Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas, susipažinęs su pareiškėjo A. C. pareiškimu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka galimai padariusiai nusikalstamą veiką S. C. ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-04-05d., Psichologijos ir psichiatrijos centro "InVito", esančio adresu Šeimyniškių g. 16, Vilnius, psichologei I. Š., paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad mažametės P. C. tėvas, A. C., kišo pirštus savo dukrai P. C. į makštį ir kad tai jai sakė pati dukra. Šie S. C. teiginiai įtvirtinti 2011-05-02d. Psichologijos ir psichiatrijos centro psichologės I. S. išduotoje pažymoje, Nr. V-02: "Didelį susirūpinimą mama išsakė dėl to, kad dukra galėjo patirti seksualinę prievartą. Mamos teigimu, pastaruoju metu dukra pradėjo pasakoti apie tai, kad tėtis kišo jai į makštį pirštus ir ją nešiodavo, liepdavo neverkti."2010 pavasarį, tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje ji šmeižė pareiškėją A. C. savo tetai J. S., apie tai, kad A. C. seksualiai prievartauja vaiką. Civilinėje byloje J. S. parodė, kad S. C. apie neva nusikalstamus A. C. veiksmus jai papasakojo 2010 pavasarį. Pasak J. S., apie nederamus veiksmus jai pasakojusi ir pati mergaitė 2010 vasarą, o S. C. apie tai tuo metu (2010 vasarą) neva jau žinojo;2010 pavasarį ir 2011 pavasarį, tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje ji šmeižė A. C. savo pažystamai L. K., apie tai, kad jis terorizuoja vaiką ir, kad kabinėjasi prie vaiko rankomis. Civilinėje byloje L. K. parodė, kad S. C. apie neva nusikalstamus A. C. veiksmus jai papasakojo 2010 pavasarį ir 2011 pavasarį.

- 2011 m. birželio 2 dieną Vilniaus apskrities VPK vyr. tyrėjui A. S., VPK patalpose, esančiose Birželio 23-osios g. Vilniuje, ji melagingai parodė, kad neva iš dukros sužinojusi, kad A. C. kišo dukrai pirštus į makštį ir dar mėgsta žiūrėti pornografinius filmus su mažamečiais vaikais.

- 2011 m. lapkričio 28 dieną Vilniaus apskrities VPK vyr. tyrėjui A. S., VPK patalpose, esančiose Birželio 23-osios g. Vilnius, ji pateikė nuotrauką kurioje A. C. laiko ant kelių apsišlapinusią dukrą ir melagingai parodė, kad A. C. mėgaujasi dukros apsišlapinimu ir tai kelia jam susižavėjimą, tokie veiksmai kėlia jam malonumą.

Pradėti privataus kaltinimo bylos procesą atsisakytina.

BPK 412¹ str. 1 d. nuostatos teisėją įpareigoja gavus nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, patikrinti ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką nėra akivaizdžiai neteisingi ar nėra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios, prasimanytos ar klaidingos žinios. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti ir siekti to, kad jo skleidžiamos neatitinkančios tikrovės žinios gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Kita vertus asmuo turi suvokti, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad S. C. apie galimą mažametės dukros P. C. seksualinį prievartavimą sužinojo iš pačios mažametės dukros. Šią informaciją ji pateikė teismui bei prokurorams. Šia informacija S. C. pasidalino ir su psichologe I. Š.. Sužinojus tam tikrą informaciją iš savo mažametės dukros ir po to sekęs konsultavimasis su psichologais suprantamas ir pateisinamas, todėl negali būti vertinamas kaip kitą asmenį šmeižiančios informacijos paskleidimas. Pranešdama šią informaciją teismui bei vėliau prokuroramas S. C. nebuvo tikra, kad ši informacija neatitinka tikrovės, priešingai jos manymu tą informaciją buvo būtina patikrinti atliekant ikiteisminį tyrimą.

Teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl pažeistų teisių gynimo numato ne tik LR Konstitucija, bet ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas ir kiti įstatymai, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, tiesioginių funkcijų, pareigų, susijusių su ikiteisminio tyrimo procedūromis, vykdymas, aiškinantis galimai padarytą nusikalstamą veiką, įvykio aplinkybių fiksavimas atitinkamuose procesiniuose dokumentuose nelaikytinas tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu pagal LR BK 154 straipsnį. Ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas dėl LR BK 150 str. 4 d. numatytos nusikalstamos veikos nutrauktas, konstatavus, kad A. C. nepadarė veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nesudaro pagrindo teigti, kad S. C. pranešdama apie tokią nusikalstamą veiką, sąmoningai skleidė tikrovės neatitinkančią ir A. C. žeminančią informaciją, t. y. jį šmeižė.

Pats kreipimasis į teisėsaugos institucijas jau rodo, jog kreipiamasi siekiant apginti galimai pažeistas teises, kompetentingai, civilizuotai išsiaiškinti tiesą, o ne turint tikslą apšmeižti kitą asmenį.

Pripažintina, kad duomenų apie mažametės mergaitės seksualinį prievartavimą nebuvo daug, faktiškai buvo persakomi tik mažametės mergaitės žodžiai, tačiau net ir ši aplinkybė neleidžia teigti, kad S. C. rėmėsi pramanytomis ir tikrovės neatitinkančiomis žiniomis, siekdama apšmeižti savo sutuoktinį A. C..

Ikiteisminio tyrimo pradėjimas, liudytojų apklausa, užduočių specialistamas skyrimas, įtarimo pareiškimas – rodo, kad prokurorams pakako duomenų, jog toks tyrimas būtų pradėtas ir netiesiogiai patvirtina, kad S. C. kreipimasis nebuvo akivaizdžiai neteisingas.

Privataus kaltinimo skunde išdėstytų aplinkybių analizė rodo, jog nepadaryta veika, turinti BK 154 str. 2d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nes nėra subjektyvinės pusės elemento – tiesioginės tyčios. S. C. nesiekė paskleisti tikrovės neatitinkančios informacijos apie pareiškėją, paniekinti ar pažeminti jį, tad konstatuotina, kad ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 154 str.2d., požymių.

Dėl pareiškėjo skundo atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, LR BPK 3str.1d. 1p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, pagal A. C. skundą privataus kaltinimo tvarka prieš S. C., nustačius jog nepadaryta veika, numatyta BK 154 str. 2 d.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą