Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui L. B. ir jos įstatyminei atstovei mamai I. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad ji 2019‑03‑26, apie 20.10 val., iš PC ,,Maxima", adresu Maironio 64 g., Raseiniai, pavogė įvairių prekių, kurių bendra vertė 45,57 Eur.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pažeidimu sutinka iš dalies. Nurodė, kad iš parduotuvės pavogė tik šokoladą Kinder, 3 vnt. Kitos pareiškime nurodytos prekės buvo jos asmeninės, kurias nešiojosi savo kuprinėje arba prekės, kurias prieš tai nusipirko kitoje UAB „Maxima“ parduotuvėje, tačiau apsaugos darbuotojas jos paaiškinimų neklausė. Dėl padaryto pažeidimo gailisi.

ANK 108 straipsnis numato, kad vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki trijų šimtų eurų.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006), o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008). Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas tik apsaugos darbuotojo pareiškimas. Pareiškimo antroje pusėje yra surašytos, galimai L. B. pavogtos prekės. Pažymėtina, kad prekių sąrašas surašytas ranka, jo turinys nėra aiškus. Prie vienų prekių yra nurodyti vienetų kiekiai (pvz. 1 vnt., 2 vnt., 24 vnt. ir t. t.), tuo tarpu prie kitų kiekis nenurodytas. Taip pat kai kurios prekės nurodytos taip, kad jų neįmanoma identifikuoti (pvz. bižuterija, tušinukas ir t. t.). Visos prekės buvo grąžintos, nuostolis atlygintas. L. B. parvežta namo ir perduota mamai I. A. (b. l. 2). 2019‑03-26 prekybos centro apsaugos darbuotojas T. T. pateikė pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2019-03-26, apie 20.10 val., L. B. bandė išnešti iš parduotuvės prekes, už kurias nesusimokėjo. Prekių vertė 45,57 Eur. Prekės, kurias, pasak apsaugos darbuotojo, bandė pavogti L. B., nurodytos kitoje pareiškimo lapo pusėje (b. l. 4).

Tačiau L. B. versija, jog ji kitus daiktus turėjo jau anksčiau ir jų nevogė, o atėjo į parduotuvę jau turėdama jas kuprinėje, nepaneigta. Be to, be apsaugos darbuotojo pareiškimo, kai jis net neįspėtas dėl melagingų paaiškinimų, nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Byloje nėra jokios vaizdo medžiagos, kitų galimų liudytojų paaiškinimų. Be to, nėra jokių rašytinių įrodymų, kad prekybos centre būtų atlikta inventorizacija ir fiksuotas būtent toks ir tokių prekių trūkumas, kaip nurodomo apsaugos darbuotojo pareiškime. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad apsaugos darbuotojas įgaliotas atstovauti prekybos centro interesus. Kita vertus mažai tikėtina ir nelogiška, kad L. B. susikrautų į kuprinę tokį didelį prekių kiekį ir tikėtųsi, jog jas išsineš iš parduotuvės niekieno nepastebėta. Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad dalis nurodytų daiktų jau buvo atpakuota, pakuotės nepilnos, kaip pvz. kramtoma guma, nes nurodomi vnt.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, L. B. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, laiko, kad byloje įrodyta, jog L. B. 2019-03-26, apie 20.10 val., iš prekybos centro ,,Maxima“ , esančio Maironio g. 64, Raseiniuose, pavogė 3 vnt. šokolado Kinder, kurio vertė 2,09 Eur, todėl pilnai įrodyta, kad ji padarė ANK 108 straipsnyje numatytą nusižengimą.

Kitas aplinkybes dėl pavogtų prekių vertės 45,57 Eur teismas iš kaltinimo pašalina. Be to, pažymėtina, jog L. B. suformuluotas kaltinimas buvo abstraktus, nebuvo nurodyta objektyviosios administracinio sudėties pusė - neišvardinta kokias konkrečiai prekes ji pavogė, tik nurodyta prekių vertė, taip buvo suvaržyta jos teisė gintis bei galėjo turėti įtakos jos pirminio paaiškinimo turiniui, juolab, kad ji yra nepilnametė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažeidėjo asmenybę apibūdinantys duomenys: iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracine tvarka baustas nebuvo (b. l. 10).

ANK 42 straipsnyje numatyta, kad nepilnamečių administracinės atsakomybės paskirtis yra užtikrinti, kad administracinė atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą (1 dalis); padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimą už padarytą administracinį nusižengimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (2 dalis); sulaikyti nepilnametį nuo naujų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų padarymo (3 dalis).

ANK 43 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo pobūdį ir nepilnamečio asmenybę ir siekdamas veiksmingiau įgyvendinti šio kodekso 42 straipsnyje nustatytą nepilnamečių administracinės atsakomybės paskirtį, gali neskirti nepilnamečiui administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros taikymo.

Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad vaiko minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos vaikui, kuris padarė administracinį nusižengimą, tačiau jam, vadovaujantis ANK nebuvo paskirta administracinė nuobauda. To paties įstatymo 10 straipsnyje numatyta, kad teismas (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų), turi teisę kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių prašymu dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir siekiant padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį bei sulaikyti jį nuo naujų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų padarymo, sprendžia kad administracinės nuobaudos tikslai (ANK 42 straipsnis) bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neskiriant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės.

Vaiko minimalios priežiūros priemonė – tai vaikui taikomas įpareigojimas, kurį vykdant vaikui teikiama švietimo pagalba, dienos socialinės priežiūros ir kitos paslaugos. Būtent minimaliomis priežiūros priemonėmis siekiama padėti vaikui pasiekti teigiamų elgesio pokyčių, ugdyti (ugdytis) atsparumą neigiamai socialinei aplinkai, sudaryti vaikui palankias pozityviosios socializacijos, resocializacijos ir ugdymo (ugdymosi) sąlygas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas laiko, kad šiuo konkrečiu atveju, yra reikalinga kreiptis į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorių prašymu dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu ir 637 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

pripažinti, kad L. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje. Neskirti L. B. administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.

Nutarimui įsiteisėjus kreiptis į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorių prašymu dėl minimalios priežiūros priemonės L. B. skyrimo, išsiunčiant įsiteisėjusio nutarimo kopiją.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.