- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- e2YT-2020-913/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00227-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- R. K.
- Kategorijos
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo R. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, pareiškėjas A. P., priėmė savo dėdės J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jam priklausiusį turtą.
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjo dėdė J. V., iki mirties gyveno pas savo seserį (pareiškėjo mamą) G. P. (duomenys neskelbtini). J. V. buvo surašęs testamentą, kuriuo pareiškėjui ir jo seseriai R. K. paliko tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Visą kitą turtą paliko pareiškėjo mamai G. P.. J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos nebuvo sudaręs, vaikų neturėjo. Mirus dėdei J. V. pas notarą dėl palikimo priėmimo niekas iš paveldėtojų nesikreipė. Iš J. V. artimųjų pareiškėjui žinoma tik mama G. P., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai mirė J. V. pareiškėjas nežinojo, kad yra nustatytas trijų mėnesių terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, turėjo testamentą, todėl manė, kad testamentu paliktas turtas yra jo ir papildomai kreiptis pas notarus nereikia. Praėjus keleriems metams po J. V. mirties, buvo nuvykęs pas notarus ir tada sužinojo, kad dėl J. V. palikimo laiku niekas nesikreipė. Pareiškėjas nurodė, kad nors šis turtas registruotas kaip žemės sklypai, tačiau tai nėra dirbama žemė ir faktiškai visą plotą užima vandens telkiniai (tvenkiniai), žemės aplink juos yra labai nedaug. Po dėdės J. V. mirties, visais likusiais žemės sklypais (tvenkiniais) rūpinasi jis, t. y. pareiškėjas. Kiekvienais metais, pradedant 2013 m., kai mirė dėdė nušienauja visas pakrantes, prižiūri tvenkinius ir juos valo, pagal galimybes, kad pilnai išvalyti reikalinga samdyti specialią techniką, todėl reikalingos didelės lėšos. Žiemą, kai užšąlą tvenkiniai, pjauna eketes. Vandens telkiniuose augina žuvį, daug kartų pirkęs žuvies mailių ir įžuvinęs tvenkinius, taip pat jais naudojasi. Visa tai rodo, kad pareiškėjas priėmė J. V. palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jam priklausiusį turtą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo R. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su visomis A. P. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Būtent A. P. po dėdės mirties prižiūri jam likusius tvenkinius, juos tvarko, įžuvina, todėl prašo jo pareiškimą tenkinti (e. b. l. 10).
4. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai, išsiunčiant jiems pranešimus apie rašytinį teismo posėdį bei paskelbiant specialiame interneto tinklapyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 1751 straipsnio 9, 10 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalis).
6. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
7. Pareiškime išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo dėdė J. V., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenęs pas savo seserį (pareiškėjo mamą) G. P. (duomenys neskelbtini). J. V. buvo surašęs testamentą, kuriuo pareiškėjui ir jo seseriai R. K. paliko nekilnojamąjį turtą: 0.9800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.2400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1.7800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo mama G. P. mirė 2020 m. vasario 3 d. J. V. santuokos nebuvo sudaręs, vaikų neturėjo.
8. Pareiškėjas A. P. po dėdės J. V. mirties rūpinosi visais likusiais žemės sklypais (tvenkiniais), t. y., kiekvienais metais, pradedant 2013 m., kai mirė dėdė nušienauja visas pakrantes, prižiūri tvenkinius ir juos valo, pagal galimybes. Žiemą, kai užšąlą tvenkiniai, pjauna eketes, vandens telkiniuose augina žuvį, daug kartų pirkęs žuvies mailių ir įžuvinęs tvenkinius, taip pat jais naudojasi.
9. Pareiškėjas A. P. po savo dėdės J. V. mirties atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, ką patvirtina ir Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro raštas, kuriame nurodyta, kad po J. V. mirties (duomenys neskelbtini) į Anykščių rajono savivaldybės 1 – ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (e. b. l. ). Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuro testamentas patvirtina, kad pareiškėjo dėdė J. V. buvo surašęs testamentą (e. b. l.).
10. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo A. P. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).
11. Konstatuotina, jog A. P. priėmė palikimą po savo dėdės J. V. mirties pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą nebuvo išduotas. Kadangi nei pareiškėjas A. P., nei jo mama G. P., nei suinteresuotas asmuo R. K. po J. V. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, ir paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas, todėl pareiškėjas A. P. turi teisę paveldėti turtą, likusį po jo dėdės mirties (CK 5.13 straipsnis).
12. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
13. Valstybei priteistinų išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. P. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo dėdės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jam priklausiusį turtą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.