Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, susipažinęs su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo buvusiai UAB (duomenys neskelbtini) vadovei M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas VMI pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą buvusiai UAB (duomenys neskelbtini) vadovei M. V. ir paskirti ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinę nuobaudą – 2172 Eur baudą bei pratęsti vieneriems metams terminą dėl administracinės atsakomybės taikymo M. V., šį terminą skaičiuojant nuo opertyvaus patikrinimo pažymos surašymo 2016-10-28.

Pareiškime nurodoma, kad Juridinių asmenų registre UAB (duomenys neskelbtini) įregistruota 2014-02-17, adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius. Bendrovės vadovas nuo 2016-08-18 yra T. M.. Nuo 2014-05-12 iki 2016-08-16 bendrovės vadovė buvo M. V.. Šiuo metu ji yra įmonės akcininkė (2 priedas). VMI yra šios įmonės kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) 2016-11-08 duomenimis mokestinė nepriemoka buvo 115013,06 Eur. M. V. buvo žinoma apie bendrovės įsiskolinimą valstybei. Atlikus UAB (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą nustatyta, kad pinigų likutis kasoje 2016-02-12 sudarė 0,00 Eur. 2016-04-22 į kasą gauta įplaukų 1500 Eur (iš M. V. gauta paskola, paskolos gražinimo terminas 2016-12-31), patirta išlaidų – 1500 Eur. Išlaidas sudarė 2016-06-16 M. V. grąžinta paskola. Pinigų likutis kasoje 2016-08-31 buvo 0,00 Eur. Bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui vykdė atsiskaitymus iš kasos. Tokiais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorė buvo M. V., bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, iš bendrovės kasos grąžino paskolą. Pareiškime pažymima, jog UAB (duomenys neskelbtini) nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, todėl įmonė privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jei bendrovė būtų vykdžiusi įstatyme numatytą pareigą, jos mokestinė nepriemoka būtų mažesnė, todėl savo neveikimu įmonės vadovė M. V. pažeidė kreditorius VMI interesus bei padarė ATPK 50⁶ str. 1 dalyje numatytą administracinį pažeidimą.

ATPK 262 straipsnyje numatyta, kad protokolas nesurašomas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 50⁶ straipsnyje. Administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto minėtame kodekso straipsnyje, pradedama pareiškimu, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už šiuose straipsniuose numatytus pažeidimus. Nors įstatymų leidėjas ir nekelia griežtų reikalavimų tokio pareiškimo turiniui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad į teismą pareiškimu kreipėsi valstybinė institucija, turinti viešojo administravimo įgalinimus, jos pateikiamų procesinių dokumentų turiniui bei priedams yra keliami didesni reikalavimai. Nors ATPK 262 straipsnis detaliai nereglamentuoja institucijos, besikreipiančios į teismą, surašyto pareiškimo turiniui keliamų reikalavimų bei surašymo tvarkos, tačiau sistemiškai aiškinant šio teisės akto nuostatas darytina išvada, kad tokiu atveju turėtų būti taikomos ATPK 259 straipsnio 1 ir 3 dalių, 260 straipsnio 1 dalies bei 272 straipsnių nuostatos, atitinkamai reglamentuojančios administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo tvarką, jo turiniui keliamus reikalavimus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises.

VMI pareiškimas M. V. iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą yra kaltinimą atitinkantis oficialus dokumentas, kuriuo remiantis teismas priima nutartį iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, kartu ir vienas iš dokumentų, kuris nustato administracinio teisės pažeidimo teisenos ribas, todėl tokio pareiškimo turinys turėtų atitikti administracinio teisės pažeidimo protokolui keliamus reikalavimus, numatytus ATPK 260 straipsnio 1 dalyje. Šioje teisės normoje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole privalomai turi būti nurodoma protokolo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą numatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Be to, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti aiškus ir konkretus. Nesant aiškaus kaltinimo asmens teisė į gynybą būtų pažeista.

Susipažinęs su pateiktu VMI pareiškimu ir jo priedais teismas nustatė, kad pareiškimas neatitinka įstatymo reikalavimų. Pareiškime nenurodyta jo surašymo data, pateikta operatyvaus patikrinimo pažyma nėra pasirašyta patikrinimą atlikusių pareigūnų, jame nenurodyta kada operatyvus patikrinimas baigtas (18 priedas), kai kurie pateikti dokumentai neįskaitomi, neaišku kokie tai dokumentai ir kokias aplinkybes gali patvirtinti (2 priedas), nepateikti duomenys, kad M. V. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorė ir buvo atsakinga už įmonės finansinius atsiskaitymus galimo pažeidimo padarymo metu. Byloje nėra liudytojos UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės I. B. paaiškinimo, kuri pasirašė kasos pajamų ir išlaidų orderius dėl finansinių operacijų. Taip pat nepateiktas M. V. paaiškinimas, apklausos protokolas ir pan., nėra duomenų, kad ji buvo supažindinta su patikrinimo rezultatais, nors jau patikrinimo metu ji turėjo teisę išdėstyti savo poziciją aktualiu klausimu. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad M. V. būtų informuota apie faktą, kad ji gali būti patraukta administracinėn atsakomybėn.

Įvertinus šias aplinkybes, manytina, kad teismui perduota administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nėra tinkamai paruošta, nurodyti pateikto pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo trūkumai laikytini esminiais, trukdančiais nagrinėti bylą teisme, todėl pareiškimas su medžiaga grąžintinas jį pateikusiai institucijai minėtiems trūkumams pašalinti.

Kartu teismas pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas atlikti kitų institucijų funkcijų, t. y. šiuo atveju pareiškimą pateikusios VMI. Teismo aktyvumas pasireiškia byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu. Akivaizdu, kad teismo pareiga būti aktyviam neatleidžia VMI nuo pareigos surinkti būtiną administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui medžiagą, apklausti asmenį bei paimti paaiškinimą iš asmens, kurio atžvilgiu inicijuoja administracinio teisės pažeidimo teiseną. Atkreiptinas dėmesys, kad iškėlus bylą ir kaltinamam asmeniui vengiant atvykti į teismą ar vengiant būti atvesdintam, administracinio teisės pažeidimo byla gali būti nagrinėjama pažeidėjui nedalyvaujant, taip pat tai gali būti daroma rašytinio proceso tvarka. Tokiu atveju pareiškime nurodytas kaltinimas, rašytinė bylos medžiaga ir įrodymai turi lemiamą reikšmę teisingo bei pagrįsto sprendimo priėmimui, o kilus abejonėms ir negalint jų pašalinti, abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, įrodymų nepateikimo rizika tenka protokolą (pareiškimą) surašiusiai institucijai, šiuo atveju – VMI.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnio 1 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 280 straipsnio 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo M. V. pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį su priedais grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Išaiškinti, jog išnykus aplinkybėms, trukdančioms nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnyje nustatytus terminus, neprarandama teisė pateikti medžiagą teismui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.