Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo pagal ieškinį ir ieškovo pagal priešieškinį M. D., trečiojo asmens pagal ieškinį ir ieškovo pagal priešieškinį S. D. atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui M. D. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo S. D., bei pagal ieškovų pagal priešieškinį M. D. ir S. D. priešieškinį atsakovei pagal priešieškinį R. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl ieškinio reikalavimų

Preliminariosios sutarties 3.1 p. šalys susitarė sudaryti pagrindinę sutartį iki 2017-05-02. Byloje nustatyta, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis šalių sudaryta nebuvo. Jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 str. 5 d.). Teismas atmeta atsakovo ir trečiojo asmens argumentus, kad po sutartyje nurodyto termino, t.y. 2017-05-02, tebesitęsiant šalių bendravimui ir joms abiem išsakant siekį sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, preliminarioji sutartis laikytina pratęsta jų abiejų valia. Aplinkybė, jog šalys ir toliau bendravo aptardamos galimą nekilnojamojo turto pirkimą-pardavimą ir po nurodyto termino, nesant jų rašytinio susitarimo pratęsti preliminariojoje sutartyje nurodytą pagrindinės sutarties sudarymo terminą, negali būti vertinama kaip preliminariosios sutarties galiojimo pratęsimas. Dėl to aplinkybė, kad atsakovui atlikus visus reikiamus veiksmus (surinkus visus reikalingus dokumentus) ir iki 2017 m. gegužės mėn. vidurio visiškai pasirengus sudaryti pagrindinę sutartį, ji vėliau nebuvo sudaryta dėl ieškovės nenoro ar negalėjimo sutartį sudaryti, nėra teisiškai reikšminga nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui išspręsti, kadangi po 2017-05-02 ieškovė pagrindinės sutarties sudaryti nebeprivalėjo.

Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 str. 4 d.). Taigi šioje byloje kyla klausimas dėl šalių pareigos sumokėti viena kitai nuostolius sutartyje suderėtų netesybų forma (CK 6.38 str. 1 d., 6.71 str. 2 d., 6.72 str., 6.258 str. 1 d.).

Teismas sutinka su ieškove, kad iki 2017-05-02 pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta, nes paaiškėjo, kad iki nurodytos datos nebuvo gautas hipotekos kreditoriaus sutikimas turtą parduoti, be to, neatlikti reikalingi papildomi kadastriniai matavimai. Tokių aplinkybių iš principo neneigė ir atsakovo atstovas bei trečiasis asmuo, nurodydami, kad papildomų dokumentų poreikis, kaip ir būtinybė atlikti naujus kadastrinius matavimus, paaiškėjo tik jau kreipusis į notarą, o tai buvo padaryta taip vėlai dėl to, jog ieškovė vengė atsakyti, ar ji jau pasiruošusi pagrindinės sutarties sudarymui bei suderinti su atsakovo atstovais tikslią pagrindinės sutarties pasirašymo datą. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė pamiršęs kreiptis į banką sutikimo turtui parduoti, be to, pažymėjo, kad nenorėjo to daryti anksčiau, galutinai nesuderinęs tikslios sutarties pasirašymo datos su ieškove, nes šis dokumentas kainuoja, o galioja tik 30 dienų nuo jo išdavimo. Hipotekos turėtojo, AB „Citadele“ banko sutikimas parduoti įkeistą turtą buvo duotas 2017-05-15 (el.b.l. 66, t. II). Reikalingi kadastriniai matavimai atlikti 2017-05-09 (el.b.l. 36-37, t. I), sandoriui reikalingi dokumentai išduoti 2017-05-16 (el.b.l. 56-58, t. II). Iš pateikto trečiojo asmens susirašinėjimo elektroniniu paštu (el.b.l. 254, t. II) matyti, kad tik 2017-05-03, t.y. jau pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, jis kreipėsi į notarę Auksę Poškuvienę, nurodydamas siunčiantis išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, įgaliojimą, preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį ir asmens dokumento kopiją, klausdamas, ar reikalingi papildomi dokumentai, pažymos iš banko, pažymėdamas, kad butas yra įkeistas. Susirašinėjimas su notare apie sandoriui atlikti reikalingus dokumentus vyko ir 2017 m. gegužės 15-16 dienomis. Teismas pažymi, kad būdamas pakankamai atsakingas ir rūpestingas, atsakovas pats ar per atstovus turėjo pasirūpinti, kad iki numatyto termino (2017-05-02) visi sandoriui reikalingi dokumentai būtų gauti, o jų nebuvimas netaptų kliūtimi sandoriui sudaryti. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad iki 2017-05-02 atsakovas nebuvo pasirengęs sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl turi prisiimti dėl to jam kylančias neigiamas pasekmes.

Vertinant ieškovės elgesį, sutiktina, kad atsakovas ne kartą ragino ją nurodyti, kada tiksliai ji bus pasirengusi sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau konkrečių atsakymų ieškovė neteikė. Sutiktina, kad preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė aiškiai nenurodė atsakovui, ar bus finansiškai pajėgi sutartį sudaryti. Šalių elektroninio susirašinėjimo turinys patvirtina, kad ji aiškino atsakovui laukianti pažymos iš banko, tada kalbėjo apie vyro mirtį, vėliau apie poreikį bankui persvarstyti prašymą dėl to (el.b.l. 31-45, t. II). Žinutėse atsakovui nurodė, kad jos vyras lietuvis žuvo Turkijoje, kūnas bus pargabentas, vyks laidotuvės. Teismo posėdžio metu aiškino, kad apskritai nebuvo susituokusi, kad mirė jos draugas turkas, laidotuvės vyko Turkijoje. Aiškino, kad pinigų butui pirkti jai būtų davę giminės, kad ji pati uždirbanti 3000 Eur per mėnesį, todėl banke jai buvo pasakyta, kad paskolą gausianti. Ieškovės bendraujant su atsakovu ir duodant parodymus teisme nurodomos aplinkybės apie jos finansines galimybes sudaryti pagrindinę sutartį joje nustatytu terminu prieštaringos, neparemtos visiškai jokiais įrodymais. 2017-04-21 žinutėje atsakovui ieškovė nurodo į jo skambučius neatsiliepianti, nes esanti išvykusi (el.b.l. 69, t. II). Į 2017-04-28 atsakovo klausimą kurią dieną ir valandą šalys pasirašys pagrindinę sutartį atsakymo ieškovė nedavė, aiškino apie vyro mirtį (el.b.l. 34-36, 60, 69, t. II). Į atsakovo 2017-05-01 žinutę, kad 2017-05-02 jis rezervuos laiką pas notarą, su klausimu kelinta diena ir valanda ieškovei tinka, ji atsako tik 2017-05-02, t.y. paskutinę termino sudaryti pagrindinę sutartį dieną 14 val. 32 min. (el.b.l. 256, t. II). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakovu, nedėjo pastangų, kad pagrindinė sutartis būtų sudaryta preliminariojoje sutartyje nurodytu terminu, todėl teismas konstatuoja esant jos kaltę dėl to, kad pagrindinė sutartis sudaryta iki 2017-05-02 nebuvo.

Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis preliminariojoje sutartyje nurodytu terminu sudaryta nebuvo dėl abiejų šalių kaltės, o tai sudaro pagrindą mažinti skolininko atsakomybę CK 6.259 str. 1 d. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteistinas jos sumokėtas 8750 Eur avansas, sudarant preliminariąją sutartį, tačiau reikalavimas dėl 8750 Eur baudos priteisimo atmestinas (CK 1.5 str.).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 8 750 Eur sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2017-08-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl priešieškinio

Dėl subjekto, turinčio teisę reikšti reikalavimus priteisti nuomos mokestį bei kitas susijusias sumas

Ginčo nuomos sutartis buvo pasirašyta tarp R. M. ir S. D.. Išnuomotos patalpos nuosavybės teise priklauso M. D.. S. D. nurodė nuomos santykiuose su R. M. veikęs įgaliotas brolio M. D., gyvenančio JAV. Iš į bylą pateikto R. M. ir M. D. elektroninio susirašinėjimo akivaizdu, jog ieškovei dar 2016 metais buvo žinoma, kam priklauso butas, būtent su buto savininku M. D. ji derėjosi dėl buto pirkimo dar iki preliminariosios sutarties sudarymo (el.b.l. 26-33, t. II).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad S. D. nuomos santykiuose su R. M., nors ir neturėdamas rašytinio įgaliojimo, veikė kaip brolio M. D. atstovas, M. D. visus įgaliotinio atliktus veiksmus yra patvirtinęs (CK 2.132 str. 1 d., 2.133 str. 1 d., 6 d., 2.136 str. 2 d.).

Sudarytos sutarties pobūdis, o taip pat ir pačios R. M. veiksmai 2016-2017 metais bendraujant tiek su M. D., tiek su S. D. lemia išvadą, kad jai asmuo, su kuriuo sudarytas nuomos sandoris, neturėjo reikšmės, kadangi jos tikslas - už suderėtą kainą ir sutartomis sąlygomis gyventi išnuomotame bute bei išnuomotu turtu naudotis pagal jo paskirtį, buvo pasiektas. Dėl to net ir pasitvirtinus ieškovės nurodytai aplinkybei, kad S. D. iki susitarimų dėl buto pirkimo pradžios nepranešė ieškovei, kad turtas nuosavybės teise priklauso ne jam, bet jo broliui M. D., neturi reikšmės, o sudaryta nuomos sutartis teisines pasekmes sukelia jai ir turto savininkui CK 2.133 str. 3 d. pagrindu.

Dėl nurodytų aplinkybių būtent M. D. laikytinas tinkamu ieškovu, reiškiant reikalavimus dėl skolų priteisimo, kylančius iš ginčo nuomos sutarties.

Teikdami, jog sutartyje nurodytas 3000 Lt užstatas iš tiesų nebuvo sumokėtas, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu šalių sudarytos nuomos sutarties 4.6 p. nurodyta, kad pasirašydamas šią sutartį nuomininkas sumoka užstatą – 3000 Lt (868,86 Eur). Pareiga įrodyti aplinkybes, priešingas nei patvirtintos rašytine sutartimi, šiuo atveju kilo atsakovui, o šiam to nepadarius, teismas sprendžia, kad nurodyto dydžio užstatas sudarant nuomos sutartį ieškovės buvo sumokėtas (CPK 176, 178 str.).

Pagal jau minėtą sutarties 4.6 p. nuostatą šis užstatas nuomininkui grąžinamas paskutinę šios sutarties galiojimo arba nutraukimo dieną, jeigu pagal šalių pasirašytą perdavimo aktą nuomininkas su nuomotoju visiškai atsiskaitė ir įvykdė visas šios sutarties sąlygas ir patalpoms nepadaryta jokia žala dėl nuomininko kaltės arba už ją tinkamai atlyginta; nuomotojas turi teisę pasilikti užstatą ar jo dalį įskaitymui už tokias nuomininko nesumokėtas sumas atlikti.

Aptariamos sutarties nuostatos lingvistinis loginis aiškinimas lemia išvadą, kad šalys sutarė, jog užstatas sutarčiai pasibaigus gali būti negrąžinamas tik tuo atveju, jei įskaitomas į nuomininko nesumokėtas pagal sutartį sumas ar jo padarytos žalos atlyginimą (CK 6.193 str. 2 d.). Taigi šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl užstato grąžinimo nėra svarbu, dėl kieno kaltės baigėsi sutartiniai šalis sieję santykiai. Byloje nesant ginčo dėl to, kad turtui nepadaryta jokia žala, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti tik tai, ar skola, kurios priteisimo reikalaujama iš ieškovės, sutartiniams santykiams pasibaigus viršijo sumokėto užstato dydį.

Tarp šalių nėra ginčo, kad faktiškai juos sieję nuomos santykiai baigėsi 2017-07-06.

R. M. pateikė teismui įrodymus apie tai, kad už 2017 m. liepos mėnesį ( už šešias dienas) sumokėjo 84 Eur nuomos mokesčio ir 4,20 Eur už komunalines paslaugas (el.b.l. 103-104, t. V). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, sutinkantis sumažinti reikalavimus šia suma.

Ieškovė nurodo žodžiu susitarusi su trečiuoju asmeniu, kad nuomos mokestis už 2017 m. gegužės ir birželio mėn. bus išskaitytas iš jos pasirašant sutartį sumokėto užstato. Teismas jau nustatė, kad nuomotojas turėjo teisę įskaityti sumokėtą užstatą į pasibaigus sutarčiai nuomininko jam mokėtinas sumas, kitu atveju užstatas turėjo būti nuomininkei grąžintas. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad nei nuomotojas, nei jo įgaliotinis to nėra padarę. Todėl teismas sutinka, kad nuomos mokesčio už 2017 m. gegužės ir birželio mėn. iš ieškovės priešieškiniu reikalaujama nepagrįstai, kadangi jis padengtas iš užstato (CK 6.130 str. 1 d.).

Nuomos sutarties 4.3 p. šalys susitarė, kad nuomos mokestis mokamas grynais pinigais nuomotojui arba pavedimu į nurodytą nuomotojo sąskaitą banke. Komunalinius mokesčius už 2017 m. gegužės ir birželio mėn. ieškovė nurodo sumokėjusi S. D. grynaisiais pinigais, kaip tai numatė šalių sudaryta sutartis. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo teismo posėdžio metu pripažino, kad nuomininkė pagal sutartį priklausančias mokėti sumas visu sutartinių santykių galiojimo laikotarpiu mokėdavo įvairiai – tiek pavedimais, tiek ir grynaisiais pinigais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei atsiskaitant grynaisiais pinigais, ši aplinkybė būtų buvusi raštu fiksuojama. Tačiau teismas pažymi, kad šiuo atveju pareiga įrodyti pagal sutartį sumokėti priklausančių pinigų perdavimo kontrahentui aplinkybę kyla ieškovei. Tokių įrodymų jai nepateikus, teismas konstatuoja, jog R. M. neįrodė sumokėjusi už komunalines paslaugas už 2017 m. gegužės ir birželio mėn. (CPK 176, 178, 185 str.). Tai sudaro pagrindą tenkinti jos atžvilgiu pareikštus reikalavimus dalyje dėl komunalinių mokesčių už nurodytą laikotarpį priteisimo ir priteisti M. D. iš R. M. 273,89 Eur (UAB „Vilniaus vandenys“ 6,62 Eur už gegužės mėn., UAB „Vilniaus vandenys“ 14,09 Eur už birželio mėn., UAB „Adminsta“ 41,36 Eur už balandžio mėn., UAB „Adminsta“ 40,86 Eur už gegužės mėn., UAB „Adminsta“ 2,56 Eur už gegužės mėn. kaupiamąsias lėšas, UAB „Adminsta“ 2,56 Eur už birželio mėn. kaupiamąsias lėšas, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 38,88 Eur už balandžio mėn., AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 61,90 Eur už gegužės mėn., AB „Energijos skirstymo operatorius 65,06 Eur) (el.b.l. 13-30, t. V).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai). CK 6.71 straipsnio 1 dalis ir 6.258 straipsnio 1 dalis numato, jog sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Nuomos sutarties 4.2 p. nustatyta, kad suderėtas mėnesinis nuomos mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 7 dienos. Sutarties 5.1 p. nustatyta, kad nuomininkas, laiku nesumokėjęs nuomos mokesčio, už kiekvieną praleistą dieną moka po 0,03 proc. delspinigių nuo vieno mėnesio mokesčio.

Priešieškiniu reikalaujama iš ieškovės sutartinių delspinigių už vėlavimą sumokėti nuomos mokestį už 2017 m. gegužės ir birželio mėn., kurie paskaičiuoti už laikotarpį atitinkamai nuo 2017-05-07 ir 2017-06-07 iki priešieškinio pateikimo, t.y. 2017-10-17.

Vadovaujantis nuomos sutarties 4.6 p. skolos įskaitymas į sumokėtą užstatą atliktas paskutinę sutarties galiojimo dieną, t.y. 2017-07-06. Dėl to būtent ši diena laikytina ieškovės prievolės sumokėti nuomos mokestį už nurodomus 2017 m. gegužės ir birželio mėn. įvykdymo diena. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad už 2017 m. gegužės mėn. nuomos mokestį ieškovė pavėlavo sumokėti 60 dienų, už 2017 m. birželio mėn. – 29 dienas. Vadovaudamasis aptartomis teisės normomis ir išdėstytomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad M. D. iš R. M. priteistina 11,57 Eur delspinigių (434,43 x 0,0003=0,13 Eur; 0,13 x (60+29)=11,57).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, M. D. iš R. M. priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 285,49 Eur sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2017-10-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė R. M. byloje patyrė 2 744,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro – 394 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 38 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 38 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl 2018 m. vasario 27 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės ir 2 274,80 Eur išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą (el. b. l. 11-12, 34, 38, t. I, el. b. l. 42-46, 95-99, 150-153, 159, t. V) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Atsakovas M. D. byloje patyrė 1 458,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro – 28,56 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį ir 1 430 Eur išlaidų už advokato pagalbą (el. b. l. 10, 35-37, 39-41, 92-94, 153-154, t. V) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Trečiasis asmuo S. D. įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Ieškovės R. M. ieškinį patenkinus iš dalies (50 proc.), jai iš atsakovo M. D. priteistina 686,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 744,80 Eur/ 2 x 50 proc.). Likusią ieškinio dalį atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistina 364,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 458,56 Eur /2 x 50 proc.).

Atsakovo M. D. priešieškinį patenkinus iš dalies (29,43 proc. (teismo sprendimu priteista suma + bylos nagrinėjimo metu sumokėta suma)), jam iš ieškovės R. M. priteistina 214,63 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 458,56 Eur /2 x 29,43 proc.). Likusią priešieškinio dalį atmetus, ieškovei iš atsakovo priteistina 968,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 744,80 Eur/ 2 x 70,57 proc.).

Teismas byloje patyrė 7,25 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš jų, proporcingai šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieškovei tenka 2,89 Eur, o atsakovui – 4,36 Eur. Kadangi ieškovei tenkanti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.). Atsakovui išaiškintina, kad iš jo priteista suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 750 Eur avanso, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (8 750 Eur) nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2017-08-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1654,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 273,89 Eur už buto komunalinius mokesčius, 11,57 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (285,49) nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2017-10-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 579,27 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 4,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.