Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas: Algimantas Smolskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-319-114-2013;

Teisėja: Judita Sungailaitė Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00265-2012-0;

2013 m. balandžio 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nuteistajam A. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2012-10-01 nutartimi subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnę 1 metų laisvės atėmimo bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas Šakių rajono apylinkės teismo 2012-10-01 nutartimi įskaitytas laikas, bei laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-06-04 iki 2012-06-05.

A. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d., padarymo, išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Iš A. M. priteistas 800 Lt A. I. turtinės žalos atlyginimui.

Automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui G. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės 28 d. ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku bendraudamas telefonu ir betarpiškai susitikęs su A. I. prie (duomenys neskelbtini), apgaule, tai yra, teigdamas, kad (duomenys neskelbtini), J. M. priklausančioje atviroje daržinėje esančios savadarbės priekabos, priklausančios G. A., vertė 3000 Lt, ir J. M., 2000 Lt vertės, priklauso jam, išmainė jas į A. I. priklausantį automobilį „Audi 80“, v. n. (duomenys neskelbtini), 800 Lt vertės, ir tokiu būdu įgijo minėtą automobilį, nukentėjusiajam A. I. padarydamas 800 Lt turtinę žalą, A. G. padarydamas 3000 Lt vertės, ir J. M. padarydamas 2000 Lt vertės turtinę žalą.

A. M. pagal LR BK 178 str. 1 d. išteisintas iš kaltinimo tuo, jog 2012 m. gegužės 28 d. ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš J. M. priklausančios atviros daržinės pagrobė A. G. priklausančią savadarbę priekabą 3000 Lt vertės, ir J. M. priklausančią savadarbę priekabą – 2000 Lt vertės, tuo nukentėjusiesiems A. G. padarė 3000 Lt vertės, ir J. M. padarė 2000 Lt vertės turtinę žalą.

Nukentėjusiojo A. I. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo A. M. priteisti 500 Lt turtinės žalos atlyginimą, bei A. I., kaip teisėtam savininkui, grąžinti automobilį Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, nustatyta, kad 2012-05-29 A. G. ir J. M. pastebėjo, kad iš atviros daržinės, priklausančios J. M., (duomenys neskelbtini) dingo A. G. priklausanti savadarbė priekaba, 3000 Lt vertės ir J. M. priklausanti savadarbė priekaba, 2000 Lt vertės. Šie asmenys su atitinkamais pareiškimais kreipėsi į Marijampolės apskrities VPK Šakių RPK ir pranešė apie turto vagystę. Atitinkamai ikiteisminio tyrimo institucija 2012-05-29 pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 91-1-00265-12 pagal LR BK 178 str. 1 d. Vėliau, tyrimo eigoje, A. I. atvykus į Šakių RPK ir paaiškinus aplinkybes, buvo nustatyta, kad minėtas priekabas paėmė A. I., nes buvo suklaidintas A. M. ir jam priklausantį automobilį Audi 80 išmainė į minėtas priekabas.

Šios aplinkybės rodo, kad A. G. ir J. M. savo turto (savadarbių priekabų) neteko prieš savo valią, dėl jiems nežinomų kitų asmenų veiksmų. Teismo išdėstytas A. M. veiksmų kvalifikavimas tik pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. yra akivaizdžiai nepakankamas, kadangi kaltinamasis A. M. prieš A. G. ir J. M. jokios apgaulės, siekiant užvaldyti priekabas, nenaudojo, apskritai, jis netgi nežinojo, kas yra priekabų savininkai ir su jais nekontaktavo, o naudojo apgaulę, kaip ir pats teismas pripažino, tik nukentėjusiojo A. I. atžvilgiu, tikslu užvaldyti jo automobilį Audi 80. Prokuroro teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai akcentavo, kad BK 178 str. 1 d. numatytas nusikaltimas asmeniui inkriminuojamas tik tuomet, kai jis tiesiogiai prisiliečia prie daikto, paima rankomis, įrankiais, mechanizmais, pakeičia jo buvimo vietą. Kadangi baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad minėtus veiksmus atliktų betarpiškai pats kaltinamasis. BK 24 str. 3 d. nurodo, kad nusikaltimo vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. M. turtui pagrobti pasitelkė apgaule suklaidintą A. I., kuriam tuo pačiu momentu ir realizavo pagrobtą turtą - išmainė į šiam priklausantį automobilį. Nukentėjusysis A. I. už minėtų priekabų paėmimą baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas, kadangi jo veikoje nėra subjektyvinės pusės požymio kaltės - jis veikė įtakotas apgaulės, būdamas įsitikinęs, kad turtą paima teisėtai, vykdydamas teisėtą mainų sandorį. Kaltinamojo A. M. veiksmai apima ir minėtų priekabų užvaldymą, kadangi jis prieš svetimu turtu disponuodamas (atlikdamas mainus) pirma turėjo jį užvaldyti ir pasisavinti. Iš kaltinamojo A. M. parodymų bei kitų objektyvių bylos aplinkybių atskleidžiama jo veiksmų subjektyvinė pusė: jis, suprasdamas, kad svetimas turtas-atviroje daržinėje laikomos priekabos jam nepriklauso, siekė jas pasisavinti ir parduoti ar išmainyti į automobilį ir tuo tikslu tyčia, apgaudamas A. I., nurodė šiam paimti minėtas priekabas, kaip jam teisėtai priklausančias. A. M. suprato, kad dėl jo veiksmų teisėti priekabų savininkai praras galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti savo turtu ir to savanaudiškais tikslais siekė.

Taip pat skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo nukentėjusiojo A. I. civilinio ieškinio, patikslinto bylos nagrinėjimo teisme metu. Nukentėjusysis A. I. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 800 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Apklausiamas teisme jis savo ieškinį patikslino - reikalavo jam grąžinti automobilį Audi 80, kuris tuo metu buvo saugomas individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)", bei priteisti 500 Lt turtinės žalos atlyginimą, kadangi automobilis buvo apgadintas. BPK 112 str. nenumato apribojimo civiliniam ieškovui keisti civilinio ieškinio pagrindą ir dalyką jau pradėjus įrodymų tyrimą teisme. Toks ydingas įstatymo aiškinimas neatitinka tesimų suformuotos praktikos ir nepagrįstai riboja civilinio ieškovo teises baudžiamajame procese - ieškovui atimama galimybė mažinti ieškinio dydį, kai kaltinamasis savanoriškai atlygina dalį žalos, atimama galimybė atsisakyti ieškinio ir pan. Atsižvelgiant į tai, teismas privalėjo nagrinėti nukentėjusiojo A. I. patikslintą civilinį ieškinį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, o nuteistasis A. M. ir jo gynėja advokatė R. Atkočaitienė prašė atmesti prokuroro apeliacinį skundą.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. M. išteisinimo pagal LR BK 178 str. 1 d. naikinama ir priimamas naujas nuosprendis LR BPK 329 str. 2 p. numatytais pagrindais.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija nustatė, jog A. M. 2012 m. gegužės 28 d. ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš J. M. priklausančios atviros daržinės pagrobė A. G. priklausančią savadarbę priekabą 3000 Lt vertės, ir J. M. priklausančią savadarbę priekabą – 2000 Lt vertės, tuo nukentėjusiesiems A. G. padarė 3000 Lt vertės, ir J. M. padarė 2000 Lt vertės turtinę žalą.

Pagal LR BK 178 str. 1 d. atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiams būdinga tai, kad ji apima du momentus: neteisėtą slaptą arba atvirą svetimo turto paėmimą ir neatlygintiną turto pasisavinimą. Pagrįsti prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikaltimas, numatytas LR BK 178 str. 1 d. asmeniui inkriminuojamas tik tuomet, kai jis tiesiogiai prisiliečia prie daikto, paima rankomis, įrankiais, mechanizmais, pakeičia jo buvimo vietą, yra neteisinga. Kadangi baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad minėtus veiksmus atliktų betarpiškai pats kaltinamasis, nes LR BK 24 str. 3 d. nurodo, kad nusikaltimo vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaltinamasis A. M. parodė, kad važiuodamas pro atvirą daržinę, esančią (duomenys neskelbtini) pamatė priekabas ir sugalvojo, kad reikėtų jas parduoti, ar išmainyti į automobilį. Įdėjo į „Valstiečių laikraštis“ skelbimą, kad parduoda priekabas arba keičia į automobilį. Jam paskambino žmogus ir pasiūlė keisti automobilį Audi 80. Jis Priekabas iškeitė į minėtą automobilį, o vėliau jį sustabdė policiją ir automobilį išvežė į „(duomenys neskelbtini)s“ aikštelę. Po to automobilį pardavė aikštelėje savininkams. Tas priekabas jis matė ne vieną kartą, nežinojo, kam priekabos priklauso. Priekabų dokumentų neturėjo.

Taip pat nukentėjusiųjų A. G., J. M. bei A. I. parodymais nustatyta, kad 2012-05-29 A. G. ir J. M. pastebėjo, kad iš atviros daržinės, priklausančios J. M., (duomenys neskelbtini) dingo A. G. priklausanti savadarbė priekaba, 3000 Lt vertės ir J. M. priklausanti savadarbė priekaba, 2000 Lt vertės. Šie asmenys su atitinkamais pareiškimais kreipėsi į Marijampolės apskrities VPK Šakių RPK ir pranešė apie turto vagystę. 2012-05-29 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 1 d. Tyrimo eigoje, A. I. atvykus į policiją ir paaiškinus aplinkybes, buvo nustatyta, kad minėtas priekabas paėmė A. I., nes buvo suklaidintas A. M. ir jam priklausantį automobilį Audi 80 išmainė į minėtas priekabas.

Iš to seka, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. M. turtui pagrobti pasitelkė apgaule suklaidintą A. I., kuriam tuo pačiu momentu ir realizavo pagrobtą turtą - išmainė į šiam priklausantį automobilį Audi 80. Kaltinamojo A. M. veiksmai apima ir priekabų užvaldymą, kadangi jis prieš svetimu turtu disponuodamas (atlikdamas mainus) pirma turėjo jį užvaldyti ir pasisavinti. Taip pat kaltinamojo A. M. parodymai bei nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai ir byloje esantys rašytinai duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. M., suprasdamas, kad svetimas turtas, atviroje daržinėje laikomos priekabos jam nepriklauso, siekė jas pasisavinti ir parduoti ar išmainyti į automobilį ir tuo tikslu tyčia, apgaudamas A. I., nurodė šiam paimti minėtas priekabas, kaip jam teisėtai priklausančias. Kaltinamasis suprato, kad dėl jo veiksmų teisėti priekabų savininkai praras galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti savo turtu ir to savanaudiškais tikslais siekė. Taigi, iš to daroma išvada, kad A. M. veiksmai dėl A. G. ir J. M. priekabų atitinka nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d. požymius.

Iš prokuroro apeliacinio skundo matyti, jog jis nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. M. paskirta laisvės atėmimo bausmės trukme už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d. Nors prokuroras dėl šio skundo reikalavimo neišdėstė išsamių argumentų, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. M. turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau neįsigilino į visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybės ir paskyrė nepakankamą laisvės atėmimo bausmė dydį, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas LR BPK 328 str. 2 p. numatytu pagrindu.

LR BK 61 str. 1 d., 2 d. yra nustatyta, jog skirdamas bausmę, teismas motyvuotai parenka bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgdamas į tai, ar yra nustatyta tik kaltininko atsakomybę lengvinančių, ar tik ją sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Priklausomai nuo to, teismas įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Atsižvelgęs dar ir į kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, bausmę teismas skiria skaičiuodamas ją nuo sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgoje dėl „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai)“ pažymima, kad LR BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatose išvardinti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį. LR BK 61 str. 2 d. dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį. Tik reikalaujama motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodoma, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė yra teisinga tik tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą LR BK 41 str. 2 d., kur išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik į visus įstatyme išvardytus reikalavimus, bet ir atsižvelgti į nusikaltusio asmens asmenines savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos.

Nors A. M. padarė du nesunkius nusikaltimus, tačiau iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas net tris kartus. Nusikalstamas veikas jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Anksčiau jis teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumai neišnykę, todėl A. M. laikomas recidyvistu. Jis ne kartą yra baustas ir administracinėmis nuobaudomis. Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos Gelgaudiškio seniūnijos seniūnas A. M. charakterizuoja neigiamai. Nors A. M. atžvilgiu yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau jis sistemingai daro teisės pažeidimus ir iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, apibūdina jį kaip pavojingą visuomenei asmenį, nenorintį gyventi pagal visuomenėje pripažintas ir nusistovėjusias normas. Esant tokioms aplinkybėms bei įvertinus neigiamą nuteistojo asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. M. turi būti paskirtos apeliaciniame skunde prašomos laisvės atėmimo bausmės, nes tik tokia bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų.

Taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir LR BPK 328 str. 4 p. numatytu pagrindu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. I. buvo pareiškęs 800 Lt civilinį ieškinį, nes jam nėra grąžintas automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio vykusios apklausos metu nukentėjusysis patikslino savo civilinį ieškinį ir prašė jam grąžinti automobilį Audi 80 ir dar priteisti 500 Lt už automobilio sugadinimą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusysis reikalavimą dėl automobilio grąžinimo pateikė jau įrodymų tyrimo metu, nusprendė šio reikalavimo nenagrinėti, o automobilį, vadovaudamasis LR BPK 94 str. nuostatomis grąžino G. K. kaip teisėtam savininkui. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio ir automobilio grąžinimu G. K.. Apeliacinės instancijos teismas įvertinę bylos duomenis sprendžia, kad prokuroro skundo argumentai yra tik iš dalies teisingi.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, todėl jo grąžinimo klausimas turi būti sprendžiamas LR BPK 94 str. numatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas automobilio grąžinimo klausimą, nurodė, jog A. I. nepateikė jokių dokumentų, kad jis yra automobilio savininkas, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti jį automobilio savininku ir grąžinti jam automobilį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentai nesutinka. LR BPK 94 str. 1 d. 5 p. numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas, kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jei šie nenustatyti – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilęs ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

LR CPK 4.69 str. 1 d. numato, kad jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. Šiuos reikalavimus savininkas gali pareikšti per trejus metus nuo daikto praradimo momento. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Be to, šio straipsnio 3 d. numatyta, kad jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Ši taisyklė taikoma ir kilnojamiesiems, ir nekilnojamiesiems daiktams.

Taigi, nors A. I. nepateikė automobilio nuosavybės dokumentų, tačiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis buvo teisėtas automobilio Audi 80 valdytojas ir savininkas (nors ir prikimo – pardavimo sutarties nebuvo įregistravęs VĮ „(duomenys neskelbtini)“), nes jis transporto priemonę įgijo iš J. G.. Šią aplinkybę patvirtino ir pastaroji teisme apklausta liudytoja. A. I. automobilį Audi 80 prarado dėl kaltinamojo A. M. panaudotos apgaulės jo atžvilgiu, todėl jam ir turi būti grąžintas automobilis Audi 80. Išsprendus automobilio grąžinimo klausimą ir įvertinus, tai, kad automobilis grąžintas A. I., pastarojo ikiteisminio tyrimo metu pareikštas civilinis ieškinys dėl 800 Lt turtinės žalos atmetamas.

Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti A. I. patikslintą civilinį ieškinį dėl automobilio grąžinimo ir 500 Lt turtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusysis A. I. nesilaikė LR BPK 112 str. reikalavimų civilinį ieškinį pareikšti iki įrodymo tyrimo pradžios. Be to, A. I. tik nukentėjusiojo apklausos metu išsakė savo nuomonę apie civilinio ieškinio keitimą, tačiau toks jo nuomonės išsakymas neatitinka civiliniam ieškiniui keliamų reikalavimų. Taip pat jis nepateikė ir civilinį ieškinį dėl 500 Lt turtinės žalos pagrindžiančių įrodymų. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo tokio patikslinto civilinio ieškinio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p.,4 d., 329 str. 2 p., 328 str. 2 p., 4 p.

nusprendė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria A. M. pagal LR BK 178 str. 1 d. išteisintas ir priimti naują nuosprendį: A. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria A. M. už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir A. M. už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl A. M. paskirtų bausmių subendrinimo.

Šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę A. M. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Šią bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartimi subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartimi įskaitytą laiką, bei laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-06-04 iki 2012-06-05.

Panaikinti 2012 m. gruodžio 18 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuriomis nukentėjusiojo A. I. civilinis ieškinys dėl 800 Lt tenkintas ir priteistas iš A. M. bei automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas G. K..

Vadovaujantis LR BPK 94 str. 1 d. 5 p. automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti nukentėjusiajam A. I..

Nukentėjusiojo A. I. civilinį ieškinį dėl 800 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.