- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- eI3-1176-484/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03627-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI ar Inspekcija) 2020 m. spalio 7 d. pranešimą apie įregistravimą į mokesčių mokėtojų registrą Nr. (17.12-40) RES-169466; 2) panaikinti pareiškėjo R. V. automatinį įregistravimą į mokesčių mokėtojų registrą kaip vykdantį individualią veiklą pateikus 2018 m. gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2007 m. gruodžio 18 d. jo sutuoktinė V. V. iš savo tėvo gavo dovanų žemės sklypus, įskaitant žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2016 m. vasario 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi padovanotus žemės sklypus pardavė. Pirkėjai už žemės sklypus sutarė atsiskaityti pastatant Žemės sklype butą (kotedžą). 2018 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, Žemės sklypo pirkėjams pastačius kotedžą Žemės sklypo dalyje, jie perleido pareiškėjui ir jo sutuoktinei nuosavybės teisę į butą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Daiktas 1), 1/40 dalį Žemės sklypo (toliau – Daiktas 2) ir 289/1211 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Daiktas 3). Bendra įgytų nuosavybėn nekilnojamojo turto objektų kaina buvo 45 000 Eur, t. y. suma, kurią Žemės sklypo pirkėjams buvo likę sumokėti pareiškėjui ir jo sutuoktinei už žemės sklypus.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2018 m. gruodžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Daiktą 1, Daiktą 2, Daiktą 3 jis ir jo sutuoktinė pardavė. Bendra pardavimo sandorio vertė buvo 70 001 Eur, o įsigijimo vertė – 45 156,46 Eur, todėl abu sutuoktiniai savo pajamų deklaracijose lygiomis dalimis (po 35 000,50 Eur) deklaravo ne individualios veiklos turto pardavimo pajamas, iš kurių nuo įsigijimą viršijančios 12 422 Eur sumos sumokėjo mokesčius. Pažymi, kad jis ir jo sutuoktinė pajamas iš nekilnojamojo turto pardavimo gavo kartu, kaip sutuoktiniai, disponavę turtu bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau į Mokesčių mokėtojų registrą įregistruotas buvo tik pareiškėjas.
Pareiškėjas pažymi, kad VMI sprendimas, kuriuo jis buvo įregistruotas į Mokesčių mokėtojų registrą, jam nebuvo įteiktas, apie jį jis informuotas Pranešimu. Remdamasis suformuota teismų praktika analogiško pobūžio bylose, pareiškėjas paaiškina, kad ginčo atveju jis ginčija ne tik Pranešimą, bet ir jo automatinio įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre pagrįstumą.
Nurodo, kad skundžiamas sprendimas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 45 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, jog mokesčių administratorius (atitinkama registro tvarkymo įstaiga), remdamasis disponuojama informacija, gali savo iniciatyva užregistruoti asmenį mokesčių mokėtoju arba patikslinti jo duomenis, jei asmuo tinkamai nevykdo šio Įstatymo 46 straipsnyje nurodytų pareigų. Apie nurodytus veiksmus, jei asmens adresas yra žinomas, informuojamas atitinkamai mokesčių mokėtoju įregistruotas asmuo arba mokesčių mokėtojas, kurio duomenys yra patikslinami. Iš Pranešimo turinio pareiškėjas sprendžia, jog VMI taip pat remiasi Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą /išregistravimo iš mokesčių Mokėtojų registro taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. gegužės 8 d. įsakymo VA-37 redakcija) (toliau – Taisyklės) 34.1 punktu, numatančiu, jog į registrą turi būti įregistruota mokesčių mokėtojo vykdyta individuali veikla, jei jis savo pateiktoje Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nurodo, kad gavo pajamų iš vykdytos individualios veiklos, bet mokesčių administratorius nustato, kad šių taisyklių nustatyta tvarka mokesčių mokėtojas nėra jos įregistravęs. Apie įregistravimą mokesčių mokėtojas informuojamas Taisyklių 36-37 punktuose nustatyta tvarka.
Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamas VMI sprendimas yra nepagrįstas dėl to, jog, pirma, jis nevykdė individualios veiklos ir neatliko individualiai veiklai būdingų veiksmų, antra, mokesčių administratorius priėmė Taisyklių 34.1 ir 37 punktų reikalavimų neatitinkantį Pranešimą.
Paaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 straipsnio 7 dalies 1 punktą individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius. Pažymi, kad administracinių teismų praktikoje aiškinant šią teisės normą yra konstatuota, jog, vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims (nagrinėjamu atveju – savarankiškai bet kokio pobūdžio komercinei arba gamybinei veiklai (GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies 1 punktas)). GPMĮ prasme savarankiška veikla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas. Savarankiškai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas. Be to, tam, kad atitinkamą veiklą galima būtų pripažinti individualia, turi būti nustatytas ir šios veiklos tęstinumas (žr. LVAT 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3501- 438/2019). Nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-902/2006; LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-916/2006; LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-693/2007; 2011 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1489/2011 ir kt.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde teigia, kad jo sudaryti sandoriai neatitinka tęstinumo požymio. Nekilnojamojo turto pardavimas neturėjo ir versliškumo elemento. Pažymi, kad jis šiuos sandorius vykdė ne vienas, o kartu su sutuoktine disponuodami turtu bendrąja jungtine nuosavybe. Pareiškėjas su sutuoktine neįgijo kelių žemės sklypų ir pastatė juose gyvenamuosius namus ar butus, kuriuos pardavė siekdami ekonominės naudos. Pareiškėjas su sutuoktine įgyvendino vieną nekilnojamojo turto pardavimo sandorį, kuris susidėjo iš kelių elementų, t. y. pareiškėjas su sutuoktine nusprendė parduoti Žemės sklypą, tačiau vietoje atsiskaitymo buvo sutarta, kad jie pastatys Žemės sklypo dalyje kotedžą – sukurs naują nekilnojamojo turto objektą, kurį perleidus su Žemės sklypo dalimi atgal pareiškėjui ir jo sutuoktinei, bus atsiskaityta už Žemės sklypo pardavimą. Taigi, pareiškėjas su sutuoktine tiesiog atgavo jiems priklausančią kainą už parduotus žemės sklypus ne mokėjimu, o naujai sukurtu Daiktu kartu su Daiktu 2 ir Daiktu 3. Jiems perleistą Daiktą l, Daiktą 2 ir Daiktą 3 pareiškėjas su sutuoktine pardavė ir tai iš esmės buvo vienintelis sandoris, iš kurio pareiškėjas gavo ir planavo gauti pajamų. Pažymi, kad vieno nekilnojamo turto objekto pardavimas, iš kurio gauta pajamų, negali būti traktuojamas kaip tęstinė ir versliška ekonominė veikla, nukreipta pajamoms gauti. Šiuo atveju tai buvo pavienis nekilnojamojo turto pardavimo sandoris, iš kurio pareiškėjas su sutuoktine gavo pajamų, jas deklaravo ir sumokėjo nuo jų mokesčius.
Pareiškėjas pažymi, kad GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies 1 punkto komentaro 2 punkte nurodoma, jog gyventojų nuo 2010 m. sausio 1 d. vykdoma nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veikla nelaikoma individualia veikla. Šiu atveju jis su sutuoktine sandorį sudarė 2018 m. gruodžio 14 d. ir mokesčių administratorius būtent 2018 m. laiko individualios veiklos vykdymo laikotarpiu, todėl jo ir jo sutuoktinės nekilnojamojo turto pardavimas vienu sandoriu (nepriklausomai nuo to, jog parduoti buvo 3 daiktai) negali būti pripažįstama individualia veikla.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad VMI Pranešimas neatitinka Taisyklių 34.1 ir 37 punktų reikalavimų, kadangi jame nėra nurodyti įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą motyvai ir priežastys, individualios veiklos pobūdis. Pareiškėjas skunde cituoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (toliau – VAĮ) nustatatas, įtvirtinančias reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui, bei LVAT praktiką. Atsižvelgdamas į minėtą aplinkybę, kad VMI sprendimo jis negavo, o Pranešime nėra nurodyti jo įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą motyvai, nurodo, kad Pranešimas, kaip neatskiriama sprendimo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą dalis, neatitinka ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Dėl to, kad jam nėra žinomi nei įtraukimo į Mokesčių mokėtojų registrą motyvai ir priežastys, nei faktinės aplinkybės, dėl kurių jis buvo įtrauktas į šį registrą, teigia, kad tuo buvo apsunkinta jo teisė kreiptis į teismą ir ginčyti jo atžvilgiu priimtą individualų administracinį aktą.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad skunde išdėstyti faktai ir su jais susiję argumentai apie nekilnojamojo turto įgijimą ir pardavimą yra visiškai nesusiję su skundžiamu VMI veiksmu – pareiškėjo įregistravimu į Mokesčių mokėtojo registrą, kaip asmens vykdančio individualią veiklą, nes nuo 2010 m. pagal GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas prekyba nekilnojamuoju turtu nelaikoma individualia veikla, atitinkamai ir pajamos iš tokios veiklos nėra priskiriamos individualios veiklos pajamoms.
Atsakovė atkreipia dėmesį, jog pagal Ūkininkų ūkių registro duomenis pareiškėjas Mokesčių mokėtojų registre buvo įregistruotas kaip ūkininkas (203 mokėtojo tipas) ir pagal šiuos duomenis visą įregistravimo laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 15 d. iki 2020 m. kovo 31 d. jam buvo priskirta ekonominė veikla – Poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla (EVRK 55.20.00). Pagal šiuos duomenis pareiškėjui buvo suformuota Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 409050, o taip pat šie duomenys buvo įtraukti į Trečiųjų asmenų valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažymą bei preliminariojoje 2018 m. pajamų deklaracijoje buvo suformuotas GPM308V priedas su įrašu, kurio V1 „Pajamų rūšies kodas“ laukelyje įrašyta 93 kodas, o V6 „Pajamų suma, Eur“ laukelis neužpildytas.
Papildomai pažymi, jog pagal GPMĮ 27 straipsnio 3 dalį, gyventojas, kuris mokestiniu laikotarpiu buvo įregistravęs individualią veiklą, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją net tuo atveju, kai individualios veiklos pajamų negavo, t. y. teikdamas deklaraciją, gyventojas (negavęs individualios veiklos pajamų, tačiau įregistravęs veiklą) deklaracijos GPM308V priede turi nurodyti, jog gavo 0 Eur individualios veiklos pajamų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pildydamas savo pajamų deklaracijos GPM308V priedą V1 „Pajamų rūšies kodas“ laukelyje nurodė 93 kodą, kas atitinka pajamų rūšį „Kitos individualios veiklos pajamos, išskyrus žymimas 35, 92, 94, 95 ir 96 kodais“, o į V6 laukelį „Pajamų suma, Eur“ įrašė 0 Eur, tai yra deklaravo nulines individualios veiklos pajamas.
Atkreipia dėmesį, kad 2020 m. spalio 7 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pranešimo apie įregistravimą į mokesčių mokėtojų registrą Nr. (17.12-40) RES-169466, 2 pastraipoje nurodyta, jog „jei mokesčių mokėtojas savo pateiktoje Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nurodo, kad gavo pajamų iš vykdytos individualios veiklos, tačiau nustatyta tvarka nėra jos įregistravęs, jo vykdyta individuali veikla turi būti įregistruota (2) į Registrą“.
Pažymi, jog pagal MAĮ 73 straipsnio 1 dalį, priklausančios mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai (išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus) bei preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Vadovaujantis minėta nuostata, VMI savo santykius su mokesčių mokėtojais grindžia pasitikėjimu, t. y. kol nenustatyta priešingai, pasitiki mokesčių mokėtojo pateiktoje pajamų deklaracijoje apie savo pajamas pateiktais duomenims – deklaruotomis individualios veiklos pajamomis.
Dėl pareiškėjo informavimo ir įregistravimo dokumento formos atsakovė paaiškina, kad gyventojų įregistravimą į Mokesčių mokėtojų registrą reglamentuoja Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklės, patvirtintos VMI prie FM viršininko 2013-06-25 d. įsakymu Nr. VA-36 (toliau – Taisyklės). Būtent šių Taisyklių nuostatos numato, kad mokesčių administratorius savo iniciatyva įregistravęs mokesčių mokėtojus, ar pagal turimus duomenis, atnaujinęs mokesčių mokėtojų kontaktinę informaciją, privalo informuoti mokesčių mokėtoją apie atliktus pakeitimus per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo išsiųsdamas pranešimą. VMI vieninteliu įregistravimo dokumentu laiko „Pranešimą apie įregistravimą į mokesčių mokėtojų registrą”. Joks kitas įregistravimo dokumentas (skunde vadinamas sprendimu) nėra priimamas. Tuo pačiu dokumentu asmuo išsamiai informuojamas apie tokį įregistravimą. Įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą veiksmas atliekamas tuo pačiu metu (galimi maži technologiniai laiko nesutapimai dėl įregistravimo ir informavimo procesų vykdymo keliose informacinėse sistemose: Mokesčių mokėtojų registre ir Mano VMI) kaip ir įregistravimo dokumento įrašymas Mano VMI, t. y. nesukūrus įregistravimo dokumento, neatliekamas individualios veiklos įregistravimas.
Papildomai atsakovė informuoja, kad VMI kartu su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba išnagrinėjo visų gyventojų, deklaravusių nulines pajamas, situacijas (įskaitant atvejus kai asmenys į pajamų deklaracijas įrašo 0 (nulį) pajamų, nes veiklos faktiškai nevykdė, veiklą vykdė ir negavo pajamų arba veiklą vykdė, pajamų gavo, tačiau pagal apskaitos reikalavimus pajamas perkėlė į kitą mokestinį laikotarpį) ir jiems galimai kilsiančias mokestines ir nemokestines pasekmes. Nurodo, kad asmenys, deklaravę nulines individualios veiklos pajamas, nebebus registruojami kaip asmenys vykdę individualią veiklą (251 mokėtojo tipu). Visų asmenų toks įregistravimas bus panaikintas. Šiuo metu vykdomas programinės įrangos pakeitimų testavimas, kad būtų užtikrintas toks registravimo panaikinimas ir būtų išvengta pakartotino tokio įregistravimo ateityje. Pareiškėjas apie tokį įregistravimo panaikinimą bus informuotas analogišku būdu, kaip buvo informuotas apie įregistravimą, – įregistravimo panaikinimo dokumentu Mano VMI ir pranešimu – žinute apie naują dokumentą el. paštu.
Kadangi VMI panaikins skundžiamą individualios veiklos įregistravimą, atsakovė siūlo pareiškėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi, atsisakyti skundo kartu su visais jame pateiktais reikalavimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl VMI sprendimo, kuriuo pareiškėjas mokesčių administratoriaus iniciatyva įregistruotas į Mokesčių mokėtojų registrą, teisėtumo.
MAĮ 45 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius (atitinkama registro tvarkymo įstaiga), remdamasis disponuojama informacija, gali savo iniciatyva užregistruoti asmenį mokesčių mokėtoju arba patikslinti jo duomenis, jei asmuo tinkamai nevykdo šio Įstatymo 46 straipsnyje nurodytų pareigų. Apie nurodytus veiksmus, jei asmens adresas yra žinomas, informuojamas atitinkamai mokesčių mokėtoju įregistruotas asmuo arba mokesčių mokėtojas, kurio duomenys yra patikslinami.
Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. spalio 7 d. pareiškėjas automatizuotu būdu buvo įregistruotas į Mokesčių mokėtojų registrą, kaip vykdantis individualią veiklą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Apie tai pareiškėjas informuotas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. spalio 7 d. Pranešimu apie įregistravimą į mokesčių mokėtojų registrą Nr. (17.12-40) RES-169466 (toliau – Pranešimas). Pranešimas 2020 m. spalio 7 d. įkeltas į Mano VMI informacinę sistemą, kurios duomenys patvirtina, kad jis perskaitytas ir įteiktas 2020 m. spalio 7 d. Apie šio pranešimo įkėlimą į Mano VMI informacinę sistemą pareiškėjas informuotas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).
Byloje ginčo, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 7 d. automatizuotu būdu buvo įregistruotas į Mokesčių mokėtojų registrą, nėra. Pareiškėjas nesutikimą su jo įregistravimu į Registrą grindžia tuo, kad jo ir jo sutuoktinės 2018 metais įvykdyti nekilnojamojo turto objektų pardavimo sandoriai nėra individuali veikla. Be to, pareiškėjas nurodo, kad Pranešime nenurodyti įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą motyvai ir priežastys, individualios veiklos pobūdis, tuo pažeistos Taisyklių 34.1 ir 37 punktų bei VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kas yra savarankiškas pagrindas panaikinti Pranešimą.
Susipažinus su Pranešimo turiniu bei atsakovės atsiliepimo argumentais, nustatyta, kad pareiškėjo skunde nurodytos faktinės aplinkybės dėl jo ir jo sutuoktinės vykdytų nekilnojamojo turto objektų pardavimo sandorių nėra susijusios su pareiškėjo įregistravimu į Registrą, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Pranešime nurodyta, kad vadovaudamasis MAĮ 45 straipsnio 4 dalimi, mokesčių administratorius turi teisę savo iniciatyva įregistruoti mokesčių mokėtoją, kuris vykdo individualią ar kitą veiklą, į Mokesčių mokėtojų registrą (toliau – ir Registras) ir / ar patikslinti jo veiklos duomenis. Taip pat, vadovaujantis Fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36, 34.1 punktu, mokesčių mokėtojui paaiškinta, kad, jei jis savo pateiktoje Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nurodo, jog gavo pajamų iš vykdytos individualios veiklos, tačiau nustatyta tvarka nėra jos įregistravęs, jo vykdyta individuali veikla turi būti įregistruota į Registrą. Pranešime taip pat paaiškinta, kad individualios veiklos vykdymo laikotarpis nustatomas pagal Metinėje pajamų mokečio deklaracijoje nurodytus laikotarpius arba turėtų verslo liudijimų, iš kurių gautos pajamos viršijo nustatytą ribą, galiojimo laikotarpius.
Taisyklių 37 punkte nustayta, jog pranešime turi būti nurodomi įregistravimo į Registrą ir / ar duomenų papildymo ar pakeitimo motyvai ir priežastys, įregistravimo data, individualios ar kitos veiklos vykdymo pradžios ir pabaigos datos, vykdomos ar vykdytos individualios ar kitos veiklos pobūdis.
Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
Nagrinėjamu atveju VMI atsiliepime nurodo, kad siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą, Pranešime pateikiama tik įregistravimo dokumento esmė „Pranešimas apie fizinio asmens įregistravimą į mokesčių mokėtojų registrą mokesčių administratoriaus iniciatyva“ ir neatskleidžiamas joks kitas turinys. Taigi, atsakovė iš esmės pripažįsta, kad Pranešime nėra nurodytos faktinės aplinkybės, turėjusios reikšmės sprendimo įregistruoti pareiškėją į Registrą mokesčių administratoriaus iniciatyva priėmimui. Taip pat Pranešime nėra nurodytas pareiškėjo vykdomos ar vykdytos individualios ar kitos veiklos pobūdis. Iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, kad šie trūkumai sutrukdė jam suvokti tikruosius jo atžvilgiu priimto individualaus administracinio akto pagrindus ir motyvus, tuo pačiu apsunkino jo teisę į teisminę gynybą.
Atsiliepime į skundą atsakovė detalizavo, kad pagal Ūkininkų ūkių registro duomenis pareiškėjas Registre buvo įregistruotas kaip ūkininkas (203 mokėtojo tipas) ir pagal šiuos duomenis visą įregistravimo laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 15 d. iki 2020 m. kovo 31 d. jam buvo priskirta ekonominė veikla – Poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla (EVRK 55.20.00). Pareiškėjas pildydamas savo Metinės gyventojo pajamų deklaracijos GPM308V priedą V1 „Pajamų rūšies kodas“ laukelyje nurodė 93 kodą, kas atitinka pajamų rūšį „Kitos individualios veiklos pajamos, išskyrus žymimas 35, 92, 94, 95 ir 96 kodais“, o į V6 laukelį „Pajamų suma, Eur“ įrašė 0 Eur, tai yra deklaravo nulines individualios veiklos pajamas. Kadangi buvo nustatyta, kad pareiškėjas individualios veiklos nebuvo įregistravęs taip, kad galėtų būti skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo ir (ar) valstybinio socialinio draudimo įmokos, mokesčių administratorius į Registrą įregistravo jo individualią veiklą Metinėje gyventojo pajamų mokečio deklaracijoje nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Pažymėtina, kad pagal LVAT suformuotą praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015).
Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad VMI panaikino 2020 m. spalio 7 d. Pranešimą. Apie tai pareiškėjas informuotas atsakovės 2020 m. gruodžio 18 d. Pranešimu apie individualios veiklos įrašo panaikinimą Nr. 17.17-40) RES-298491. Tokiu būdu atsakovas iš esmės įvykdė pareiškėjo skundo reikalavimus. VMI panaikinus Pranešimą, išnyko šios administracinės bylos ginčo objektas ir nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų, todėl jie atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas prašo atlyginti jam šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė geruoju patenkino jo reikalavimus tik po bylos iškėlimo teisme.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Nagrinėjamu atveju teismas skundą atmetė pareiškėjo reikalavimui esant patenkintam ir įvykdytam. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė panaikino pareiškėjo įregistravimą Registre po bylos iškėlimo teisme, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo skundas iš esmės buvo atsakovės patenkintas geruoju. Pastebėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą, esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (pvz., 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016; 2020 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-421-502/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui būtina prielaida – pareiškėjas turi atsisakyti skundo (pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-684-575/2017; 2014 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-818/2014). Pareiškėjas atsisakymo skundo teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatų ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidų.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Kaip jau minėta, atsakovė pareiškėjo skunde keliamus reikalavimus įvykdė po pareiškėjo kreipimosi į teismą. Apie atsakovės geruoju patenkintus reikalavimus pareiškėjas informuotas VMI 2020 m. gruodžio 18 d. Pranešimu apie individualios veiklos įrašo panaikinimą Nr. 17.17-40) RES-298491. Pagal ABTĮ 50 straipsnio 2 dalį pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Byla teismo posėdyje iš esmės išnagrinėta 2021 m. sausio 25 d. Pareiškėjas, turėdamas teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį, skundo iki teismas išeina į pasitarimų kambarį neatsisakė, o siekė tęsti procesą pagal teismui pateikto skundo reikalavimus, t. y. iš esmės siekė kitokios proceso baigties. Todėl šiuo atveju pareiškėjo skundo atmetimas atsakovei patenkinus ir įvykdžius jo reikalavimus negali būti vertinamas kaip pareiškėjui palanki teisminio proceso baigtis. Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, kad jis tik po kreipimosi į teismą sužinojo skundžiamo akto priėmimo motyvus, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturi. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjo atstovas su atsiliepimu į skundą, kuriame nurodyti sprendimo įregistruoti pareiškėją į Registrą motyvai, susipažino 2020 m. gruodžio 1 d.
Taigi, būtent dėl paties pareiškėjo, atstovaujamo profesionalaus teisininko, pasirinkto procesinio elgesio ginant savo galbūt pažeistas teises, t. y. nepasinaudojimo minėta teise atsisakyti skundo dėl to, jog atsakovas geruoju patenkino jo reikalavimus padavus skundą teismui, nagrinėjamu atveju pareiškėjui negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ir ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. V. skundą atmesti.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.