- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-02
- Bylos Nr.
- A5.-4732-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03988-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Pažeidėjas
- R. L.
- Kategorijos
dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui K. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L., būdama UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, darbdavio įgaliotu asmeniui, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, o būtent: veikdama pagal 2019 m. liepos 1 d. įgaliojimą iki 2019 m. liepos 23 d. leido dirbti padavėjai D. S. įmonės restorane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, atlikinėti padavėjos-maisto išnešiotojos funkcijas, tačiau teisės aktų nustatyta nesudarė rašytinės darbo sutarties bei nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojos D. S. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios. Šiais savo veiksmais R. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas K. B. prašė R. L. skirti nuobaudą sankcijos ribose, atsižvelgiant į bylos medžiagą. Paaiškino, kad nelegaliai dirbusi D. S. tarėsi su R. L., kad bus įdarbinta, bet tai padaryta nebuvo, R. L. savo kaltę pripažino.
Administracinėn atsakomybėn traukiama R. L. į teismo posėdį neatvyko, nors jai buvo tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu. Protokolo surašymo metu R. L. išreiškė norą, kad byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant. Savo paaiškinime, įrašytame į administracinio nusižengimo protokolą, R. L. nurodė, kad pripažįsta nusižengimą ir gailisi (b. l. 2).
R. L. 2019 m. liepos 23 d. paaiškinime nurodė, kad D. S. yra restoranui siuntusi CV dėl padavėjos darbo. Kadangi šiuo metu ieško darbuotojų šioms pareigoms, todėl pakvietė D. S. pasižiūrėti ir susipažinti su darbo eiga, veikla, parodyti kaip reikia aptarnauti restorano lankytojus. Tada spręsdavo, ar darbuotojai tai tinka. Jos žiniomis, D. S. atvyko į restoraną apie 12 val. ir turėjo stebėti kaip vyksta darbas restorane. Taip pat D. S. galimai buvo atvykusi ir 2019 m. liepos 21 d. Sutartis nebuvo pasirašyta, buvo sutarta žodžiu, kad jei abi pusės bus patenkintos, bus pasirašyta darbo sutartis. Jeigu būtų tikusi, tai būtų buvusi priimta kaip moksleivė, susiderinus jai tinkamą grafiką. Priėmimo ir atleidimo klausimus su naujais darbuotojais sprendžia direktorius V. U.. Direktorius buvo informuotas, kad buvo ieškoma naujų darbuotojų (b. l. 11).
Byloje esančiame 2019 m. rugsėjo 11 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0893-1530 užfiksuota, kad 2019 m. liepos 23 d. apie 11.03 val. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo inspektoriai K. B., G. K. ir J. V. atliko nurodytos informacijos patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai užeigoje (duomenys neskelbtini) atlikinėjo maisto ruošos, klientų aptarnavimo darbus darbus – V. A., A. B., J. G., S. I., J. J., G. J., V. K., I. K., R. L. (administratorė), R. P., R. Š. ir D. S., tačiau patikrinus bendrovės apdraustųjų duomenis Sodros duomenų bazėje nustatyta, kad apie D. S. draudimą duomenų nėra. D. S. pateikė paaiškinimą, nurodydama, kad nuo birželio mėnesio tenka padirbėti restorane (duomenys neskelbtini), nešioti patiekalus iš virtuvės ant stalų. Instruktavo ir viską aprodė darbuotoja G. J.. Davė aprangą. Dirba tik su maistu be alkoholio. Jokia sutartis nepasirašyta. G. J. pateikė paaiškinimą nurodydama, kad 2019 m. liepos 23 d. nuo 11 val. į restoraną atvyko D. S., kurią jai pristatė R. L. – renginių organizatorė. D. S. aptarnavo turistų grupę, kuri pietavo. Išnešiojo patiekalus. Ar su ja pasirašyta darbo sutartis nežino. D. S. buvo atvykusi vasaros pradžioje darbo pokalbiui. V. A. pateikė paaiškinimą nurodydama, kad jai pradėjus dirbti restorane nuo birželio 22 d. D. S. jau dirbo apie porą savaičių. Ji dirbdavo kai galėdavo, aptarnaudavo dideles turistų grupes, nešiodavo maistą ant stalų. Ar pasirašyta darbo sutartis nežino. Su ja dalinasi arbatpinigiais, jai duoda maisto išsinešti. D. S. pakviečia ateiti R. L. arba G. J.. Konstatuotina, kad D. S. paklusdama įmonės nustatytai tvarkai, susitarė su darbdaviu bei tiesiogiai jam paklusdama, dirbo maisto išnešiotojos – padavėjos darbus sukurdama bendrovei naudą- savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, bendros tvarkos palaikymo, bendro produkto kūrimo – restorano veiklos, siekiant gauti pelno. Vadovaujantis pateiktais įrodymais konstatuotina, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbdavio įgaliotas asmuo – projektų vadovė, renginių organizatorė R. L. maždaug apie mėnesį 2019 m. liepos 23 d. leido dirbti padavėjai D. S. įmonės restorane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, atlikinėti padavėjos – maisto išnešiotojos funkcijas, tačiau teisės aktų nustatyta nesudarė rašytinės darbo sutarties bei nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojos D. S. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios (b. l. 3).
Byloje esančiame 2019 m. liepos 23 d. patikrinimo (procesinių veiksmų atlikimo) akte užfiksuota, kad patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) užeigą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tikrinimo metu nustatyta, kad buvo rasti dirbantys darbuotojai: V. A., A. B., J. G., S. I., J. J., G. J., V. K. (V. K.), I. K., R. L. (administratorė), R. P., R. Š. ir D. S., tačiau patikrinus bendrovės apdraustųjų duomenis Sodros duomenų bazėje nustatyta, kad apie D. S. draudimą duomenų nebuvo (b. l. 6).
Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, jog 2019 m. liepos 23 d. Sodros informacinėje sistemoje D. S., tarp bendrovės darbuotojų nėra (b. l. 7).
D. S. 2019 m. liepos 29 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad savanoriauja liepos 18 d., liepos 21 d., liepos 23 d., maždaug nuo ryto iki 11.30 val. Padeda savo draugei G. J.. Šiandien sunešė patiekalus ant stalų. Savanorystės sutartis nepasirašyta. Vakar buvo atėjusi apžiūrėti ką turėtų padėti. Šiandien šnekėjo su G. J. ir sutarė, kad ateis padėti sunešti patiekalus. Su vadovu nebendravo, ar jis informuotas nežino. Dėl atlygio nesitarė, aprangą ir ženkliuką išdavė G. J.. Matė kaip dirbo G. J., žodinio instruktažo nebuvo, dirba su maistu. Patikslina, kad savanoriauja nuo birželio mėnesio pradžios. Padavėjos pasidalina arbatpinigiais (b. l. 8).
G. J. 2019 m. liepos 23 d. rašytiniame paaiškinime parodė, kad 2019 m. liepos 23 d. nuo 11 val. į restoraną atėjo pamėginti ir pasižiūrėti darbo pobūdžio D. S.. Jai buvo parodytos patalpos, parodyta kaip reikia ruoštis turistų grupei. Atvykus turistų grupei, D. S. buvo duota apranga bei suteikta vardo kortelė. Kadangi meniu buvo suderintas iš anksto, ji padėjo išnešioti patiekalus. Vasaros pradžioje ji buvo atėjusi dėl darbo pokalbio. Nežino ar su D. S. yra pasirašyta bet kokia sutartis. Į darbą atvyko ne jos kvietimu, D. S. jai pristatė renginių organizatorė R. L. (b. l. 9).
V. A. 2019 m. liepos 23 d. rašytiniame paaiškinime užfiksuota, kad kai ji pradėjo dirbti D. S. jau dirbo apie porą savaičių. Jos žiniomis D. S. savanoriavo laisvu laiku, kai pati norėjo. Kai būdavo didesnė grupė žmonių jie paklausdavo ar D. S. nenorėtų tą dieną savanoriauti, jeigu sutikdavo tai ir ateidavo. Dažniausiai per savaitę būna tik dvi dienas, kartais daugiau. Priklauso nuo pačios galimybių ir norų. Dažniausiai kai ateina, tai užsiima pagalbiniu darbu, pavyzdžiui padeda nešioti maistą, apsitvarkyti po žmonių grupės. Kiek žino D. S. atlyginimo negauna, bet jeigu reikia apmoka jos taksį, maistą gali pasiimti išsinešimui. Gautus arbatpinigius pasidalindavo. Dažniausiai D. S. iškviečia vadovės pamainos, G. J. arba R. L., taip pat pati D. S. dažnai pasisiūlydavo savanoriauti niekieno nekviečiama. Jos žiniomis, direktorius žino apie D. S. savanorystės veiklą (b. l. 10).
V. U. 2019 m. liepos 26 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad dėl D. S. kaip vadovas paaiškinti negali, nes tuo metu nebuvo Vilniuje. Darbuotojais ir atranka į darbo vietas vykdo administratorė R. L.. Po jos verdikto pasirašo darbo sutartis. Dėl susiklosčiusios situacijos neturi ką pasakyti (b. l. 13).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 1 d. įgaliojimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. U.“ įgalioja renginių organizatorę R. L. priimti į darbą ir atleisti iš darbo darbuotojus bei tvarkyti kitus su tuo susijusius dokumentus (b. l. 14).
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis); apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatyto darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas.
Administracinėn atsakomybėn traukiama R. L. savo kaltę, padarius minėtą administracinį nusižengimą, pripažino administracinio protokolo surašymo metu, be to, jos kaltę patvirtina ir anksčiau nurodytų bylos duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma. Šie duomenys, kurie vieni kitiems neprieštarauja ir vieni kitus papildo, leidžia daryti išvadą, kad R. L., būdama atsakinga už darbuotojų įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini), leido dirbti padavėjai D. S., įmonės restorane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atlikinėti padavėjos – maisto išnešiotojos funkcijas, nesudarius rašytinės darbo sutarties bei nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojos įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios ir tuo nesilaikė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalies bei UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų bei padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamos R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino ir gailisi padariusi administracinį nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į pažeidėjos asmenybę – Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, R. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 liepos 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, duomenų apie jos baustumą administracine tvarka nėra. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti R. L. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskyrus minimalią baudą, numatytą įstatymo straipsnio sankcijoje, t. y. paskyrus 1 000 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19105562797.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.