- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-08
- Bylos Nr.
- 2A-312-544/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 116.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-312-544/2014
teisėjas Liudvikas Myško Procesinio sprendimo kategorija:116.10.2; 117.1; 121.14; 121.22;
2014 m. rugsėjo 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės ir Zinos Mickevičiūtės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, L. S. prašymą priimti papildomą sprendimą apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-312-544/2014, išnagrinėtoje pagal jos apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-732/2012 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Utenos skyriaus ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, esant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, L. S., A. R., V. R., dėl VSDF biudžetui padarytos 18 909,15 Lt žalos atlyginimo, 1 474,06 Lt delspinigių bei palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. S. pateikė prašymą CPK 277 str. 1 d. pagrindu priimti papildomą sprendimą minėtoje civilinėje byloje šiais klausimais: 1) priimti ir pateikti teisėjų etikos ir drausmės komisijai motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui Liudvikui Myško; 2) pranešti prokurorui dėl byloje dalyvaujančio asmens ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, kurie turi nusikalstamos veikos požymių (CPK 300 str. 1 d.). Prašymui pagrįsti pareiškėja nurodė, kad, nors reikalavimai buvo nurodyti apeliaciniame skunde ir kituose procesiniuose dokumentuose, jie nebuvo išspręsti Panevėžio apygardos teismo 2014-05-08 priimta nutartimi. Pareiškėjos nuomone, teikimas dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui turi būti priimtas vadovaujantis LR teismų įstatymo 84 str. 1 d., 4 d., 83 str. 2, 3 d. pagrindais dėl to, kad teisėjas neteisėtai, nepagrįstai, nepaaiškinęs, kokiu tikslu prie bylos prijungė nesusijusią su šia byla ir nežinomu būdu gautą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-24 nutartį byloje Nr. 1-1-732/2007 ir posėdyje perskaitė tik jos dalį, nepagarsino, ar turi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-2058-614/2009 ir kitas bylas, todėl dalyvaujantiems byloje asmenims buvo užkirstas kelias susipažinti su visa bylos medžiaga; rėmėsi ir netinkamai įvertino V. R. pateiktas galimai suklastotas pažymas ir visomis priemonėmis siekė nepriimti sprendimo dėl suklastotų dokumentų; buvo aktyvus siekdamas nuslėpti nuo dalyvaujančių byloje asmenų bylos medžiagą, dėl ko neteisėtai neleido L. S. atstovui R. A. dalyvauti posėdyje; nepaisė LR Konstitucijos 109 str. 3 d. reikalavimų; teismo sprendimo tekstą surašė atmestinai. Nurodė, kad pranešti prokurorui apie nusikalstamos veikos požymius reikia todėl, kad V. R. gaudavo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu metu dvi skirtingas pažymas apie savo sveikatos būklę, ieškovui VSDFV Utenos skyriui pateikė galimai suklastotas pažymas apie savo sveikimo ilgesnį laiką lyginant su tomis pažymomis, kurias jis apie savo sveikimą pateikė į baudžiamąją bylą Nr. I-I732/2007, dėl ko jis galimai suklastotų įrodymų pagrindu ilgesnį laikotarpį galėjo gauti kompensacijas ir nepagrįstai praturtėjo (4 t., b . l. 143-147).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas priimti papildomą sprendimą atmestinas (CPK 277 str., 302 str.).
Papildomo teismo sprendimo priėmimo galimybę, prielaidas ir sąlygas nustato CPK 277 straipsnis. Jame nurodyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas <...>. Iš prašymo turinio seka, jog pareiškėja prašo priimti papildomą sprendimą CPK 277 str. 1 d. 1 p. numatytu atveju. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo teisiniu pagrindu papildomas teismo sprendimas galėtų būti priimtas dėl dalyvaujančio byloje asmens pareikšto savarankiško materialinio teisinio reikalavimo, kuris priimant procesinį sprendimą buvo neišspręstas ir kurio išsprendimas tam asmeniui sukeltų materialiojo pobūdžio teisinių pasekmių. Pareiškėjos prašyme nurodyti reikalavimai iš esmės yra tokie, kurių patenkinimas pats savaime pareiškėjai nesukels jokių materialinio pobūdžio teisinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasakęs, jog bylinėjimasis teisme negali būti savitikslis, juo turi būti siekiama konkretaus materialiojo rezultato. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013-04-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).
Pareiškėjos prašomų reikalavimų šioje byloje konstatavimas iš esmės reikštų tai, kad išnagrinėtoje byloje procesiniai veiksmai ir sprendimai buvo priimti suvaržius trečiojo asmens teises, t. y. iš esmės buvo nepagrįsti ir neteisėti. Tačiau galimai neteisėti (suinteresuoto asmens požiūriu) teismo veiksmai nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo patikrinti instancine tvarka apskundžiant Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-12-17 teismo sprendimą pagal CPK normose įtvirtintą jų apskundimo tvarką. Apeliantės prašyme dėl papildomo sprendimo nurodytos aplinkybės (4 t., b. l. 143-147) sudarė apeliacinio skundo minėtoje civilinėje byloje pagrindą bei dalyką (4 t., b. l. 52-63). Būtent, apeliaciniame skunde, be kitų argumentų, apeliantė buvo nurodžiusi, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas ne pagal įstatyme numatytas įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje surinktus įrodymus, byloje yra CPK 329 str. 3 d. 1 p. numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, L. S. atstovui be pagrindo nebuvo leista dalyvauti teismo posėdyje, kad V. R. galėjo nepagrįstai praturtėti, nes jis į baudžiamąją bylą ir ieškovui teikė skirtingas, galimai ir suklastotas 2005-11-08 išduotas pažymas dėl savo sveikatos būklės, taip pat kitas skirtingas pažymas dėl to paties dalyko, teisėjas bylų į posėdį neatsinešė, prie bylos prijungė ir posėdyje perskaitė dalį neturinčios ryšio su byla ir šalims nežinomos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-24 nutarties, tikrasis teisėjo motyvas neleidžiant L. S. atstovui dalyvauti posėdyje buvo nuslėpti nuo dalyvaujančių byloje asmenų bylos medžiagą, kas sudaro pagrindą teisėjo drausminei atsakomybei; teismas neišnagrinėjo ir nepriėmė jokio sprendimo dėl prašymo CPK 300 str. tvarka pranešti prokurorui apie galimus nusikalstamos veikos požymius (4 t., b. l. 52-63). Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų, išnagrinėjusi trečiojo asmens L. S. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismas 2012-12-17 sprendimo (3 t., b. l. 97-101), 2014-05-08 nutartimi priėmė ieškovo VSDFV Utenos skyriaus atsisakymą nuo ieškinio dalies atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, delspinigių, palūkanų priteisimo, panaikino Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteistos tam tikros sumos, ir šioje dalyje bylą nutraukė, o likusioje dalyje (dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) teismo sprendimą paliko nepakeistą (CPK 293 str. 4 p., 302 str., 326 str. 5 p., 4 t., b. l. 130-135). Kadangi byla buvo nagrinėjama pagal trečiojo asmens asmens L. S. apeliacinį skundą, nežiūrint to, kad ieškovas ieškinio atsisakė ir bylos dalis buvo nutraukta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutartyje pasisakė, kad „nors trečiasis asmuo L. S. nesutinka, kad atsisakymas nuo ieškinio būtų priimtas ir byla nutraukta (4 t., b. l. 125-126), o apeliaciniame skunde įrodinėja, kad skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir dėl esminių CPK normų pažeidimų, dėl kurių byla buvo išspręsta neteisingai (CPK 329 str.), tačiau su tuo sutikti teisėjų kolegija neturi faktinio ir teisinio pagrindo ir apeliantės argumentus šiuo aspektu vertina kaip nesudarančius pagrindo tenkinti apeliacinį skundą“ (4 t., b. l. 130-135). Šioje nutartyje, be kita, yra konstatuota, kad visiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, kad į teismo posėdį atvykus tik L. S. atstovui pagal pavedimą R. A., teismas protokoline nutartimi pagrįstai neleido jam jos atstovauti, nes R. A. nėra asmuo, galintis pagal CPK 56 str. reikalavimus atstovauti fizinį asmenį teisme pagal pavedimą, kad nei vienas iš dalyvavusių bylos nagrinėjime asmenų nenurodo, kad yra nesusipažinę su rašytine bylos medžiaga ar kad kitaip buvo apribotos jų procesinės teisės. Iš šių duomenų matyti, kad dėl pareiškėjos pareiškime keliamų klausimų apeliacinio proceso ribose buvo pasisakyta.
Pareiškėja pateikė prašymą dėl teisėjo veiksmų su teikimu kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmė komisiją dėl drausmės bylos iškėlimo ir pranešti prokurorui apie veiksmus ar neveikimą, turinčius nusikalstamos veikos požymių. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad skunde minimi argumentai nepagrįsti, kas ir reiškia, kad nėra pagrindo priimti teikimą ir/ar kreipimasi. Be to, pagal Teismų įstatymo 84 str. 4 d. „siūlyti iškelti drausmės bylą turi teisę Teisėjų taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, taip pat teismo, kuriame dirba teisėjas, arba bet kurio aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar kitas asmuo, kuriam tapo žinoma apie šio Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Turintis teisę siūlyti iškelti drausmės bylą subjektas motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos teisėjui iškėlimo pateikia Teisėjų etikos ir drausmės komisijai“. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nėra įstatyme numatytas subjektas, turintis įstatymo numatytą teisę su teikimu kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmė komisiją. Pažymėtina, kad įstatymai suteikia bet kuriam asmeniui galimybę kreiptis į institucijas, atliekančias ikiteisminį tyrimą (policiją, prokuratūrą), ir inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą, jei jis turi pakankamą pagrindą tvirtinti, kad yra padarytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.
Apeliaciniame procese yra numatytos išimtys dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (CPK 302 str., 322 str.). Kadangi bylą apeliacine tvarka buvo nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tai ir klausimas dėl papildomo sprendimo nagrinėjamas ta pačia tvarka. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujančio byloje asmenys prašymas nagrinėti byla žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kadangi nenustatyta tokį būtinumą įtakojančių aplinkybių.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu ir CPK 277, 290, 291, 302 str.
NUTARIA:
Atmesti pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo.