Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Juozapas Surblys Baudž. byla Nr. 1A-228-50/2008 Teisėja Adolfina Simaitienė Procesinio sprendimo kategorija

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2008 m. birželio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. dvejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė subendrinta su neatlikta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-21 nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir nustatyta galutinė dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą ir veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, po to, kai nenustatytas asmuo paskambino į laidinio ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), esantį bute, (duomenys neskelbtini), ir prisistatęs policijos pareigūnu bei teigdamas, kad bute buvusios I. N. motina padarė nusikaltimą, ir neva dėl to reikalinga 9 800 Lt suma, 2007 m. balandžio 20 d., apie 13.00 val., A. K. nuvyko į minėtą butą, kur iš I. N. paėmė 11 500 Lt, tuo padarydamas sukčiavimo veiksmus.

Nuteistasis A. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, o jame išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Pažymi, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, nes jis nenustatytam ikiteisminio tyrimo metu asmeniui padarė tik paslaugą – nuvažiavo nurodytu adresu ir paėmė iš merginos pinigus. Už šią paslaugą jam buvo sumokėta 3000 Lt, tačiau pačios nukentėjusiosios I. N. jis neapgavo, tai padarė minėtas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Nuteistasis nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad jis iš anksto buvo susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl sukčiavimo ir pažymi, jog nežinojo, kad iš I. N. gauti pinigai buvo išvilioti apgaulės būdu. Taip pat mano, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo aiškiai apibrėžti įrodinėjimo dalykai, todėl buvo pažeista jo teisė į gynybą ir teismas priėmė nepagrįstą nuosprendį. Mano, kad pagrindinis sukčiavimo požymis – apgaulės naudojimas prieš turto savininką – nebuvo įrodytas, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikintinas.

Apeliacijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo nuosprendį panaikinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas: teismo priimtas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas. Įvykio aplinkybės nustatytos tinkamai. Į bylą surinkti duomenys priimant nuosprendį įvertinti kaip įrodymai, dėl nuteistojo dalyvavimo padarant nusikaltimą padarytos teisingos išvados.

Esminis sukčiavimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1d., požymis, darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą - apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto valdytojo suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apeliantas teigia, kad jis nevartojo apgaulės prieš nukentėjusiąją I. N., tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas A. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens bendrininkavimas, padarant šį nusikaltimą. Todėl pripažįstama, kad sukčiavimą, t. y. savo ar kitų asmenų naudai svetimo turto įgijimą apgaule, įvykdė abu bendrininkai, iš jų ir nuteistasis.

Apelianto argumentas, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų išankstinį susitarimą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nėra pagrįstas, nes tokio pobūdžio susitarimas buvo: nuteistajam iki nusikalstamos veikos padarymo paskambino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ir pasiūlė, nuėjus nurodytu adresu, paimti 9800 Lt pinigų sumą. Buvo aptartas atlygis už šio ,,sandorio“ įvykdymą – 3000 Lt. A. K. sutiko su tokio susitarimo sąlygomis ir įvykdė nusikaltimą: tai tvirtina tiek veikos objektyvieji, tiek subjektyvieji požymiai. Nuteistasis įvykdė konkrečius veiksmus – nuėjo į jam nežinomą butą ir iš nepažįstamo asmens paėmė palyginti didelę pinigų sumą. Nuteistojo aiškinimas, kad jis nežinojo aplinkybių dėl šių pinigų, nepriimtinas, todėl veikos objektyviąją pusę sudarantys veiksmai lemia išvadą apie subjektyviosios pusės buvimą.

Nuteistasis skunde nepagrįstai teigia, kad bylos nagrinėjimo Apylinkės teisme proceso metu nebuvo aiškiai apibrėžti įrodinėjimo dalykai, o tai pažeidė jo teisę į gynybą ir sutrukdė teismui priimti pagrįstą nuosprendį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas mano, kad nuteistojo teisės teisminio proceso metu nebuvo pažeistos, o priimtas nuosprendis – pagrįstas ir teisėtas.

Pažymėtina, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio proceso metu ne vieną kartą prisipažino ir neneigė savo kaltės dėl šio nusikaltimo padarymo (b. l. 28, 45, 56, 114, 146, t. I). Nurodė, kad panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas padarė ne pirmą kartą.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teismo nuosprendžio. Bausmė nuteistajam paskirta vadovaujantis BK 54 str. nuostatomis, nustatančiomis bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Rezoliucinė dalis

n u sprendžia:

nuteistojo A. K. skundą atmesti.