Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto G. J. 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12377-2019.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto G. J. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12377-2019 A. V. paskyrė nuobaudą – 50 eurų baudą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusižengimų padarymą. Nutarime nurodyta, kad A. V. 2019 m. rugsėjo 9 d., 7.30 val. Kaune, T. Masiulio g 11, vairuodamas krovininį automobilį MAN TGA 18.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KRONE SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, stovint transporto priemonių spūstyje buvo neatidus, dėl ko automobilis pariedėjo atgal, su puspriekabe atsitrenkė į gale sustojusį ir stovėjusį automobilį „BMW 735, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Automobilį MAN TGA 18.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo, kai transporto priemonė neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, puspriekabei KRONE SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Tokiu būdu A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 punktą.

Pareiškėjas A. V., nesutikdamas su Institucijos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto G. J. 2019 m. rugsėjo 27 d. priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. V. atžvilgiu nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodė, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyrus įvykio aplinkybių, tinkamai neapžiūrėjus transporto priemonių, neatsižvelgus į pareiškėjo paaiškinimus autoįvykio metu. Nors buvo streso būsenoje, pasiaiškinime rašė, kad jo vairuojamas vilkikas „nepariedėjo“. Buvo neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjo vairuojamas vilkikas stovėjo eismo spūstyje, o lengvasis automobilis, kuris buvo apgadintas, galimai pats įsirėžė į jo vairuojamą autotransporto priemonę (priekabos galą), nes nesilaikė saugaus atstumo kelyje. Neatsižvelgiant į tai, pareiškėjo manymu, buvo netirta lengvojo automobilio vairuotojo kaltė įvykstant šiam eismo įvykiui. Šis vairuotojas tokiu būdu (nesilaikant saugaus atstumo) pats per savo neatidumą galėjo sukelti šį eismo įvykį, dėl ko kilo tiek teisinės, tiek materialios pasekmės. 2019 m. rugsėjo 27 d. apie 20.30 val. pareiškėjui A. V. atvykus į policijos įstaigą, dokumentai, kuriuose nurodomas jo kaltumas, buvo surašyti iš anksto, taip galimai nesigilinant į tikrąsias autoįvykio aplinkybes. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas A. M. nesupažindino su jo teisėmis bei nepaaiškino apie galimas pasekmes, kurios įvyks pasirašius iš anksto surašytus dokumentus. Specialistas tiesiog pasakė ir parodė, kur jam pasirašyti. Jis buvo išdirbęs visą darbo savaitę, tiek pat laiko nebuvęs namuose, t. y. jausdamasis labai pavargęs bei nežinodamas savo teisių, tiesiog pasirašė, kur jam buvo nurodyta. Kitą dieną pailsėjęs ir perskaitęs dokumentus pastebėjo netikslumus: dokumente nurodė, kad gailisi, jog važiavo be vilkiko draudimo su techniškai netvarkinga priekaba, o ne todėl, kad galimai pariedėjo. Nutarime parašyta, kad gailisi dėl nusižengimo, kurio, pareiškėjo manymu, nepadarė. Nors gailisi, kad važiavo be draudimo ir techniškai netvarkinga vilkiko priekaba, tačiau drausti automobilį bei rūpintis jo tvarkingumu yra ne jo, o darbdavio pareiga.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – Institucija) atsiliepime į pareiškėjo A. V. skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nutarimas priimtas įvertinus byloje esančius įrodymus, įvertinus nustatytas eismo įvykio aplinkybes, atsižvelgiant į automobilių išsidėstymą po eismo įvykio ir jų važiavimo trajektoriją prieš eismo įvykį. Vadovaujantis ANK 517 straipsnio 1 dalimi, nustatant ar asmuo kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įvertinti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, foto nuotraukos, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl eismo įvykio aplinkybių tarnybiniame pranešime, kito eismo dalyvio rašytinis paaiškinimas ir kiti. Paskirta minimali administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsniu, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš byloje esančių aplinkybių, apeliantas, stovėdamas transporto priemonių spūstyje nesuvaldė transporto priemonės, pariedėjo atgal ir atsitrenkė į už jo stovėjusią transporto priemonę. Kaip yra žinoma, šio eismo įvykio liudytojas stovėjo balkone ir matė susidariusią situaciją. Apeliantas nėra atidus vairuotojas, kadangi jo vairuotas vilkikas buvo be privalomo civilinės atsakomybės draudimo, o puspriekabė be techninės apžiūros, kas rodo, jog apeliantas turi motyvų išvengti administracinės atsakomybės. Nėra nustatyta, kad policijos pareigūnai ar kiti asmenys būtų suinteresuoti neteisingai įkalbėti apeliantą, todėl, vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, teismo prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. V. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad jis sutinka vairavęs transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taip pat sutinka, kad vairavo transporto priemonę, kurios puspriekabei neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Kitoje dalyje skundą palaiko ir prašo jį tenkinti.

Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad skundą palaiko. Pareigūnai nurodė, kad pareiškėjo vairuotas vilkikas pariedėjo atgal, todėl buvo padaryta žala nukentėjusiajam. Pareiškėjo vairuojamas vilkikas buvo su automatine pavarų dėže. Jei jis techniškai tvarkingas, vilkikas pariedėti negali. Pateikta techninių apžiūrų istorija parodo, kad vilkikui jokių gedimų, susijusių su pavarų dėže, nebuvo. Todėl pareiškėjas laikytinas teisiu. Liudytojo nurodytas aplinkybes paneigia pareiškėjo paaiškinimas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad priekabos techninis pasas ir techninės apžiūros talonas, draudimas yra pas įmonės vadovą, kadangi priekabą tempė į autoservisą. Tai rodo, kad vilkikas nebuvo daug apkrautas. Įkalnės įvykio vietoje nėra. Tai rodo, kad neapkrautas vilkikas su automatine greičių dėže pariedėti atgal negalėjo. Liudytojas S. S. yra suinteresuotas asmuo. Paaiškinime jis atstumą tarp transporto priemonių nurodė 3 metrus, teisme – 2,5 m. Taip pat šiandien nurodė, kad įvykis buvo R. Kalantos g., o paaiškinime – T. Masiulio g. šiandien liudytojas nurodė, kad jis galėjo pavažiuoto atgal, nors paaiškinime nurodė, kad pavažiuoti negalėjo dėl automobilių, stovinčių už jo. Liudytojas R. K. paaiškinimą parašė kelios dienos po įvykio, parodymus teisme davė jau pabendravęs su kitu liudytoju. Neaišku, kodėl neapklausta liudytojo žmona, jei važiavo kartu. Liudytojų parodymai tarpusavyje nesutampa. Neaišku, kaip liudytojas R. K. galėjo ką nors girdėti, esant triukšmui gatvėje.

Liudytojas S. S. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 9 d., apie 7.30 val. jis vairavo savo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su žmona ir dviem vaikais važiavo į darbą. Jis važiavo paskui sunkvežimį. Prie raudono šviesoforo sustojo jam iš paskos, atstumas tarp jų buvo 2-2,5 m. pamatė, kad sunkvežimis rieda atgal. Jis pasignalizavo vairuotojui, tačiau jis nieko nedarė. Kiek galėjo, pajudėjo atgal. Matė, kad sunkvežimis toliau rieda atgal. Tada jis nuspaudė ir ilgai laikė garsinį signalą. Sunkvežimio vairuotojas nereagavo. Jis daugiau atgal pavažiuoti negalėjo, už jo stovėjo kiti automobiliai, buvo rytas, automobilių spūstis kelyje. Tada jis priėjo prie sunkvežimio vairuotojo kabinos, pabeldė jam į duris ir pasakė, kad jis įriedėjo į jį. Sunkvežimio vairuotojas pradėjo šaukti ant jo, kad jis nesilaikęs saugaus atstumo, todėl ir įriedėjo į jo automobilį. Tuo metu balkone rūkė vyriškis. Jis išėjo į lauką ir paklausė, kodėl sunkvežimio vairuotojas ant jo rėkė. Pasakė, kad sunkvežimio vairuotojas kaltina jį nesilaikius saugaus atstumo, todėl jis įvažiavo į jį. Vyriškis skubėjo į darbą, paliko savo kontaktus, jei reikės paliudyti. Jo vairuotam automobiliui buvo sulaužytas priekinio buferio laikiklis, subraižytas valstybinis numeris, įlūžo juostelė. Automobilis draustas, žala neatlyginta. Pareiškėjas sako netiesą, kad ne jis kaltas. Jo darbas susijęs su transportu, darbe pasikalbėjus išsiaiškino, kad esant automatinei pavarų dėžei, atleidus greičio pedalą, sunkvežimis vis tiek rieda atgal, būtina užtraukti rankinį stabdį. Taip yra dėl didelio sunkvežimio tonažo. Sunkvežimio atbulinė eiga tuo metu nebuvo įjungta.

Liudytojas R. K. parodė, kad jis gyvena T. Masiulio g., butas antrame aukšte, balkonas į gatvės pusę. 2019 m. rugsėjo 9 d. ryte balkone rūkė. Eismas buvo intensyvus. Matė, kad gatvėje stovi sunkvežimis, o už jo - BMW automobilis. Pamatė, kad sunkvežimis pavažiuoja atgal, vis pristabdydamas. Tai, kad jis stabdė matė iš stop žibintų. BMW vairuotojas pradėjo signalizuoti. Signalizavo pora kartų, antrą kartą stipriai. Sunkvežimis atsirėmė į BMW automobilį. BMW vairuotojas nuėjo pas sunkvežimio vairuotoją. Tada jau jis nebematė, kas vyksta. Po to sunkvežimio vairuotojas išlipo per keleivio pusės duris. BMW vairuotojas važiavo su moterimi ir lyg vaikas buvo. Jis tada nusileido žemyn į lauką ir pasakė BMW vairuotojui, kad matė, kaip viskas vyko, jei reikės paliudys. Girdėjo, kad sunkvežimio vairuotojas kažką rėkavo, bet ką, jis nesuprato. Jo balkonas yra apie 15 metrų iki įvykio vietos.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto G. J. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12377-2019 A. V. paskyrė nuobaudą – 50 eurų baudą už ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusižengimų padarymą. Nutarime konstatuota, kad A. V. 2019 m. rugsėjo 9 d., 7.30 val. Kaune, T. Masiulio g 11, vairuodamas krovininį automobilį MAN TGA 18.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KRONE SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, stovint transporto priemonių spūstyje buvo neatidus, dėl ko automobilis pariedėjo atgal, su puspriekabe atsitrenkė į gale sustojusį ir stovėjusį automobilį „BMW 735, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Automobilį MAN TGA 18.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo, kai transporto priemonė neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, puspriekabei KRONE SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Tokiu būdu A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 punktą.

Pareiškėjas A. V. su nutarimu nesutiko, tačiau teismo posėdyje pripažino padaręs nusižengimus, nes vairavo, kai transporto priemonė neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, puspriekabei KRONE SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Savo kaltę dėl transporto priemonės pariedėjimo atgal sukeltų pasekmių neigia.

Pareiškėjas neigia pavažiavęs atgal ir sukėlęs eismo įvykį, tačiau jo skunde nurodytas įvykio aplinkybes paneigia liudytojų parodymai. Liudytojas S. S. parodė, kad eismo spūstyje stovint prie raudono šviesoforo, priekyje stovėjęs vilkikas pariedėjo atgal. Jis jam pasignalizavo, tačiau vairuotojas nereagavo. Jis kiek galėjo pavažiavo atgal. O vilkiko vairuotojas toliau riedėjo. Jis nuspaudė ilgą garso signalą. Vilkikas įsirėmė į jo vairuotą automobilį. Kai S. S. nuėjo prie vilkiko vairuotojo kabinos ir pasakė, kad jis įsirėmėm į jo vairuotą automobilį, vilkiko vairuotojas apkaltino S. S. nesilaikius atstumo, dėl ko jis įsirėmė į jo vairuotą automobilį.

Šios aplinkybės patvirtina, kad iš karto po įvykio pareiškėjas A. V. pripažino, kad jo vairuota transporto priemonė riedėjo atgal, ko pasekoje kilo eismo įvykis.

Liudytojo R. K. parodymai atitinka liudytojo S. S. parodymus. Liudytojas R. K. patvirtino rūkydamas namo balkone matęs, kad vilkikas riedėjo atgal, BMW vairuotojas jam signalizavo, tačiau vilkikas atsirėmė į jį. Nežymūs neatitikimai tarp liudytojų parodymų yra neesminiai ir bylai nėra reikšmingi.

KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas padaręs ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą, nes nesilaikė KET 9 punkto reikalavimų.

Pareiškėjo A. V. skunde jis neigė padaręs nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tačiau teisme juos pripažino.

ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina.

Administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad įvykio dieną, tai yra 2019 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjo A. V. vairuoto vilkiko MAN TGA 18.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas buvo pasibaigęs, kas rodo, jog jis pagrįstai nubaustas už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Policijos sistemos techninės apžiūros duomenyse nurodyta, kad priekabos, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra galiojo iki 2019 m. birželio 20 d., tai yra įvykio dieną (2019 m. rugsėjo 9 d.) buvo negaliojanti, kas patvirtina, jog pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį pareiškėjas nubaustas pagrįstai.

Šios aplinkybės patvirtina, kad A. V. padarė Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto G. J. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12377-2019 nurodytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 415 straipsnio 1 ir 2 dalį ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_12377-2019 priimtas pagrįstai.

Skiriant nuobaudą Institucija atsižvelgė į tai, kad yra pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pareiškėjas administracine tvarka nebaustas, jam paskirtos minimalios sankcijoje numatytos baudos už kiekvieną nusižengimą atskirai ir ANK 38 straipsnio pagrindu paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 50 eurų bauda. Teismo manymu, pareiškėjui Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu administracinio nusižengimo byloje paskirta nuobauda už jo padarytą administracinį nusižengimą nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo A. V. skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismui pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo pareiškėjas prašo priteisti jam iš Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) eurų bylinėjimosi išlaidas.

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. (duomenys neskelbtini) straipsnis numato, kad po nuosprendžio priėmimo teismas gali išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, tame tarpe minėtas BPK straipsnis expressis verbis numato, jog teismas gali išspęsti klausimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso kodekso VIII skyrius reglamentuoja, kas yra baudžiamojo proceso išlaidos. BPK 104 straipsnyje reglamentuota proceso išlaidų atlyginimo tvarka. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, ir kad proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis. BPK 103 straipsnio 6 punkte numatyta, kad proceso išlaidomis gali būti pripažįstamos tokios išlaidos, kurias, be kita ko, teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K–174/2014, 2K-303/2014). BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę išteisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, prisiteisti visas proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pripažintas padaręs Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto G. J. nutarime nurodytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo skundas atmetamas, todėl pagrindo jo turėtas atstovavimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. V. skundą atmesti.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto G. J. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12377-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.