Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria A. V. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2017 m. gegužės 18 d. nutarimo, netenkintas, panaikinimo.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė 2017 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį, už tai, kad jis, 2016 m. lapkričio 21 d., 20.15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas autobusą MAN, v.n. (duomenys neskelbtini), ir pravažiuodamas pro stovintį su atidarytomis durimis automobilį BMW 330, v.n. (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo tarp šono ir kliudė minėto automobilio duris, ko pasėkoje buvo apgadintos abi transporto priemonės.

Nesutikdamas su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi, A. V. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą.

Nurodo, kad nagrinėjamo eismo įvykio vertinimas nuo pat pradžių kelis kartus keitėsi. Po įvykio Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdyboje atlikus įvykio tyrimą 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Praėjus beveik 5 mėnesiams, buvo priimtas kitas nutarimas, t.y., kad jis yra kaltas dėl nagrinėjamo eismo įvykio. Tuo tarpu jokių naujų aplinkybių ar įrodymų nepaaiškėjo.

Svarbiausi įrodymai buvo užfiksuoti įforminant eismo įvykį vietoje. Pareigūnas, N. B., fiksuodamas įvykio vietą schemoje, pažymėjo, kad tarp transporto priemonių iš šonų buvo nuo 80 iki 100 cm atstumas. D. U. ir V. S. teigė, kad BMW durelės buvo praviros apie 20-30 cm. Tai reikšmingai skirtingi atstumai. Keleivinis autobusas priartėjęs ir kontaktavęs su automobilio BMW durelėmis niekaip negalėjo tiek nuo jo atitolti nuvažiavęs tik 2-4 metrus, kai jis sustojo po kontakto. Transporto priemonės po eismo įvykio buvo išsidėsčiusios lygiagrečiai, todėl dideliam keleiviniam autobusui niekaip neužtektų vietos įstrižam manevrui atlikti.

Skundžiamojoje apylinkės teismo nutartyje liko neatsakytų klausimų.

Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, ignoravo tą faktą, kad automobilis BMW v.n. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu stovėjo pažeisdamas KET 150.9 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų. Eismo įvykio nebūtų įvykę, jeigu BMW vairuotojas nebūtų pažeidęs KET 150.9 punkto reikalavimus.

Įvykio vietoje D. U. pareigūnui prasitarė, kad pažįstą V. S. ir tik vėliau pakeitė savo parodymus, teigdamas, kad niekada iki tol jo nėra matęs. Teismas, pagal vidinį įsitikinimą vertindamas prieštaringą eismo įvykio medžiagą, netenkino jo prašymo skirti abiejų transporto priemonių: autobuso MAN v.n. (duomenys neskelbtini) ir automobilio BMW v.n. (duomenys neskelbtini) autotechninę ekspertizę, kuri galėtų išsklaidyti abejones. Byloje nėra duomenų, kad jis yra kaltas dėl padaryto ANK pažeidimo.

Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą teismas privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar administracinio nusižengimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, koks padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, privalo ištirti ir analizuoti visus teismui pateiktus ar teismo išreikalautus įrodymus bei prašymus. To nebuvo padaryta.

Byloje esant prieštaringų įrodymų, turi būti nurodoma, dėl kokių priežasčių remiamasi vienais įrodymais, o kiti įrodymai laikomi nepatikimais, neturinčiais įrodomosios galios, eismo įvykio aplinkybės nėra pilnai išaiškintos, transporto priemonių susidūrimo mechanizmas nėra akivaizdus, eismo įvykio dalyvių paaiškinimai apie eismo įvykio kilimo priežastis yra skirtingi ir prieštaringi ir šie prieštaravimai iki galo nėra pašalinti.

Skundžiamas apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas ir priimtas netinkamai išaiškinus materialinės bei procesinės teisės normas, neteisingai įvertinus byloje esančius prieštaringus liudininkų parodymus ir iš to padarius neteisingas ir nepagrįstas išvadas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

A. V. apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą ar A. V. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra minėto administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. V. vairuodamas autobusą MAN, v.n. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas pro stovintį atidarytomis durimis automobilį BMW 330, v.n. (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo tarp šono ir kliudė minėto automobilio duris, ko pasėkoje buvo apgadintos abi transporto priemonės. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t.y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, eismo įvykio vertinimas kelis kartus keitėsi. Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta nesant A. V. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (b.l. 72). Vėliau, t.y. 2017 m. gegužės 18 d. nutarimu, A. V. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 417 straipsnio 8 dalį (b.l. 7), nors, kaip teisingai skunde nuodo apeliantas, jokių naujų aplinkybių ar įrodymų nepaaiškėjo.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad transporto priemonių susidūrimo mechanizmas neaiškus, eismo įvykio dalyvių paaiškinimai apie eismo įvykio kilimo priežastis yra skirtingi ir prieštaringi. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas N. B. parodė, kad pagal aplinkybes neaišku, kas yra kaltininkas.

Byloje nebėra galimybių nustatyti kaip link stotelės judėjo autobusas, taip pat kaip jis judėjo prieš pat kontaktą, t.y. ar važiavo tiesiai, ar posūkio kreive, taip pat ir aplinkybė ar automobilio BMW padėtis pakito nuo smūgio į dureles, nes kaip nurodė liudytojas V. S., po smūgio automobilis BMW lengvai sujudėjo, keliais centimetrais. Apeliacinės instancijos teismui, perklausius teismo posėdžio garso įrašą, įkeltą į teismų informacinę sistemą „Liteko“, matyti, kad tokius klausimus posėdyje, vykusiame 2017 m. rugsėjo 28 d. ir 2017 m. spalio 26 d., kėlė ir Institucijos atstovas R. I., nurodydamas, kad, jeigu autobusui nekeičiant važiavimo krypties, autobuso priekinė dalis pravažiuoja ir nėra jokių išsikišusių detalių, toks kontaktas yra neįmanomas. Byloje nustatyta, ką patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, autobusui pravažiuojant pro praviras BMW dureles, autobuso priekinė dalis nekontaktavo su durelėmis, jokių išsikišusių detalių taip pat nebuvo (b.l. 32-34). Be to, pagal schemą turimi išmatavimai rodo, kad autobusui judant link sustojimo, krypties keitimo nebuvo.

Iš bylos duomenų matyti, kad kontakto metu įvykyje dalyvavusių transporto priemonių išsidėstymo padėtis buvo kitokia, nei ji yra užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje, kuri buvo sudaryta po eismo įvykio. Tokiu būdu eismo įvykio vietoje užfiksuota transporto priemonių padėtis neatspindi realios situacijos, kuri buvo eismo įvykio metu. Antai pareigūnas, N. B., fiksuodamas įvykio vietą schemoje, pažymėjo, kad tarp transporto priemonių iš šonų buvo nuo 80 iki 100 cm atstumas. D. U. ir liudytojas V. S. teigė, kad BMW durelės buvo praviros apie 20 cm.

Nepaneigta ir A. V. versija, kad automobilio BMW durelės, kurios, kaip nustatyta byloje, buvo praviros apie 20 cm, nuo vėjo gūsio galėjo atsidaryti dar plačiau, kadangi įvykio metu buvo vėjuota. Be to, iš jau minėto posėdžio garso įrašo taip pat matyti, kad ir Institucijos atstovas R. I. neatmetė galimybės, jog eismo įvykis galėjo įvykti dėl oro sąlygų. Be to ir liudytoju apklaustas N. B. nurodė, kad pats BMW vairuotojas sakė, kad vėjas galėjo atidaryti automobilio dureles.

Iš 2017 m. rugpjūčio 18 d. posėdžio garso įrašo matyti, kad liudytojas V. S. paties kontakto tarp automobilio BMW durelių ir autobuso nematė, stovėjo kelkraštyje, kai išgirdo trakštelėjimą, atsisuko. Kokioje padėtyje buvo automobilio BMW durelės prieš pat susidūrimą su autobusu, jis nematė, Liudytoja apklausta T. S. parodė, kad įvykio metu ji buvo savo automobilyje, jos automobilis stovėjo už BMW automobilio. Vieta, kurioje įvyko kontaktas tarp transporto priemonių, apšviesta nebuvo. D. U. parodė, kad smūgio nematė, durys buvo praviros apie 20 cm. Be to, liudytojas V. S. teismo posėdyje parodžius įvykio schemą, paaiškino, kad automobilis BMW stovėjo arčiau, nei nurodyta schemoje. Kaip matyti iš minėtų asmenų paaiškinimų, nei vienas iš jų susidūrimo momento nematė. Taip pat byloje nėra nustatyta ir automobilio BMW konkreti stovėjimo vieta, t.y. kokiu atstumu nuo stotelės stovėjo automobilis BMW kas gali turėti esminės reikšmės sprendžiant atsakomybėn patraukto A. V. kaltės klausimą,

Įvertinus įrodymų visumą pripažintina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. V. padarė administracinį nusižengimą.

Teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio nusižengimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad A. V. padaryta veika atitinka visus inkriminuoto administracinio nusižengimo požymius, nėra, todėl skundžiama Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas nutarimas - Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. gegužės 18 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. gegužės 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.