Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiosios Sigitos Vainauskienės, teisėjų Daivos Pranytės – Zalieckienės, Ryšardo Skirtuno, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui, gynėjai adv. Nijolei Raulušaitienei, nukentėjusiesiems I. Š., A. G., vertėjai Boženai Seniut, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1975-09-15 Vilniaus r., lietuvis, LR pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nuo 2007-11-20 įtrauktas i gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas: 1) 1993-05-06 Širvintų r. apyl. teismo pagal LR BK 146 str. 2 d., 250 str. 2 d., 90 str. 3 d., 42 str. – 3 m. l. a. lygtinai; 2) 1999-11-02 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 118 str. 3 d. - 7 m.l.a.; 3) 2006-11-13 Varėnos r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 63 str. - 1 m. 6 mėn. l. a.; 4) 2009-12-07 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK l78 str. 2 d. -2 m.l.a., teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimų, numatytų LR BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p., 129 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jis, 2009 m. spalio mėn. 9 d., apie 22.00 val., Varėnos r., (duomenys neskelbtini), savo tėvų S. ir R. Ž. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, tyčia, sudavė delnu į veidą savo sugyventinei A. P., ją pastūmė, dėl ko pastaroji nugriuvo į verandoje iškastą duobę. Ją ištraukęs iš duobės, vėl sudavė ne mažiau kaip 35 smūgius kojomis ir kastuvu A. P. į galvą, veidą, krūtinę, pilvą, sėdmenis, kojas, nugarą, rankas ir kitas kūno vietas, tokiu būdu sudavęs daugkartinius smūgius, sukėlė A. P. itin didelį fizinį skausmą bei dideles fizines kančias ir padarė nukentėjusiajai muštines žaizdas viršugalvio kairėje pusėje, kairio momėnkaulio gumbure, kairės akies viršutiniame voke. kairiame antakyje ir skruoste, odos nubrozdinimus kaktoje, nosies srityje, pasmakrėje, kraujosruvas kaktoje, kairės akies viršutiniame voke - kairiame antakyje, dešiniame ausies kaušelyje, nosies srityje, abiejuose skruostuose, apatinio žandikaulio kairėje pusėje, smakre - pasmakrėje, dešiniame žaste, kairėje plaštakoje, pilvo apatinėje dalyje, dešiniame klube, abiejuose keliuose, kairėje šlaunyje, kraujosruvas dešiniame žaste, abiejose plaštakose, krūtinėje, nugaroje, pilvo viršutinėje dalyje, kairiame sėdmenyje - kairėje šlaunyje. dešiniame klube - dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, dešinės kojos kulkšnyje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje ir pėdoje, dešinės pusės VI, VII, VIII, IX ir kairės pusės V, VI, VII, VIII, IX, X, XI šonkaulių lūžius ir kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, dešinės mentės skeveldrinį lūžimą, kairės mentės skersinį lūžimą ir kraujosruvas nugaros raumenyse lūžių vietose, kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose nugaroje - juosmenyje, kairiame sėdmenyje, dėl ko nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginėmis kraujosruvomis ir dauginiais nubrozdinimais kūno odoje, dauginėmis muštinėmis galvos srities žaizdomis, plačiomis ir masyviomis kraujosruvomis poodžio minkštuosiuose audiniuose ir raumenyse, dauginiais krūtinės ląstos kaulų lūžimais, trauminio šoko, A. P. mirė ir taip ją itin žiauriai nužudė.

Šiais savo veiksmais R. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 6 p.

Jis, 2009 m. spalio 10 d., apie 20.00 val., Varėnos r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, tyčia, vieną kartą peiliu dūrė G. Č. į kairės kojos šlaunį ir vieną kartą į ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajam pjautinę žaizdą kariame žaste ir durtinį - pjautinį kairės šlaunies sužalojimą su kairės šlaunies kraujagyslių pažeidimu, dėl ko nuo ūmaus nukraujavimo į išorę, G. Č. mirė ir taip pastarąjį nužudė.

Šiais savo veiksmais R. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. l d.

R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2009 m. vasario mėnesio gyvena pas tėvus S. ir R. Ž. (duomenys neskelbtini), Varėnos r. Daugiau nei metus gyvena su sugyventine A. P.. Ji taip pat gyveno pas tėvus. 2009 m. spalio 10 d. nuo ryto su broliu A. Ž. šienavo žolę. Apie 15 val. grįžo į kaimą. Abu prie sandėliuko išgėrė butelį vyno, vėliau dar jo namuose butelį vyno. Apie 20 val. nuėjo pas V. S.. Iš jo nuėjęs į parduotuvę, nusipirko vyno „Klumpė“ butelį. Parduotuvėje sutiko vietinį Gintarą, kurį visi vadina „Italu“. Jis atrodė blaivus. Jo užklausė, po kiek pridavė grybus ir išėjo iš parduotuvės. „Italas“ liko. Ėjo pas Valdą pro daugiabučių namų aikštelę, sandėliukų ir garažų link. Keliuku, vedančių link garažų ir link sandėliukų, sankryžoje pamatė stovintį „Italą“. Priėjus arčiau, jo dešinėje rankoje pamatė peilį. Kitoje rankoje jis laikė baltą kiaušinių dėklą. Buvo apsirengęs raudoną striukę, per petį buvo „tašė“, ant galvos kepurė. Priėjus, „Italas“ dešine ranka kirto į veidą. Pataikė į lūpas ranka, ne peiliu. Po smūgio nukrito ant žemės, „Italas“ užkrito ant viršaus, kaire ranka smaugė. Jį nustūmė nuo savęs, atsistojo. Tada pamatė, kad „Italo“ peilis ant žemės. Tuo metu jau iš kišenės turėjo išsitraukęs savo atlenkiamą peilį. Jį laikė rankoje. Paėmė „Italo“ peilį nuo žemės, numetė tolyn į žolę. Tada dūrė stovinčiam „Italui“ peiliu vieną kartą į kairę šlaunį. Dūrė peilį laikydamas statmenai „Italo“ kūnui. Po dūrio peilį užlenkė ir įsidėjo į kišenę. Dar paprašė jo cigaretės, ją prisidegė, nuėjo pas Valdą. Čia išgėrė vyno ir užmigo. „Italą“ sužalojo, nes jis pats užpuolė. Peilį, kuriuo sužalojo, pareigūnai sulaikant rado kišenėje, paėmė (t. l, b.l. 165-166).

2009-10-12 apklausos ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. parodė, kad 2009-10-09 iš ryto iki 14 val. su sugyventine A. P. grybavo. Sugrįžus iš miško, už priduotus grybus nusipirko du butelius vyno. Vieną išgėrė abu, o antrą nusinešė pas kaimyną Valdą. Vėliau dar parsinešė butelį vyno, visi pas Valdą gėrė. Jau apie 22 val. abu su Andžela parėjo į tėvų namus. Ji buvo girta. Abu buvo verandoje, kai pradėjo bartis. Jai stovinčiai sudavė delnu į veidą ir pastūmė. Ji įgriuvo i iškastą duobę, galva trenkėsi į plytas. Ją ištraukęs už rankų iš duobės, pamatė kairės galvos pusėje žaizdą. Ji atsisėdo ant kėdės, abu išgėrė vyno. Ji pradėjo žodžiais kibti, priekaištauti. Susinervinęs paėmė kastuvą, kuris stovėjo prie durų ir jo metalinės dalies plokštuma apie 5 kartus sudavė Andželai į sėdmenis. Smūgių metu ji stovėjo, tada suklupo, tada dar l kartą sudavė kastuvu į kairę galvos pusę. Po smūgio ji liko sėdėti ant žemės. Pats nuėjo miegoti į kambarį. Apie 8 val. ryte prabudo. Andžela atėjo į kambarį, atsigėrė vandens. Jos veidas, galva buvo kraujuoti. Ji nusiplovė veidą. Ji sakė, kad medikų kviesti nereikia, jaučiasi gerai (t. 1, b.l. 169-170).

2009-10-11 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad A. P. lavonas rastas baltų plytų pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Varėnos r., esančių ūkinių pastatų dalyje, priklausančiame S. Ž.. A. P. lavonas rastas gulintis pusiau sėdimoje padėtyje, galva atremta į statybines medžiagas. Lavono galvoje ir visame kūne rasti daugybiniai sumušimai, žaizdos, kraujosruvos ir nubrozdinimai (t. l, b.l. 32-37).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. P., gim. 1972-08-26, lavone rasta muštinės žaizdos viršugalvio kairėje pusėje ir kairio momenkaulio gumburo srityje, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje ir kaktos centrinėje dalyje, nosies srityje, pasmakrės dešinėje pusėje, kraujosruvos odoje kaktos centrinėje dalyje, kaktos kairėje pusėje, kairės akies viršutinio voko - kairio antakio srityje, dešiniame ausies kaušelyje, abiejuose skruostuose, apatinio žandikaulio kairės pusės krašto srityje, smakro -pasmakrės srityje, muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke, kairio antakio išorinio galo srityje ir kairiame skruoste, odos nubrozdinimai dešiniame žaste, kairėje plaštakoje, pilvo apatinėje dalyje, dešinio klubikaulio sparno srityje, dešiniame kelyje, kairėje šlaunyje ir kairiame kelyje, kraujosruvos odoje dešiniame žaste, abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, krūtinės abiejose pusėse, nugaros abiejose pusėse, pilvo viršutinėje dalyje, kairio sėdmens - kairės šlaunies užpakalinio paviršiaus srityje, dešinio klubo - dešinės šlaunies srityje, dešiniame kelyje, dešinės kojos išorinės ir vidinės kulkšnių srityje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje ir kairėje pėdoje, dešinės pusės VI, VII. VIII, IX ir kairės pusės V, VI, VII, VIII, IX, X, XI šonkaulių lūžimai bei kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, dešinės mentės skeveldrinis lūžimas podyglinės daubos srityje ir kairės mentės skersinis lūžimas podyglinės daubos srityje bei kraujosruvos nugaros raumenyse lūžių vietose, plati kraujosruva minkštuosiuose audiniuose nugaros apatinės dalies - juosmens srityje, masyvi kraujosruva kairio sėdmens poodžio minkštuosiuose audiniuose ir raumenyse. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš kelias -keliolika valandų iki mirties. Šių sužalojimų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. Sužalojimai galėjo būti padaryti bylos aplinkybėse nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti byloje nurodytomis aplinkybėmis. A. P. mirtį sąlygojo jai padarytų sužalojimų visuma. A. P. mirtis įvyko nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginėmis kraujosruvomis ir dauginais nubrozdinimais kūno odoje, dauginėmis muštinėmis galvos srities žaizdomis, plačiomis ir masyviomis kraujosruvomis poodžio minkštuosiuose audiniuose ir raumenyse, dauginiais krūtinės ląstos kaulų lūžimais, trauminiu šoku. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smogiant kietais bukais žalojančiais daiktais, teik atsitrenkiant į bukus kietus žalojančius daiktus ar paviršius. Nustatyti konkretų kiekvieno sužalojimo padarymo būdą nėra galimybės. Sužalojimų padarymo galimybė veikiant keletu žalojančių daiktų ar įrankių, neatmetama. Sužalojimai padaryti esant trauminiams poveikiams nukentėjusiosios atžvilgiu tiek iš priekio, tiek iš nugaros pusės ir galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajai esant vertikalioje padėtyje, tiek nukentėjusiajai esant horizontalioje padėtyje. Sužalojimai padaryti mažiausiai trisdešimt penkių trauminių poveikių pasėkoje. A. P., po jai padarytų sužalojimų, galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (šauktis pagalbos, judėti). Nuo sužalojimų padarymo momento iki mirties momento galėjo praeiti kelių - keliolikos valandų laiko tarpas. Esant sužalojimams plaštakų srityje, neatmetama buvusios kovos ar savigynos galimybė. A. P. mirtis galėjo įvykti prieš nemažiau kaip 36 val. iki jos lavono autopsijos momento 2009-10-13 10.00 val. A. P. lavono kraujyje rasta 1,37 % etilo alkoholio, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį (t. l, b.l. 77-94).

Nukentėjusioji I. Š. parodė, kad A. P. yra jos dukra. Jos dukra A. P. buvo nužudyta. Paskutiniu metu dukra gyveno su R. Ž.. Apie dukters nužudymo aplinkybes nieko nežino. Dukra su ankstesniu vyru turėjo 9 vaikus. Dukra iki 2009 m. vasaros ji gyveno su vyru R. P..

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas A. G. parodė, kad A. P. yra jo sesuo. Sesuo buvo nužudyta. Nusikaltimo aplinkybių nežino. A. P. nuo 2008 m. pavasario gyveno su R. Ž.. Su vyru R. P. sesuo išsiskyrusi oficialiai nebuvo, bet kartu nebegyveno. Sesuo buvo ramaus būdo. R. Ž. mušdavo seserį. Sesers laidotuvėms iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos gavo 1040 Lt pašalpą, dar išleido 835 Lt, pirko drabužius, karstą, kitus laidotuvių reikmenis - 725 Lt, morge už lavono sutvarkymą sumokėjo 73 Lt, už maišą - 150 Lt, kunigui - 220 Lt, transporto išlaidoms laidotuvių metu - 450 Lt, duobkasiams - 100 Lt, gedulingiems pietums - 300 Lt, iš viso laidotuvėms išleido 2853 Lt, atėmus pašalpą 1040 Lt, prašo priteisti 1813 Lt jam padarytos turtinės ir 100 000 Lt neturtinės (moralinės) žalos. Dėl sesers mirties patyrė didelį nervinį stresą, išgyvenimus. Su ja vienintelis iš šeimos palaikė artimus santykius.

2009-10-10 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas kraujo pėdsakų takelis einantis nuo garažų, ūkinių pastatų iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, laiptinė, prie kurios taip pat rasti G. Č. daiktai: žiebtuvėlis, cigarečių pakelis, vyno butelis, kiaušinių dėklas, striukė, kepurė(t. l, b.l. 10-31).

2009-10-10 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota G. Č., gim. 1967-12-06, lavono apžiūra Varėnos ligoninėje. Apžiūros metu nustatyta, kad G. Č. kairės kojos priekinėje šlaunies dalyje yra žaizda 1,5x0,6 cm dydžio, vertikali kūnui, lygiais kraštais (t. l, b.l. 40-45).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. Č. lavone rastas durtinis - pjautinis kairės šlaunies sužalojimas su kairės šlaunies kraujagyslių pažeidimu padaryta aštraus, duriančio - pjaunančio tipo, žalojančio daikto poveikyje. Sužalojimas padarytas vieno trauminiu poveikiu, neužilgo iki mirties. Šis sužalojimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. G. Č. lavone taip pat rasta pjautinė žaizda kairiame žaste padaryta aštraus, pjaunančio tipo, žalojančio daikto poveikyje. Šis sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu neužilgo iki mirties. Gyviems asmenims toks sužalojimas priskiriamas nežymiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupei. Tarp šio sužalojimo ir mirties priežastinio ryšio nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti bylos aplinkybėse nurodytu laiku. G. Č. mirtis įvyko nuo durtinio - pjautinio kairės šlaunies sužalojimo su kairės šlaunies kraujagyslių pažeidimu, ūmiai nukraujavus į išorę. Sužalojimų padarymo galimybė, nukentėjusiajam susižalojant pačiam, mažai tikėtina. Medicininių duomenų, nurodančių i individualias žalojančio daikto savybes, nėra. Tyrimui pateikto lenktinio peilio geležtė gali veikti kaip aštrus, duriančio - pjaunančio tipo ar pjaunančio tipo, žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimų padarymo galimybė veikiant tyrimui pateikto peilio geležte. Sužalojimai padaryti esant trauminiams poveikiams statmenai traumuojamų kūno anatominių sričių paviršiui. Durtinis -pjautinis kairės šlaunies sužalojimas padarytas vieno trauminiu poveikiu, pjautinė žaizda kairiame žaste padaryta vienu trauminiu poveikiu. Po sužalojimų padarymo nukentėjusysis G. Č. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Nuo sužalojimų padarymo momento iki mirties momento galėjo praeiti nuo keliolikos iki keliasdešimt minučių laiko tarpas. Sužalojimai padaryti esant trauminiams poveikiams nukentėjusiojo atžvilgiu iš priekio ir galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam esant vertikalioje padėtyje, tiek nukentėjusiajam esant horizontalioje padėtyje. G. Č. lavone sužalojimų, nurodančių į kovą ar savigyną, nėra. G. Č. lavono kraujyje rasta 1,93 % etilo alkoholio, kas gyviems asmenims atitinka vidutinio sunkumo laipsnio girtumą (t. l, b.l. 48-54).

Teisme ekspertas paaiškino, kad A. P. sužalojimai padaryti trauminiais poveikiais, jų buvo ne mažiau kaip 35. Sužalojimai yra išsidėstę įvairiose anatominėse plokštumose, todėl negalima teigti, kad jie galėjo būti padaryti griūnant. Paprastai griūnant atsitrenkiama viena kuria nors kūno puse ir sužalojimai būna išsidėstę vienoje anatominėje plokštumoje. A. P. nuo patirtų sužalojimų visumos išsivystė trauminis šokas. Šoką sąlygoja skausmas, bendra organizmo būklė. Dėl padarytų sužalojimų iki mirties nukentėjusioji jautė didelį skausmą.

Liudytoja E. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Varėnos r. 2009 m. spalio 10 d. apie 20 val. ėjo į parduotuvę. Išėjus iš laiptinės, truputį paėjus, išgirdo vyriškio balsą ją kviečiant. Vyras paprašė kviesti medikus. Jis dar pasakė, kad jį padūrę peiliu. Jo užklausė, kas tai padarė, bet jis tik prašė greičiau iškviesti pagalbą. Vyrui labai kraujavo iš kojų. Nubėgusi pas kaimynę liepė jai kviesti medikus. Kai vėl išėjo į lauką, vyras gulėjo ant laiptų aikštelės, prie laiptinės. Bandė jam užveržti koją. Nematė, kurioje vietoje buvo žaizda. Medikai atvyko negreitai, maždaug po 30-40 minučių, vyriškį išsivežė. Jai pasirodė, kad jis jau buvo miręs. Šio vyriškio nepažįsta, mačiusi pirmą kartą (t. l, b.l. 114-115).

Liudytoja D. V. parodė, kad dirba A. K. individualios įmonės parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Varėnos r. 2009 m. spalio 10 d. vakare į parduotuvę užėjo vyriškis visų vadinamas „Italu“. Jis atrodė normaliai, negirtas, nesišlaistė. Jis nusipirko butelį vyno „Klumpė" ir kiaušinių dėkle. Vėliau į parduotuvę užėjo R. Ž.. Jį aptarnavo kita pardavėja. Jokio konflikto tarp šių vyrų nebuvo (t. l, b.l. 116-117).

Liudytoja D. N. parodė, kad dirba A. K. individualios įmonės parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Varėnos r. 2009 m. spalio 10 d. dirbo kartu su kita pardavėja D. V.. Vakare į parduotuvę užėjo vyriškis kaimo gyventojų vadinamas „Italu“. Greitai užėjo ir kitas vyras R. Ž.. R. Ž. pirko vyno butelį „Klumpė“. Jis buvo neblaivus. R. Ž. buvo apsirengęs odinę striukę, kurios pečių srityje buvo balta ir raudona juostos. Būdami parduotuvėje abu vyrai persimetė keliais žodžiais, abu kartu išėjo. Matė, jog abu pasuko link daugiabučių namų. Jiems būnant parduotuvėje, jokio konflikto nebuvo.

Liudytojas T. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Varėnos r. 2009 m. spalio 10 d. apie 20 val. ėjo į namus. Buvo jau sutemę, bet netoli garažų degė žibintas, todėl tarpe tarp namo Nr. 31 ir nebaigto statyti namo, link ūkinių pastatų pamatė du stovinčius žmones. Kas tokie buvo, nepažino, juos matė apie 50 metrų atstumu. Vienas buvo aukštokas, apsirengęs drabužį, kurio pečių srityje buvo baltos spalvos juosta. Antrasis buvo daug žemesnis. Iš siluetų suprato, jog tai du vyrai. Jie buvo arti vienas kito. Įėjęs į laiptinę, nuėjęs į namus, maždaug po 15 minučių vėl išėjo į lauką. Prie laiptinės, ant laiptų rado gulintį ant nugaros, pasirėmusį viena ranka į laiptus „Italą“. Jo kelnės buvo pamautos žemyn, kojos drabužiai kruvini. Ant laiptų matėsi daug kraujo. Vyriškis dejavo, nieko nekalbėjo. Jis iš savo mobilaus telefono paskambino į greitąją.

Liudytojas V. S. parodė, kad gyvena Kalno gatvėje, (duomenys neskelbtini), Varėnos r. esančiuose ūkiniuose pastatuose. Pastoviai šiuose pastatuose dar gyvena Ž. šeima. Geriausiai pažįsta čia gyvenančius S. ir R. Ž. bei jų sūnų Algį. Ž. kitą sūnų Romą pažįsta nuo 2009 m. vasaros pradžios, kada jis atvyko iš Vilniaus gyventi pas tėvus. Kartu su juo apsigyveno ir jo sugyventinė Andželika. Paskutinį kartą jie abu kartu buvo atėję 2009 m. spalio 9 d. apie 18 val., visi trys išgėrė. Apie 21.30 val. Romas su Andželika išėjo į namus. Andžela buvo sveika, ant jos kūno jokių sužalojimų nesimatė. Po pusvalandžio Romas grįžo. Jis prašė vaistų, Andželai. Sakė, kad jai skauda galvą, nes įgriuvo į kanalizacijos duobę. Davė jam buteliuką valerijono. Kitą dieną Romas vėl atėjo. Romas paprašė leisti pagulėti, užmigo kambaryje ant lovos. Prieš užmigdamas pasakė, kad Andžela namuose miega. Praėjus kažkuriam laikui, atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė Romą. Nužudytąjį G. Č., pravarde „Italas“ pažinojo, nes kartu dirbo.

Serologijos ir DNR specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad G. Č. lavono kraujyje rastas antigenas A, būdingas A(II) grupės asmeniui. A. P. lavono kraujas yra A(II) grupės. R. Ž. kraujas yra A(II) grupės. Ant R. Ž. džemperio (4 obj.) rastas žmogaus kraujas ir nustatytas antigenas A, būdingas A(II) grupės asmeniui. Atlikus DNR tyrimą, gautas G. Č. DNR profilis su 99,9 proc. tikimybe. Ant R. Ž. džemperio (5 obj.) rastas žmogaus kraujas ir nustatytas antigenas A, būdingas A(II) grupės asmeniui. Atlikus DNR tyrimą, gautas G. Č. DNR profilis su 99,9 proc. tikimybe ir A. P. DNR profilis su 99,9 proc. tikimybe. Ant R. Ž. sportinių kelnių rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas A. P. DNR profilis su 99,9 proc. tikimybe. Ant R. Ž. batų rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Ant lenktinio peilio rasti žmogaus kraujo pėdsakai (t. l, b.l. 127-136).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. Ž. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. Ž. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojama emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, dėl kurių jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dėl psichikos būklės gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir teismo posėdyje. R. Ž. dėl psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (t. 2, b.l. 7-9).

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos įrodytos iš dalies jo paties parodymais, aukščiau nurodytų liudytojų parodymais, ekspertų išvadomis ir paaiškinimais, bei kitais aukščiau aprašytais įrodymais.

Kaltinamojo R. Ž. parodymai dalyje, kad A. P. jis sudavė tik 5 smūgius, vertinami kritiškai, kaip mėginimas švelninti savo padarytos veikos sunkumą, pasirenkant tokią gynybos taktiką. Jau vien iš 2009-10-12 įtariamojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kaltinamasis yra nurodęs sudavęs daugiau smūgių nukentėjusiajai. Kaltinamojo poziciją tik dėl 5 smūgių nukentėjusiajai sudavimo paneigia ir eksperto paaiškinimai teisme. Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2009 m. spalio 9 d., apie 22.00 val., Varėnos r., (duomenys neskelbtini), Kalno g., savo tėvų Stanislovo ir R. Ž. namuose, įvyko konfliktas tarp kaltinamojo R. Ž. ir nukentėjusios A. P., pašaliniai asmenys konflikte nedalyvavo. Ekspretizės nustatytus sužalojimus nužudytajai padarė būtent R. Ž..

R. Ž. tyčia atėmė A. P. gyvybę. Tarp kaltinamojo padarytos veikos ir atsiradusių padarinių, t.y. A. P. mirties, yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Kaltinamasis suvokė, kad vartojant smurtą prieš savo sugyventinę A. P., t.y. daug kartų suduodant smūgius rankomis ir kojomis, bei kastuvu į gyvybiškai svarbius organus, gali sukelti pačias sunkiausias pasekmes, t. y. nužudyti nuketėjusiąją ir nors tokių pasekmių nesiekė, tačiau leido joms kilti. Kaltininko tyčios turinį parodo padaryto nusikaltimo aplinkybės: nusikaltimo padarymo įrankis (buvo mušama kumščiais, kojomis, kastuvu), sužalojimų kiekis (sužalojimai galvoje ir visame kūne padaryti ne mažiau kaip 35 smūgiais), sužalojimų pobūdis ir lokalizacija (sužalojimai galvoje, veide, kakle, krūtinėje, pilve). Pažymėtina, kad po tiek smūgių sudavimo, kaltininkas nesiėmė priemonių kokiu nors būdu sugyventinei padėti, o nuėjo miegoti.

Nukentėjusioji A. P. buvo kaltinamojo sugyventinė. Sąvokų išaiškinime BK 248 str. 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Teisiniu požiūriu šeima turėtų būti apibrėžiama, kaip grupė fizinių asmenų (dviejų ar daugiau), kuriuos sieja turtiniai ir asmeniniai neturtiniai teisiniai santykiai, atsirandantys santuokos, bendro gyvenimo neįregistravus santuokos, kraujo giminystės, įvaikinimo ar kitokios vaikų priežiūros ir auklėjimo teisinės formos pagrindų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis R. Ž. kartu su nukentėjusiąja A. P. gyveno nuo 2008 m. pavasario. A. P. nebuvo išsiskyrusi su savo vaikų tėvu, t. y. oficialiu vyru. Neginčytinų duomenų apie tai, kad nužudytoji A. P. ir R. Ž. vedė bendrą ūkį, kad juos siejo turtiniai santykiai, kad jie kartu, kaip šeima sprendė jiems iškilusias socialines, buitines problemas, byloje nėra. Tokiu būdu iš kaltinimo šalinamas nužudymą kvalifikuojantis požymis, kad R. Ž. nužudė savo šeimos narį (LR BK 129 str. 2 d. 3 p.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. P. buvo mušama gana ilgą laiko tarpą. Sužalojimai galvoje ir visame kūne padaryti ne mažiau kaip 35 smūgiais. Nuo suduotų smūgių A. P. patyrė daugybines kraujosruvas ir daugybinius nubrozdinimus kūno odoje, daugybines muštines galvos srities žaizdas, kraujosruvos poodžio minkštuosiuose audiniuose ir raumenyse plačios ir masyvios, jai buvo padaryti daugybiniai krūtinės ląstos kaulų lūžiai, išsivystė trauminis šokas, dėl ko nukentėjusioji turėjo jausti labai didelį skausmą. Ji buvo mušama ir įstumta į duobę, vėliau buvo spardoma ir mušama kastuvu. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. Ž. veika pagrįstai kvalifikuota kaip nužudymas itin žiauriai. Kaltinamojo R. Ž. veika padaryta nukentėjusios A. P. atžvilgiu pasireiškė ypatingu žiaurumu ir skausmingumu. Kad nukentėjusioji nuo daugybinių smūgių rankomis, kojomis ir kastuvu, turėjo jausti nežmoniškus skausmus patvirtino teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas. R. Ž. veika, padaryta A. P. atžvilgiu, pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. kvalifikuota teisingai.

Dėl G. Č. nužudymo epizodo kaltinamasis savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu iš esmės pripažino, tačiau nurodė nužudęs G. Č., nes pastarasis jį užpuolė. Ši kaltinamojo pozicija taip pat vertintina, kaip mėginimas sušvelninti savo atsakomybę. Byloje nenustatyta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog G. Č. turėjo kažkokių tai motyvų R. Ž. užpulti. Nors ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. parodė, kad G. Č. jo nužudymo metu taip pat turėjo peilį ir kad smaugė jį, jokių sužalojimų pačiam R. Ž. įvykio metu nebuvo padaryta. Sužalojimą, dėl kurio ir mirė, patyrė tik G. Č.. R. Ž. užpuolimo versiją paneigia ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad G. Č. lavone sužalojimų, nurodančių į kovą ar savigyną, nėra.

R. Ž. veika, padaryta G. Č. atžvilgiu teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 d. R. Ž. savo veika tyčia neteisėtai atėmė G. Č. gyvybę. Tarp R. Ž. padarytos veikos ir atsiradusių padarinių, t.y. G. Č. mirties, yra priežastinis ryšys. R. Ž. atimdamas G. Č. gyvybę, veikė netiesiogine tyčia, t.y. pastarasis suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad suduodamas smūgius su peiliu G. Č. į gyvybiškai svarbius organus, gali atimti nukentėjusiajam gyvybę ir nors tokių pasekmių nesiekė, bet leido joms kilti. Kaip nusikaltimo padarymo įrankį R. Ž. panaudojo peilį; pasirinko būdą suduodant minėtu įrankiu smūgius; sužalojimų kiekis ir jų pobūdis, vieta rodo, kad G. Č. sužalojimai buvo padaryti kojoje ir rankoje; nusikalstamų veiksmų intensyvumas parodo, kad R. Ž. sužalojimus G. Č. padarė impulsyviai staiga vieną po kito; analizuojant nusikalstamų veiksmų nutraukimo priežastis, galima teigti, kad G. Č. nesipriešino žalojamas; R. Ž. elgesys įvykio metu parodo abejingumą, po sužalojimų padarymo peiliu, kaltininkas abejingai, nesuteikdamas jokios pagalbos nukentėjusiajam iš įvykio vietos pasišalino.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamasis neatsiprašė nukentėjusiųjų ir aukų artimųjų, nesiėmė jokių priemonių padarytai žalai atlyginti, nerodė jokių gailėjimosi dėl savo veiksmų požymių. Tai parodo R. Ž. neigiamą ir nekritišką požiūrį į savo padarytas nusikalstamas veikas bei jų pasekmes. Atsakomybę sunkina tai, kad A. P. ir G. Č. nužudymus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Kaltinamasis praeityje teistas 4 (keturis) kartus, šiuo nuosprendžiu teisiamas už tyčinių, baigtų, labai sunkių nusikaltimų padarymą. Tai rodo, kad R. Ž. jokių išvadų nedaro, yra linkęs nusikalsti. Padarytų kaltininkų nusikalstamų veikų pasekmės yra nepataisomos, atimtos dviejų žmonių gyvybės. Kaltininkui skirtina didesnė laisvės atėmimo bausmė negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad R. Ž. būdamas teistas 4 kartus, paskutinį kartą 2009-12-07 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, vėl 2009 m. spalio mėn. laikotarpyje nuo 9 d. iki 10 d. padarė du labai sunkius nusikaltimus ir nusikaltimai sukėlė ypatingai sunkias pasekmes (kaip jau minėta, atimtos gyvybės dviem žmonėms, vienam iš nukentėjusiųjų sukeliant ir ypatingai didelį skausmą) yra pagrindo pripažinti kaltinamąjį pavojingu recidyvistu (LR BK 27 str. 2 d. 2 p., 3 d.).

Nukentėjusysis A. G. pareiškė civilinį ieškinį 1813 litų sumai turtinei ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Turtinė žala 1813 Lt sumoje, kurią ieškovas A. G. patyrė dėl sesers laidotuvių ir kuri įrodyta byloje esančiais dokumentais, priteistina pilnai.

Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį. A. G. palaikė ryšius su savo seserimi, tačiau ryšiai nebuvo ypatingai tamprūs. Akivaizdu, kad sesers praradimas, nepriklausomai nuo to, kokį gyvenimo būdą ji vedė (nužudytoji piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, jos vaikai auga globos namuose) sukėlė broliui emocinį sukrėtimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sesuo buvo nužudyta žiauriai. Taigi nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į negrįžtamas pasekmes (atimta nukentėjusiojo sesers gyvybė), gyvybė atimta tyčiniais ir žiauriais kaltinamojo veiksmais, kaltinamasis yra darbingas asmuo. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat svarbus protingumo kriterijus. Šiuo aspektu nukentėjusiojo prašoma priteisti 100 000 Lt suma yra per didelė, neatitinkanti ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio. Taigi atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, o taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas dalinai, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p. ir nuteisti jį 16 (šešiolikai) metų laisvės atėmimo.

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir nuteisti jį 14 (keturiolikai) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausme subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę R. Ž. paskirti 18 (aštuoniolika) metų laisvės atėmimo, bausmę pirmuosius penkerius metus paskiriant atlikti kalėjime, o likusius – pataisos namuose.

Į bausmės laiką vadovaujantis BK 66 str., įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2009 10 11 iki 2010 07 16 dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2010 07 16.

Vadovaujantis LR BK 27 str. 2 d. 2 p. pripažinti R. Ž. pavojingu recidyvistu.

Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. Ž. 1813 litus turtinei žalai ir 40 000 litų neturtinei žalai atlyginti A. G. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai (saugomi Varėnos raj. PK): asmeninius nuteistojo daiktus – džemperį, kelnes, batus – jam grąžinti; peilį, G. Č. drabužius - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.