Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-08-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-7820-965/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-21
Bylos Nr.
e2YT-7820-965/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04699-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Tamošaitienė
Pareiškėjas
V. S.
Suinteresuotas asmuo
N. S., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7820-965/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04699-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys N. S., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina M. S. po sutuoktinio (pareiškėjo tėvo) M. S. (M. S.) mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama M. S.. Pareiškėjo mama nebuvo įteisinusi palikimo priėmimo po savo sutuoktinio – pareiškėjo tėvo M. S. mirties. Dėl palikimo priėmimo M. S. ir M. S. vaikai N. S. ir V. S. į notarą nesikreipė ir palikimo nepriėmė nei vienu įstatyme nurodytu būdu. Taip pat paaiškino, kad M. S. palikimą, atsiradusį po M. S. mirties, priėmė per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, nes turtą – butą ir žemės sklypą su statiniais pradėjo faktiškai valdyti nuo palikimo atsiradimo dienos.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo N. S. pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad sutinka su pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis, prašo jį tenkinti. Patvirtino, kad palikimą, atsiradusį po tėvo M. S. mirties, priėmė mama M. S., faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Paaiškino, kad po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nei ji, nei brolis nesikreipė.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą ir prašo pareiškimą nagrinėti įstatyme nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo neturi duomenų apie M. S. palikimo paveldėjimą ir jo faktinį valdymą, taip pat nevykdo jo turto paveldėjimo procedūrų. Jei iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos bus nustatyta, kad mirusiojo M. S. palikimas buvo priimtas aktyviais veiksmais ir per CK nustatytą terminą, VĮ Turto bankas neprieštaraus šio pareiškimo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, nurodė, kad teismui nustačius, kad yra visos sąlygos palikimo priėmimo fakto nustatymui, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas. Pažymėjo, kad iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo M. S. palikimo perėjimą valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas priėmė savo artimųjų palikimą po jų mirties faktiniu turto valdymu, vadovaujasi įrodymais, o taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Teismas pažymi, kad civiliniai santykiai pasižymi dispozityviškumu ir kiekvienas savininkas teises į savo turtą įgyvendina laisvai ir nepakankamas rūpinimasis turtu negali paneigti pačios teisės į turtą.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas M. S.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama M. S.. 2019 m. gegužės 8 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto pirmąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo po motinos mirties priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Iš Gyventojų registro pažymos nustatyta, kad santuoka tarp M. S. ir M. S. sudaryta (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro pažymoje apie deklaruotą gyvenamąją vietą nurodyta, jog M. S. gyveno jai ir M. S. priklausiusiame ir santuokoje įgytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 15 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini) įgijo žemės sklypą, esantį adresu, (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas M. S. vardu ir (duomenys neskelbtini) įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise buvo įregistruotas M. S. vardu. VĮ Registrų centro Testamentų registro išraše nurodyta, kad po M. S. mirties nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Byloje taip pat pateikti dokumentai, kad mokesčiai už elektrą, vandenį, šildymą, už kitas komunalines paslaugas, teikiamas buto adresu, (duomenys neskelbtini), buvo mokami ir po M. S. mirties. Teikiamos sąskaitos už komunalines paslaugas buvo išrašytos M. S. vardu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, t. y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Tai, kad M. S. po M. S. mirties rūpinosi ir prižiūrėjo turtą, patvirtina sąskaitos, iš kurių matyti, jog pareiškėjo motina mokėjo buto komunalinius mokesčius už šildymą, vandenį ir kitas paslaugas, tiekiamas butui (duomenys neskelbtini); toliau nurodytame bute gyveno po vyro mirties, taip pat rūpinosi kitu turtu. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus bei suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytus paaiškinimus, jog pareiškėjo mama M. S. visą laiką iki M. S. mirties ir po jo mirties gyveno bute adresu, (duomenys neskelbtini), jį valdė, kaip savo, mokėjo už jį mokesčius, jį prižiūrėjo, taip pat prižiūrėjo ir nurodytą žemės sklypą, sprendžia, jog pareiškėjo mama M. S. elgėsi kaip turto savininkas, ir tokiu būdu išreiškė subjektyvią valią priimti palikimą po sutuoktinio M. S. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai jį valdyti, t. y. atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą (CPK 178, 185 straipsniai).

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, be to, suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po motinos M. S. mirties likusį turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos vyro M. S. (M. S.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Erika Tamošaitienė