Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2019-02-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-30-878/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-02-06
Bylos Nr.
A5.-30-878/2019
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00539-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
D. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-30-878/2019
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00539-2018-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 6.1; 21.9.10
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. vasario 6 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. L.,sekretoriaujant I. B.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. V., jos įgaliotam atstovui advokatui V. K.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotam atstovui R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir 205 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V., (duomenys neskelbtini) direktorė, būdama darbdave ir atsakinga už darbo sutarčių sudarymą, leido dirbti nelegalų darbą S. D., o būtent: esant darbo sutarties požymiams – S. D. dirbo pagal (duomenys neskelbtini) direktorės nurodymus, jam (duomenys neskelbtini) buvo suteikusi darbo priemones (automobilis picoms išvežioti, picų krepšys, degalai ir kita), su (duomenys neskelbtini) direktore susitaręs dėl mėnesinio, pagal valandinį tarifą skaičiuojamo, darbo atlygio, dirbo pagal įmonės direktorės nustatytą grafiką, picas išvežiojo tik (duomenys neskelbtini), pakluso įmonės direktorės nustatytai tvarkai, tačiau darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta, apie įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) nepranešta, taip D. V. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį ir taip padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Be to, D. V., neužtikrinusi, kad iš klientų gautiems pinigams apskaityti pinigų gavimo momentu būtų išrašomas apskaitos dokumentas, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį. Šiais veiksmais D. V. padarė 205 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Teismo posėdyje D. V. nepripažino savo kaltės dėl administracinių nusižengimų padarymo. Paaiškino, kad ji yra (duomenys neskelbtini) direktorė, turi kavinę, verčiasi maisto prekyba. Dėl prekių pardavimo konsultavosi su VMI atstovu, kuris nurodė, kad prekes galima parduoti, išmušant kasos aparato kvitą, sakė, kad reikia rašyti pinigų priėmimo kvitą, tačiau nurodė, kad galima dirbti ir pagal atskaitingus asmenis. Pagal užsakymą iškepus picą, pardavėja-kasininkė užsakymą įmuša į kasos aparatą, kuris stovi pačioje kavinėje, o picą nuvežus klientui, šiam paduodamas kasos aparato kvitas, gauti pinigai paimami ir parvežami atgal. Kai picas išvežiodavo pati D. V., ji, kaip atskaitingas asmuo, turėdavo 50 eurų įmonės pinigų, įmonės pinigus ir iškart įdėdavo į kasą, o už picą gavusi pinigus iš pirkėjo, taip juos atsiimdavo. S. D. jos įmonėje teikė išvežimo paslaugą pagal 2018 m. lapkričio 6 d. pasirašytą neatlygintinų paslaugų sutartį. Jis į įmonę kreipėsi dėl darbo pagal skelbimą, jog ieškomas kurjeris picoms išvežioti. Tuo metu S. D. nebuvo įregistravęs savo individualios veiklos, jam tą padaryti patarė D. V.. Kai būdavo pateikiamas užsakymas, S. D. iškviesdavo picai nuvežti klientui. Darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta. S. D. pinigų neturėjo, todėl jis pinigų įdėti juos į kasą pasiskolino iš D. V.. Jis į kasą įdeda tuos savo pinigus, jam išduodamas kasos aparato kvitas, o paskui, nuvežęs picą, pinigus atsiima iš užsakovo. Paskolintus pinigus jai S. D. grąžino. Kavinė dirba nuo 10 val. iki 21 val., per dieną būna 2-5 užsakymai picos išvežimui. Barmenė apie užsakymą telefonu pranešdavo S. D., tada šis atvykdavo į kavinę paimti picos. Jis pats automobilio neturėjo, todėl ji su S. D. sutarė, kad šis picas vežios (duomenys neskelbtini) automobiliu. Automobilį privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu draudžia įmonė. Automobilis stovėdavo prie kavinės, S. D. atvykęs jį pasiimdavo picai nuvežti. Jokios sutarties dėl automobilio naudojimo su S. D. nesudarė. Ant šio automobilio yra užrašytas įmonės telefonas, veikla nėra nurodyta. S. D. dirbdavo dvi savaites per mėnesį, kas antrą savaitę. Picoms nuvežti įmonė S. D. suteikė specialų krepšį, priklausantį (duomenys neskelbtini), taip pat suteikdavo kurą picoms išvežioti. Darbo rūbų S. D. nesuteikė. Už suteiktas paslaugas S. D. išrašė įmonei sąskaitas, pagal kurias jam buvo pervesti pinigai. Už jo paslaugas kas mėnesį (gruodį ir sausį) įmonė sumokėjo po 380 eurų, nuo sausio S. D. nebedirbo. Tokią minimalaus valandinio atlyginimo sumą per mėnesį buvo žodžiu sutarę, neskaičiavo ir nefiksavo, kiek kartų S. D. vyko pagal iškvietimą. Klientas, užsakęs picą, nurodydavo barmenei adresą, kuriuo S. D. turi picą nuvežti, atskirai nesitardavo dėl kiekvieno konkretaus nuvežimo, S. D. nuvežimų ataskaitos nerengdavo. Dėl tokio darbo pobūdžio konsultavosi su VMI, su Valstybine darbo inspekcija, kurios atstovams rodė sutartį su S. D., jai buvo pasakyta, kad S. D. taip dirbti gali.

Liudytojas G. U. parodė, kad 2018 m. lapkričio 20 d. buvo atliktas (duomenys neskelbtini) kontrolinis patikrinimas. Bendrovės interneto svetainėje nurodytu telefono numeriu prekybos centro „Aguona“ aikštelėje buvo užsakyta pica. Ją į aikštelę atvežė S. D., kurio nebuvo įmonės apdraustų asmenų sąraše. Atvežęs picą, S. D. pateikė atspausdintą kasos aparato kvitą, už picą klientams sumokėjus grynais pinigais, pinigų priėmimo kvitas nebuvo išrašytas. S. D. nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) picų išvežiotoju, jam vadovauja direktorė D., kuri jam davė darbo priemones – automobilį su įmonės pavadinimu ir picų kepėjo figūrėle ant stogo. S. D. neminėjo, kiek gaus už picos atvežimą, jis sakė, kiek pinigų gaus už mėnesį, teigė, kad yra sudaryta sutartis, tačiau kokia, nežinojo, teigė, kad dirba tik šiai vienai įmonei. Iškviesta D. V. nurodė, kad su S. D. buvo susitarta dėl valandinio dydžio atlygio, jam suteiktas automobilis su įmonės pavadinimu. Ji liudytoją klausė, ar galima dirbti S. D. pagal paslaugų sutartį, todėl ją nusiuntė pasikonsultuoti į Valstybinę darbo inspekciją.

Liudytojas S. D. parodė, kad ieškojo darbo, ir pažįstami nurodė, kad įmonė ieško kurjerio. Jis nuvyko į įmonę (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini), su D. V. sutarė, kad jis išvežios picas. Šią paslaugą jis teiks kas antrą savaitę nuo 10 val. iki 21 val., penktadieniais-šeštadieniais nuo 11 val. iki 23 val., dirbs ir sekmadieniais. D. V. jam liepė nueiti į VMI ir pasiimti individualios veiklos pažymą. Anksčiau tokios veiklos nebuvo vykdęs. Jam pačiam sausio mėnesį reikėjo susimokėti 34 eurus Sodrai, kitokių mokesčių dar nemokėjo. Barmenė, gavusi užsakymą, jam paskambindavo, tada S. D. per 10-15 min. atvykdavo į kavinę, paimdavo kasos aparato kvitą ir nuveždavo picas 2-3 kartus per dieną. Gyvena (duomenys neskelbtini), todėl, kai dirbdavo, atvažiuodavo į Alytų autobusu, iki 23 val. būdavo mieste, kartais likdavo nakvoti pas draugus. Savo automobilio neturėjo, jam D. V. davė įmonės automobilį, pažymėtą kepėjo figūrėle ant stogo. Kartu jam davė automobilio registracijos, draudimo dokumentus, taip pat D. V. aprūpindavo degalais. Taip pat jam buvo duotas krepšys picoms, piniginė, jam paskolino 50 eurų, kad turėtų iš ko atiduoti grąžą klientams. Paskui jis tuos pinigus gal po trijų dienų grąžino, turėjo savo pinigų grąžai atiduoti. Daugiau tuo metu niekur nedirbo. Pasirašius sutartį, gavo jos egzempliorių. Sutartyje buvo numatyta, kad jam bus mokama už viso mėnesio suteiktas paslaugas. Nebuvo numatyta, kad skaičiuos, kiek kartų jis veš picas, nepriklausomai, kiek bus nuvežta, buvo sutarta jam mokėti 380 eurų per mėnesį grynaisiais į rankas. Po VMI patikrinimo gana greitai sutartis buvo nutraukta, jis įmonėje dirbo labai trumpai, gal tris dienas. Pinigai jam buvo išmokėti vieną kartą grynais, į sąskaitą banke pinigai nebuvo pervesti.

D. V. 2018 m. lapkričio 20 d. paaiškinime Nr. A429-1710 nurodė, kad 2018 m. lapkričio 20 d. Mokesčių inspekcijos patikrinimo metu kartu su užsakyta pica buvo atvežtas kasos aparato kvitas. Su išvežamu maistu kartu pristatomas atspausdintas kasos kvitas, nes toks būdas patogiausias, kadangi išrašant pinigų priėmimo kvitus gaištamas laikas, klientai atsisako nurodyti savo duomenis, dėl to būtų sudėtingesnė buhalterinė apskaita. Išmušę kvitą, įdeda asmeninius pinigus į kasą, kuriuos atsiima, nuvežę kasos aparato kvitą ir prekes klientams. Picų išvežiotoją S. D. pasamdė, jam paskambinus pagal darbo skelbimą. Pasitarusi su buhaltere ir kitais, panašią veiklą vykdančiais verslininkais, kad galima sudaryti ne darbo sutartį, o S. D. gauti individualios veiklos pažymą, sudarė su juo atlygintinę paslaugų sutartį. Su S. D. sutarė, kad jam mokės minimalų valandinį atlyginimą, kuris jam dirbant kas antrą savaitę sudarys apie 380 Eur. Parūpino jam darbui reikalingas priemones – automobilį, picų krepšį, degalus automobiliui ir kitas. Tai nurodyta paslaugų teikimo sutartyje. S. D. tokias paslaugas teikė tik jų įmonei. Darbo sutarties nesudarė, nes paslaugų tiekimo sutartis jiems pigesnis ir patogesnis būdas. Nurodė, kad ji vadovauja S. D. (b. l. 3).

Be D. V. paaiškinimų, liudytojų parodymų, tai, kad ji padarė administracinius nusižengimus, patvirtina ir kiti surinkti ir ištirti bylos duomenys.

2018 m. lapkričio 19 d. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pavedė vyriausiesiems specialistams G. U. ir E. G. atlikti patikrinimą (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvumo pažymoje Nr. FR042-5281 nurodyta, kad Operatyvios kontrolės skyriaus specialistai 2018 m. lapkričio 21 d. atliko (duomenys neskelbtini) patikrinimą. Prieš atliekant patikrinimą buvo atliktas kontrolinis pirkimas, o būtent (duomenys neskelbtini) telefono numeriu (duomenys neskelbtini) buvo užsakyta „Boso” pica. Picą prie prekybos centro „Aguona“ Kepyklos g., Alytuje atvežė S. D., kuris pateikė elektroninio kasos aparato kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pinigų gavimo metu jokio apskaitos dokumento neišrašė. Nustatyta, kad S. D. dirbo pagal bendrovės direktoriaus nurodymus. Bendrovė jam suteikė darbo priemones – automobilį picoms išvežioti, picų krepšį, degalus ir pan. S. D. su bendrovės direktore D. V. susitarė dėl mėnesinio, pagal valandinį tarifą skaičiuojamo, darbo atlygo. S. D. dirbo pagal bendrovės direktorės nustatytą darbo grafiką, picas išvežiojo tik bendrovei, pakluso bendrovės direktorės nustatytai tvarkai, t. y. dirbo samdomą darbą, tačiau darbo sutartis nebuvo sudaryta, apie įdarbinimą VSDFV nepranešta (b. l. 2).

S. D. 2018 m. lapkričio 30 d. paaiškinime Nr. A429-1709 nurodė, kad kasos aparato kvitą išspausdino virtuvės darbuotoja R., padavė jam picą, davė pinigų grąžai – 50 Eur. Picą nuvežė nurodytu adresu į prekybos centrą „Aguona“. Atvežus picą, jam sumokėjo pinigus, jis padavė kvitą, be kvito jokio kito dokumento nedavė. Paaiškino, kad darbo priemones: automobilį, picų krepšį, piniginę jam davė (duomenys neskelbtini) direktorė D. V., kuri jam vadovauja. Jis dirba kas antra savaitė, darbo dienomis nuo 10.00 val. iki 21.00 val., savaitgaliais nuo 10.00 val. iki 23.00 val. Gauna mėnesinį darbo užmokestį apie 380 Eur. Atlyginimą jam perveda į banko sąskaitą (b. l. 6).

Iš 2018 m. lapkričio 6 d. atlygintinų paslaugų sutarties Nr. 2 matyti, kad S. D. įsipareigojo (duomenys neskelbtini) teikti maisto užsakymų išvežimo paslaugas, o (duomenys neskelbtini) įsipareigojo už suteiktas paslaugas mokėti po 3,5 eurų už vieną valandą, bet ne daugiau kaip 30 eurų už per dieną suteiktas paslaugas; tuo atveju, jeigu užsakymo skaičius per dieną viršija 10 vienetų, skaičiuojant per savaitę vykdytų užsakymų vidurkį, kuris apskaičiuojamas bendrą užsakymų skaičių per savaitę padalijant iš dienų skaičiaus. Sutartyje taip pat sutarta už paslaugas sumokėti kas mėnesį per 7 dienas nuo paslaugų teikėjo ataskaitos apie suteiktas paslaugas ir jų kiekį pateikimo klientui dienos. Šios sutarties 2.1 punkte taip pat sutarta, kad paslaugas S. D. įsipareigoja teikti savo rizika ir sąskaita, be to, 2.4 punktu S. D. įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo klientui ((duomenys neskelbtini)) suteiktų paslaugų momento pateikti išsamią paslaugų teikimo ataskaitą, nurodant, kokios paslaugos buvo suteiktos, išskiriant konkrečias paslaugų kainos sudėtines dalis ir pateikiant papildomą su paslaugų teikimu susijusią informaciją apie patirtas išlaidas ir t. t. (b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad S. D. nuo 2018 m. lapkričio 5 d. vykdo individualią veiklą: Kita pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veikla (b. l. 22).

Iš D. V. susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad ji 2018 m. lapkričio 21 d. VMI darbuotojui G. U. siuntė Atlygintinų paslaugų sutartį, nurodydama, kad šią sutartį tą pačią dieną buvo nunešusi į Valstybinę darbo inspekciją, kur jai buvo pasakyta, kad pagal tokią sutartį (duomenys neskelbtini) dirbti gali. G. U. nurodė, jog dirbti pagal tokias sutartis galima, tik jei nėra esminės sąlygos, t. y. jei tokia sutartis neslepia darbo santykių (b. l. 21).

Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos faktų fiksavimo pažymoje nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 11 d. 11.15 val. buvo patikrinta (duomenys neskelbtini). Prieš patikrinimą atliktas prekės užsakymas telefonu (duomenys neskelbtini). Prekę – „Boso“ picą, prekybos centre „Aguona“ atvežė automobiliu „T. Y.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) S. D.. Už picą padavus 10 Eur, S. D. atidavė 1,6 Eur grąžą ir elektroninio kasos aparato kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl picos pristatymo ir darbo bendrovėje S. D. pateikė paaiškinimą (b. l. 7-9).

Iš (duomenys neskelbtini) kasos aparato kvito matyti, kad 2018 m. lapkričio 20 d. 11.42 val. į kasos aparatą įvestas „Boso XL“ picos pirkimas, kaina 8,40 Eur (b. l. 9).

Sąskaitos faktūros apmokėjimui 001 ir 002 patvirtina, kad S. D. pateikė apmokėjimui (duomenys neskelbtini) dvi sąskaitas 2018 m. lapkričio 30 d. ir 2018 m. gruodžio 28 d. pagal 2018 m. lapkričio 6 d. atlygintinų paslaugų sutartį 380 eurų sumai (b. l. 51, 52). Duomenys iš mokėjimų archyvo ir mokėjimo nurodymai Nr. 181244 ir 181215 patvirtina, kad pagal šias sąskaitas (duomenys neskelbtini) S. D. pervedė du kartus po 380 eurų į jo banko sąskaitą (b. l. 53-54).

Dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.

Nagrinėjamojoje byloje sprendžiant dėl D. V. kaltumo padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, spręstinas klausimas, ar S. D. veikla (duomenys neskelbtini) laikytina darbu, kuriam taikomi darbo įstatymai.

DK 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. DK 33 straipsnio 2 dalis numato, kad būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta. Šio straipsnio 5 dalis numato, kad šalys negali sudaryti civilinio pobūdžio susitarimų dėl šiame kodekse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Tokiems susitarimams taikomos darbo teisės normos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių.

Teismas pažymi, kad darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra.

(duomenys neskelbtini) direktorė D. V. nurodė, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir S. D. buvo atlygintinų paslaugų tiekimo santykiai, jis dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimą. Ji teigė, kad dėl tokios sutarties tinkamumo tarėsi su Valstybinės darbo inspekcijos ir VMI darbuotojais, kurie tam pritarė. Tačiau iš pačios pažeidėjos atstovo pateikto jos susirašinėjimo matyti, kad ji į šias institucijas dėl konsultacijų kreipėsi tik jau po operatyvaus patikrinimo, be to, VMI darbuotojas G. U. jai aiškiai nurodė, kad pagal tokią atlygintinų paslaugų sutartį galima dirbti tik tuo atveju, jei ši sutartis neslepia darbo santykių.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir S. D. buvo ne paslaugų tiekimo santykiai, tačiau susiformavę darbo santykiai: su S. D. buvo susitarta dėl užmokesčio dydžio ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko, funkcijų. S. D. teisme patvirtino, kad jis dėl darbo funkcijų, darbo laiko, jo grafiko ir apmokėjimo už darbą susitarė su D. V.. Iš S. D. parodymų ir pačios D. V. paaiškinimų matyti, kad darbuotojas pakluso darbdavio nustatytai darbo tvarkai, atliko darbdavio patikėtas darbo funkcijas būtent tarpusavio susitarimu nustatytu laiku – S. D. tomis dienomis, kada buvo sutaręs dirbti, būdavo Alytaus mieste, laukdavo (duomenys neskelbtini) darbuotojos skambučio, kada atvykti paimti užsakymą. Tarpusavio santykiai turėjo pastovų pobūdį – S. D. dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. lapkričio 6 d. pagal nustatytą grafiką – kas antrą savaitę, konkrečiai nustatytomis valandomis, jis realiai atliko tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, kuri nebuvo siejama su gaunamu rezultatu, už tai per dirbtą laiką - du mėnesius iš eilės - gavo fiksuoto dydžio (380 eurų) mėnesinį atlyginimą, kuris visiškai nepriklausė nuo jo nuvežtų pagal užsakymus prekių kiekio, taigi, nebuvo jokia šių konkrečių paslaugų apskaita, kuri buvo sutarta sutartimi, realiai nebuvo vykdoma, S. D. darbdavys suteikė darbo priemones – (duomenys neskelbtini) automobilį, pažymėtą darbdavio reklamine atributika, kurį degalais aprūpindavo būtent (duomenys neskelbtini) direktorė, specialų krepšį picoms nuvežti, piniginę, taigi, jis dirbo ne savo sąskaita, kaip numatyta Atlygintinų paslaugų sutarties 2.1 punkte, o naudodamasis būtent (duomenys neskelbtini) suteiktomis darbo priemonėmis. Jokių minėtų darbo priemonių panaudos ar nuomos santykių tarp S. D. ir (duomenys neskelbtini) nebuvo, atitinkamų sutarčių dėl šių darbo priemonių naudojimo kokiais nors kitais pagrindais nei darbo funkcijoms atlikti nepasirašyta. Šio aplinkybės patvirtina, kad S. D. neprisiėmė jokių su darbo funkcijų vykdymu susijusių išlaidų ar rizikos. S. D. pakluso (duomenys neskelbtini) direktorei, kuri jam duodavo nurodymus dėl darbo laiko, darbo priemonių naudojimo, tik apie paties užsakymo pateikimą S. D. informuodavo (duomenys neskelbtini) barmenė. Šias aplinkybes patvirtino S. D. ir D. V. teismo posėdyje ir rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 3, 6). S. D. iš kliento (duomenys neskelbtini) vardu paimdavo pinigus ir juos parveždavo įmonei. Pats S. D. parodė, kad jam D. V. davė 50 eurų tam, kad jis galėtų klientams atiduoti grąžą. Anksčiau S. D. jokios individualios veiklos nevykdė, būtent tokią veiklą registruoti jam nurodė D. V., kai jis kreipėsi į ją dėl picų išvežiotojo darbo ir abu aptarė darbo funkcijas. Taigi akivaizdu, kad nė viena šios sutarties šalis nesilaikė Atlygintinų paslaugų sutarties sąlygų nuo pat jos sudarymo ir netgi nesiekė šių sąlygų laikytis. Aptarti santykiai turi visus darbo sutarties požymius, todėl, įvertinus surinktus įrodymus bei nustatytas bylos aplinkybes, konstatuojama, kad S. D. įsigijus individualios veiklos vykdymo pažymą ir jam bei (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 6 d. sudarant paslaugų teikimo sutartį Nr. 2, šia civiline sutartimi buvo maskuojami nelegalūs darbo santykiai.

Taigi, byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius. S. D. direktorės pavedimu dirbo (duomenys neskelbtini) picų išvežiotoju pagal nustatytą darbo grafiką – dirbo kas antra savaitė darbo dienomis nuo 10.00 val. iki 21.00 val., savaitgaliais nuo 10.00 val. iki 23.00 val., už tai į banko sąskaitą gavo fiksuotą mėnesinį darbo užmokestį, jam buvo suteiktos priemonės darbo funkcijoms atlikti – automobilis, kuras, picų krepšys, pinigai grąžai atiduoti, jis pakluso įmonės direktorei ir bendrovėje nustatytai tvarkai. D. V., būdama darbdave, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad S. D. būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka sudarius su juos darbo sutartį ir pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą mažiausiai prieš dieną iki pirmos darbo dienos pradžios. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad išduotas verslo liudijimas/individualios veiklos pažymėjimas suteikia teisę verstis tam tikra veikla savarankiškai, bet jo išdavimo faktas neturi reikšmės nelegalaus darbo konstatavimui, nustačius darbo sutarties požymius, todėl D. V. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 205 straipsnio 1 dalyje.

ANK 205 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos taisyklių pažeidimą.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Iš bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu užsisakius picą, ji buvo pristatyta į užsakymo pateikimo vietą – automobilių stovėjimo aikštelę Kepyklos g. Alytuje, ten pirkėjui sumokėjus pinigus už picą, jam buvo pateiktas elektroninio kasos aparato kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau už picą pinigų gavimo metu jokio apskaitos dokumento neišrašyta.

Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti. Pastebėtina, kad pagal Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283, 4, 5, 11 punktų nuostatas, būtent toje atsiskaitymo vietoje, kurioje įrengtas ir naudodamas kasos aparatas, atsiskaitant už prekes (paslaugas) grynaisiais pinigais, yra išduodamas kasos aparato kvitas, o jeigu grynaisiais pinigais atsiskaitoma gyvenamosiose, darbo ar kitose asmenų iškvietime nurodytose prekių pristatymo (paslaugų suteikimo) vietose, kiekvienam asmeniui išduodamas pinigų priėmimo kvitas arba kitas teisės aktų nustatytais atvejais vietoj jo naudojamas apskaitos dokumentas arba bilietas. Atitinkamai Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340, 4 punktas nustato, kad kvitai naudojami klientams atsiskaitant už prekes (paslaugas) arba perkant iš asmenų prekes ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais tik nustatytais atvejais, kai neprivaloma naudoti kasos aparatų, jie pagal 5 punktą yra išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus.

Šiuo konkrečiu atveju ūkinė operacija – picos pardavimas pirkėjui – įvyko ne toje vietoje, kur įrengtas (duomenys neskelbtini) kasos aparatas, o telefonu užsakytą prekę pristačius pirkėjui į prekybos centro „Aguona“ aikštelę, kur prekė (pica) buvo perduota pirkėjui, o iš šio už ją tik tuo momentu buvo gauti pinigai. Taigi, turėjo būti laikomasi Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo šios ūkinės operacijos metu ar iškart jai pasibaigus surašyti apskaitos dokumentą.

Byloje aptartais duomenimis nustatyta, kad D. V., būdama (duomenys neskelbtini) direktore, neužtikrino, kad iš klientų gautiems pinigams apskaityti pinigų gavimo momentu būtų išrašomas apskaitos dokumentas, taip ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 205 straipsnio 1 dalyje.

Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. D. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį bei D. V. charakterizuojančius duomenis – ji neteista (b. l. 14), tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą (b. l. 15-18), dirba, gauna 555 eurų mėnesinį atlyginimą (b. l. 56), augina vieną nepilnametį vaiką (b. l. 58), taigi, ją neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sprendžiama, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta D. V. paskyrus baudas, kurių dydis artimas sankcijose numatytoms minimalioms. Paskirtos baudos subendrintinos, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

D. V. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.

D. V. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja I. L.Papildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant unikalų mokėjimo kodą – ROIK 18094964550, įmokos kodą – 1001.Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.