, jis pas ją gyvena. 2011 m. birželio 29 d. ji išsimokėtinai įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA C2-01“. Telefonu naudojosi jos anūkas E. T.. 2012 m. sausio 12 d. apie 07.30 val. anūkas išėjo į mokyklą, išsinešė telefoną. Apie 17.00 val. jai paskambino darbuotoja iš Pakruojo miesto bibliotekos ir pasakė, kad anūkas neberado pakabos buvusios striukės, o striukėje buvo minėtas mobiliojo ryšio telefonas. Pasiėmusi kitą striukę, ji nuėjo į biblioteką. Anūkas buvo išsigandęs. Striukę vertina 15 litų, o telefoną- 250 litų. Papildomos apklausos metu ji parodė, kad telefoną gavo lengvatinėmis sąlygomis, kai 2011 m. birželio 29 d. sudarė Tele 2 paslaugų sutartį ir gaudama nuolaidą, už telefoną reikėjo mokėti tik vieną litą, bet sutartyje nurodyta telefono vertė- 289 Lt, kas mėnesį atskaičiuojami telefono mokesčiai. Jeigu telefonas nebūtų buvęs surastas, ji būtų toliau mokėjusi už jį, nors jo nebebūtų buvę. Telefonas yra normalios būklės, todėl ji ir įvertino 250 Lt. Telefonas buvo dingęs su visa kortele ir, kai jis buvo grąžintas, kortelės viduje nebuvo, o ir vėliau jos niekas negrąžino, tačiau atskirai SIM kortelės ji nevertina ir įskaičiuoja ją į telefono vertę. Striukę anūkui buvo pirkusi rudeniop, prieš mokyklą, iš turgaus naują, bet ji buvo nebrangi ir ją pirko kažkur už 15 litų. Kadangi 12 metų anūką globoja pagal oficialią, teismo sprendimu priteistą, globą ir jis yra jos išlaikomas, todėl šiuo atveju ji ir nukentėjo. Ieškinio nereiškia, nes daiktai grąžinti. Jokių pretenzijų asmeniui, paėmusiam anūko striukę su telefonu, pretenzijų neturi, tačiau jeigu asmuo būtų apsirikęs, tai mano, jis būtų bent sekančią dieną nuėjęs į biblioteką ir grąžinęs daiktus, nes bibliotekininkės yra sąžiningos ir tai būtų be vargo padarę, tačiau kai nuėjo į biblioteką, joje buvo trys išsigandę moterys, kaip suprato, bibliotekininkės ir jos anūkas, nes baigėsi darbo valandos, o jis buvo paskutinis lankytojas (b.l. 6-8);

nepilnametis liudytojas E. T. parodė, kad 2012 m. sausio 12 d. apie 07.30 val. išėjo į mokyklą. Su savimi išsinešė močiutei G. T. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „NOKIA C2-01“, kuriuo jam močiutė leido naudotis. Po mokyklos nuėjo į biblioteką. Telefoną laikė striukės kišenėje. Striukę pakabino ant pakabos. Bibliotekoje jo telefono tikrai niekas nematė. Apie 16.55 val. bibliotekoje neberado savo striukės, kurioje buvo minėtas telefonas. Apie tai pasakė bibliotekos darbuotojai, o ji paskambino jo močiutei, kuri atnešė kitą striukę (b.l. 25);

nepilnametis liudytojas D. O. parodė, kad 2012 m. sausio 12 d. apie 14.00 val. nuėjo į Pakruojo mieste esančią biblioteką. Po kurio laiko susiruošė eiti namo ir apsivilko ne savo striukę. Tai pastebėjo tik namuose. Apie tai pasakė mamai. Mama liepė striukę nešti atgal, bet jis skubėjo į repeticiją ir striukės nenunešė. Jis tik nuėjo į biblioteką pasiimti savo striukės, o svetimą striukę paliko namuose. Po repeticijos grįžo namo. Mama apie striukės grąžinimą nieko nebesakė. Jis nematė striukės kišenėje esančio telefono. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu liudytojas D. O. papildomai nurodė, kad, kodėl eidamas pasiimti savo striukės iš karto nenunešė svetimos striukės atgal į biblioteką ir negrąžino, paaiškinti negali. Kitą dieną į biblioteką taip pat nebuvo nuėjęs. Jis matė, kad pas mamą yra naujas telefonas. Jis jos klausė, iš kur ji jį gavo, bet ji nieko nesakė (b.l. 27, 31-32);

liudytoja B. Š. parodė, kad 2012 m. sausio 12 d. apie 17.00 val. dirbo Pakruojo rajono savivaldybės J. Paukštelio bibliotekoje, kai prie jos priėjo E. T. ir pasakė, kad nebėra ant pakabos buvusios jo striukės. Apieškojo biblioteką. Striukės niekur nebuvo. Ji paskambino E. T. močiutei ir pranešė apie įvykį. E. T. sakė, kad striukėje buvo ir jo mobilaus ryšio telefonas (b.l. 33);

iš 2012-01-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo mieste, Vytauto Didžiojo g. 41, Pakruojo rajono savivaldybės J. Paukštelio biblioteka (b.l. 5);

iš 2012-03-05 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VP VTS PP AI VG tyrėjos Linos Martišienės pateiktos analizės matyti, kad 2012-01-18 gauta telefono išklotinė, iš kurios matyti, kad į pavogtąjį telefoną buvo įdėta SIM kortelė, kuria naudojasi V. O. (b.l. 14);

iš 2012-01-18 dokumentų ir daiktų paėmimo protokolo matyti, kad iš V. O. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA C2“ ir juoda striukė (b.l. 15);

iš 2012-02-19 pakvitavimo matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA C2“ bei juodos spalvos striukė grąžinti G. T. (b.l. 16);

iš 2012-02-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. T. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA C2-01“, juodą striukę, 2011-06-29 Tele 2 telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 40168371551194, 2010-06-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimą (b.l. 17);

iš 2012-02-10 daiktų, dokumentų apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad apžiūrėti G. T. pateikti daiktai (b.l. 18-23);

iš 2012-02-10 pakvitavimo matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA C2“, juoda striukė, 2011-06-29 Tele 2 telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr. 40168371551194 ir 2010-06-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimas grąžinti G. T. (b.l. 24);

Kaltinamosios V. O. veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. kvalifikuota teisingai, nes ji neteisėtai neatlygintinai užvaldė (pagrobė) svetimą – nukentėjusiajai G. T. priklausantį – nedidelės vertės (BK 190 str.) turtą.

Kadangi už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji V. O. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas, surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., kaltinamąją V. O. siūlė nubausti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti, o, netekus darbo, užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kaltinamoji V. O. su prokurorės siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, su siūloma bausmės rūšimi taip pat sutiko, tačiau prašė sutrumpinti siūlomos bausmės terminą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios V. O. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajai V. O., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamoji V. O. teisiama pirmą kartą (b.l. 41), padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.), bausta administracine tvarka ir turi galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 42), į Pakruojo rajono PSPC psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašyta (b.l. 46), viena augina du nepilnamečius vaikus (b.l. 44), yra dirbanti (b.l. 47), tiek prokurorė, tiek kaltinamoji, prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) jos atžvilgiu bus pasiekti už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, paskiriant mažesnę, nei prokurorės siūlomą, bausmę, -V. O. paskiriant 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti, o netekus darbo,- užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 1 d., 2 d., 6 d. 3 p., 5 p., 7 d.).

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomoji priemonė nuteistajai V. O. neskirtina, nes nėra tam pagrindo (BPK 119 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

V. O. pripažinti kalta, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir ją nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti, o, netekus darbo, užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamoji, nesutikdama su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės V. O. neskirti.