Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokuroro Tomo Bajorūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, nedirbanti, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamoji K. D. 2024 m. gruodžio 2 d., apie 7 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame bute, konflikto su mažamete dukra M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., metu, tyčia rankomis pastumdama M. K. ir nuo pastūmimo jai trenkiantis į dviaukštės lovos rėmą, tuo nukentėjusiai, savo šeimos nariui - dukrai M. K. sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje.

2. Kaltinamoji K. D. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena vyras, dukra M. K. ir dar trys mažesni vaikai. 2024-12-02, apie 7 val., tarp jos ir M. buvo konfliktas, nes ji nuolat meluoja ir už bausmę iš jos paėmė mobilaus ryšio telefoną. M. verkė ir prašė atiduoti mobilaus ryšio telefoną. Sakė, kad mėnesiui bus paimtas telefonas, neis į būrelius. Ji visą laiką verkė. M. neklauso ir meluoja jai nuolat. Konflikto su dukra M. K. metu, tyčia rankomis pastūmė M. ir nuo pastūmimo ji trenkėsi į dviaukštę lovą. Galėjo savo veiksmais dukrai sukelti fizinį skausmą. Prieš tai neigė kaltę, nes nenorėjo būti nubausta, tikėjosi gal išvengs bausmės. Po dukros apklausos teisme kaltę pripažįsta ir nori, kad ji kuo greičiau grįžtų į namus. Daugiau taip nesielgs prieš savo dukrą, nesmurtaus. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Prašo neskirti baudos, nes neturi lėšų jai susimokėti, pas ją yra mažamečiai vaikai (el. b. l. 20-23, 24-26).

3. Be kaltinamosios K. D. visiško prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kaltę pagrindžia nukentėjusiosios M. K. parodymai, liudytojos V. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga:

3.1. Nukentėjusioji M. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad mama naudojo fizinį smurtą. Mama ieškojo brolio striukės ir jos nerado, ir kadangi ji yra vyriausia, mama pagalvojo, kad tą striukę kažkur padėjo. Tuomet mama veždama brolį į darželį, pasakė, kad reikia surasti tą striukę ir brolį išvežė su kita striuke. Kai ji tos striukės nerado, grįžusi mama labai supyko ir pastūmė ją į dviaukštę lovą. Ji stovėjo prie dviaukštės lovos, o mama atėjo iš kito kambario ir pastūmė į lovą. Ji susitrenkė dešinį petį. Ji su verksmais išėjo į mokyklą. Eidama sutiko močiutę, ji klausė, kas buvo, bet nieko nepasakojo ir nuėjo. Tai buvo pirmadienį, panašiai lapkričio mėnesį, ryte. Socialinė pedagogė „buvo šoke“, ir pasakė, kad kreipsis į vaikų teises ir į policiją. Po antros ar trečios pamokos atvyko greitoji su policija ir ją apžiūrėjo, nes skaudėjo petį ir rado, kad jai sutrenkimas. Petį skaudėjo kokias dvi - tris dienas. Tai buvo pirmas toks kartas. Apie įvykį su mama nekalba, nes ji pradėtų verkti. Kai mama pastūmė į lovą, niekas iš namiškių nematė (el. b. l. 99-100).

3.2. Liudytoja V. S. parodė, kad 2024-12-02, apie 7 val. 30 min., atvyko į savo darbovietę - (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), ten dirba (duomenys neskelbtini). Atvykus į mokyklą, pas ją atėjo mokinė M. K., ji mokosi toje pačioje mokykloje. M. K. atrodė susijaudinusi, matėsi, kad mergaitė neseniai verkė. Jos paklausė, kas nutiko ir ji atsakė, kad šiandien ryte, prieš jai išeinant į mokyklą, jos motina K. D., gyv. (duomenys neskelbtini), ją rankomis stipriai pastūmė, todėl ji su dešiniu pečiu atsitrenkė į dviaukštės lovos rėmą. Mergaitė sakė, kad jai skaudėjo. Bendraujant su M. K. ji pasakė, kad ji nebegali šitaip gyventi. M. K. taip pat pasakojo, kad mama ją plūsta necenzūriniais žodžiais, ją vadina "necenzūriniai žodžiai". Mergaitė pasakodama pasakė, kad mama prieš ją taip pat smurtavo 2024-11-30, kada tiksliai, nepasakė, sakė, kad namuose ją K. D. rankomis suėmusi plaukus, juos tempė, buvo parvertusi ją ant grindų, ją "daužė". M. K. sakė, kad mama prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, ankščiau taip pat yra buvę atvejų, kai prieš ją naudojo fizinį smurtą, tik ji niekam apie tai nepasisakė. M. K. pas ją buvo atėjusi 2024-11-29, apie 11 val., su ja kalbėjosi. Ji pasisakė, kad kai ji būna namuose, jos mama K. D. nuolatos be jokios priežasties ant jos šaukia, todėl ji patiria namuose didelį stresą. Mergaitė aiškino, kad jos mama ant jos šaukia ir prieš ją smurtauja, matant jos broliams ir seserims, kurie gyvena kartu su ja. Yra žinoma, kad M. K. yra verčiama mamos rūpintis savo mažesniais broliais ir seserimis, tai yra atlikti pareigas ne pagal savo amžių (el. b. l. 7-9).

3.3. 2024-12-02 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matome dviejų aukštų gyvenamąjį daugiabutį pastatą. Į (duomenys neskelbtini) butą patenkame šiaurės kryptimi pro rudos spalvos duris, kurios yra paženklintos numeriu (duomenys neskelbtini). Atidarius duris, matome medinius laiptus, kurie veda į antrąjį aukštą, ant laiptų matome sudėtą avalynę. Užlipus laiptais į antrąjį aukštą, patenkame į virtuvės kambarį, jame matome dujinę viryklę, medinį stalą su kėdėmis, dešinėje kambario pusėje matome kampe stovintį baltos spalvos šaldytuvą. Iš virtuvės einant į dešinę pusę, matome praviras įstiklintas baltos spalvos medines duris, kurios veda į svetainės kambarį, kambaryje matome kampinę sofą, prieš sofą, kitoje pusėje, matome ant sienos pritvirtintą televizorių. Iš svetainės kambario einant į dešinę pusę, matome praviras baltos spalvos medines duris, jos veda į miegamąjį kambarį. Įėjus į miegamąjį kambarį, kairiau matome 2 miegamąsias lovas su mediniais rėmais, kambario dešinėje pusėje matome dviejų aukštų medinę lovą. Miegamajame kambaryje ant grindų matome išmėtytus daiktus, aplinka netvarkinga. Įvykio vietoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Iš įvykio vietos jokie daiktai, reikšmingi tyrimui nepaimti. Įvykio vieta fotografuota (el. b. l. 37-39, 40-47).

3.4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2025-01-21 specialisto išvadoje nurodyta, kad M. K. sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Tikėtina, kad užduotyje nurodytų įvykių metu M. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (el. b. l. 124-127).

3.5. ?? Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus skyriaus vyr. patrulės R. B. 2024-12-02 tarnybiniame pranešime dėl murto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2024-12-02 vykdant tarnybą kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju L. M., apie 9 val. 6 min., buvo gautas pranešimas iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo, kad adresu (duomenys neskelbtini), mokyklos mokinė M. K. (duomenys neskelbtini) m. pasiskundė pranešėjai, kad savaitgalį prieš ją smurtavo motina. Stumdė, tampė už plaukų, smurtavo psichologiškai. Vaikų teisės informuotos. Pranešė soc. pedagogė. Nuvykus nurodytu adresu pranešėja V. S. nurodė, kad pas ją į kabinetą atėjo B. K. pagrindinės mokyklos mokinė M. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad 2024-12-02, apie 07.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), jos mama K. D. tyčia rankomis pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į dviejų aukštų medinės lovos rėmą, susitrenkė dešinįjį petį, tokiais veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip pat 2024-11-30, tiksliai nenustatytu laiku, namuose adresu (duomenys neskelbtini) K. D. rankomis suėmė M. K. plaukus, juos tempė, parvertė ją ant grindų. Savo smurtiniais veiksmais sukėlė M. K. fizinį skausmą. Į įvykio vietą buvo iškviesti GMP medikai, kurie apžiūrėjo M. K. ir suteikė jai reikiamą pagalbą. Į įvykio vietą taip pat buvo iškviesta vaiko teisių apsaugos tarnyba. Buvo nuvykta į namus adresu (duomenys neskelbtini), namuose rasta blaivi K. D., kuri pristatyta į Biržų rajono policijos komisariatą apklausai. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų įrengta nėra (el. b. l. 52-53).

4. Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamosios kaltei dėl jai inkriminuotos šio nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamosios veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. kvalifikuoti tinkamai. Nukentėjusiosios mažametės parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku kaltinamoji smurtaudama prieš ją sukėlė fizinį skausmą patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys bei pačios kaltinamosios prisipažinimas. Šių duomenų pakanka jos kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti.

5. Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK)) 418 straipsnio 1 dalis. Kaltinamajai sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog kaltinamajai žinoma galimybė užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jai suprantamos, bei ji neprieštarauja prokuroro sprendimui procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l.133-134, 137-139).

6. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.).

7. Kaltinamosios atsakomybę dėl nusikalstamų veikų padarymo lengvina aplinkybė, kad ji visiškai prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

8. Teismas skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, apimtį, į tai, kad buvo padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), kaltės formą ir rūšį (veika padaryta tiesiogine tyčia), stadiją, kaltinamosios asmenybę, kitas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgtina ir į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir tai, jog kaltinamoji nedirbanti, yra asmuo, (duomenys neskelbtini), be to ji augina ir kitus mažamečius vaikus, neteista, administracine tvarka metų laikotarpyje bausta vieną kartą bauda, kurią yra sumokėjusi, duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padariusi naujų nusikalstamų veikų, taip pat, byloje nėra.

9. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą (BK 49 str). Todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai skiriant šią bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. ir esant pagrindui, paskirta subendrinta galutinė bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji dėl savo neteisėtų veiksmų labai gailisi, neneigė savo kaltės, pirmą kartą teisiama arešto bausme, nedirbanti, augina mažamečius vaikus, sprendžia, kad yra pagrindas bausmės vykdymą atidėti, su intensyvia priežiūra, skiriant tam tikrą įpareigojimą 6 mėnesių terminui (BK 75 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 6 punktas).

11. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 ir nubausti areštu 90 paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajai galutinę bausmę – areštą 60 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6 punktu, arešto bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesiams, taikant jai intensyvią priežiūrą, jos buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant įpareigojimus (pareigas) - bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose Probacijos tarnybai nurodytu adresu nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi; įpareigojant kaltinamąją dalyvauti elgesio pataisos programoje per 6 mėnesius laiko nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuteistoji per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs nuteistąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (įskaitant laisvės atėmimo) bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 354 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.