- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-18
- Bylos Nr.
- 2-99-299/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01683-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Vilkienė
- Ieškovas
- A. K., J. P., P. V., J. I. K.
- Atsakovas
- Z. M.
- Advokatai
- Marius Cechanavičius, Antanas Butautas
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovams A. K., J. P., P. V., jų atstovui, advokato padėjėjui Mariui Cechanavičiui, atsakovui Z. M., atsakovo atstovui, advokatui Antanui Butautui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. K., J. I. K., J. P. ir P. V. ieškinį atsakovui Z. M. dėl valdymo gynimo ir iškeldinimo bei atsakovo Z. M. priešieškinį ieškovams A. K., J. I. K., J. P. ir P. V. dėl išlaidų, turėtų pagerinant gyvenamąjį plotą priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė J. I. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuota.
Šalies argumentai
Ieškovai prašo iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovams priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad atsakovas gyveno santuokoje su ieškovės J. P. dukra ir jie (ieškovai) buvo suteikę teisę gyventi atsakovui namo, kuriame jie gyvena palėpėje, kur atsakovas buvo įsirengęs gyvenamąsias patalpas, tačiau jis šią palėpę apleido, be to jis išsituokė su ieškovės J. P. dukterimi, todėl ieškovai prašo iškeldinti atsakovą iš jam nepriklausančių patalpų, o būtent iš palėpės, kurią ieškovai valdo kaip bendro naudojimo patalpas.
Atsakovas su ieškiniu sutiko. Sutiko išsikeldinti iš ieškovams priklausančios palėpės, tačiau pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš ieškovų 11324,14 € (39100 Lt) išlaidų, kurias atsakovas turėjo pagerindamas ieškovams priklausančias patalpas. Nurodo, kad ieškovai leido jam gyventi bendro naudojimo patalpose – palėpėje, tokiu būdu atsakovas šias patalpas pritaikė gyvenimui teisėtai, t.y. valdymas atsirado sąžiningai, patalpos buvo valdomos teisėtai. Nurodo, kad patalpas jis valdė ne vienerius metus, jas nuolat gerino, įvedė elektros įvadą, kurio įrengimas bei rekonstrukcija kainavo 3500 Lt, įrengė vandentiekį, kanalizaciją, visa tai jam kainavo 3000 Lt, be to jis įrengė kambarį, virtuvę, palėpę, koridorių, tualetą, vonią, pastatė krosnį. Tokiu būdu jam visi šie patalpų pagerinimai kainavo 39100 Lt, visa tai patvirtina 2015-01-23 sudaryta lokalinė sąmata.
Ieškovų atstovas, advokato padėjėjas Marius Cechanavičius bei patys ieškovai su priešieškiniu nesutiko. Nurodo, kad ieškovai leido gyventi atsakovui faktinės panaudos pagrindu, kuri negali būti atlygintina. Be to, atsakovas neįrodo savo priešieškinio, kad būtent tiek jis sumokėjo už patalpų gerinimas, jis neturėjo ieškovų leidimo dėl patalpų įrengimo, pateikta lokalinė sąmata negali būti įrodymas, nes tik ekspertizė gali patvirtinti, ar patalpos buvo pagerintos. Be to, iš dokumentų matyti, kad atsakovas pagal gaunamas pajamas net negalėjo tiek investuoti, kiek jis nurodo ieškinyje.
Liudytojas A. K. nurodė, kad jis yra Kintų seniūnijos seniūnas. Nurodė, kad žino namą, dėl kurio patalpų kilo ginčas. Name yra trys butai, patalpos, kuriame gyveno atsakovas, yra bendro naudojimo patalpos. Nurodė, kad namas administratoriaus neturėjo, ten buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Liudytojas parodė, kad apie tai, jog Z. M. gyveno palėpėje, jis žinojo, be to pats atsakovas yra atėjęs kelis kartus į seniūniją dėl patalpų privatizavimo, tačiau jam specialistai išaiškino, kad šių patalpų jis privatizuoti negali, palėpės patalpos nebuvo įregistruotos kaip atskiras daiktas, visus pakeitimus Z. M. atliko savavališkai, neturėdamas tam leidimo, tokiu būdu jo atlikti darbai turėtų būti traktuojami kaip savavališkos statybos. Be to Z. M. negalėjo privatizuoti palėpės patalpų, kadangi jis nebuvo patalpų savininkas. Bendro naudojimo patalpas paruošti privatizavimo gali tik patalpų bendrasavininkiai, šiuo atveju ieškovai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas.
Iš bylos medžiagos, šalių parodymų nustatyta, kad ieškovai valdo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame pastate yra suformuoti trys atskiri nekilnojamojo turto objektai, kurių tikslinė paskirtis yra gyvenamieji butai. Šie butai priklauso ieškovams J. P., P. V. ir A. K.. Taip pat nustatyta, kad patalpos, kuriose gyveno atsakovas yra palėpė, jos nėra įregistruotos kaip atskiras vienetas, todėl jos traktuotinos kaip bendro naudojimo patalpos, kurias ieškovai valdo bendrai (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 3 p.). Ieškovai 2009-05-15 yra sudarę jungtinės veiklos sutartį, tuo nustatydami, kad bendro naudojimo patalpas administruoja jie, tokiu būdu jie kartu ir tvarko šias patalpas, jas prižiūri.
Taip pat nustatyta, kad pastato bendrasavininkai 2013-10-08 leido atsakovui su savo šeima gyventi bendro naudojimo patalpose (b.l. 19). Nors atsakovas teigia, kad jis šiose patalpose gyvena jau daugiau nei 20 metų, duomenų apie tai, kad pastato bendrasavininkai jam anksčiau būtų leidę gyventi bendrojo naudojimo patalpose, byloje nėra, tačiau ieškovai neginčija to fakto, kad atsakovas gyveno jiems priklausančioje patalpoje esant jų sutikimui.
Kadangi ir ieškovai ir atsakovas teigia, kad atsakovas už naudojimąsi bendro naudojimosi patalpomis, nieko nemokėjo, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė panaudos sutartiniai santykiai (CK 6.629 str.).
Nesant esminio ginčo tarp šalių, esant atsakovo sutikimui, ieškovų ieškinys tenkintinas, atsakovas iškeldintinas su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovams priklausančių bendrojo naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).
Dėl priešieškinio tenkinimo.
Atsakovas teigia, kad jis pagerino ieškovams priklausančias patalpas į jų pagerinimą per ilgą laiką investuodamas pinigus. Pagal pateiktą lokalią sąmatą, atsakovo teigimo jo investuotų lėšų suma lygi 39100 Lt. Šias lėšas atsakovas prašo priteisti iš ieškovų solidariai. Teismas nesutinka su tokiais atsakovo teiginiais. Pirma, teismui nepateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovas, gerindamas ieškovams priklausančias bendro naudojimo patalpas, būtų derinęs jo atliekamus darbus su ieškovais, o toks derinimas yra būtinas, nes ieškovai privalo žinoti, kokios papildomos lėšos investuojamos į jiems priklausančias patalpas. Tokiu būdu laikytina, kad visi šie pagerinimai buvo susiję išimtinai su atsakovo gyvenimo sąlygų gerinimu ir negali būti laikomi bendro naudojimo patalpų esminiais pagerinimais. Teismas sutinka ir su ieškovo atstovo teiginiu, kad susiklosčius tarp šalių patalpų nuomos (panaudos) sutartiniams santykiams, nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išnuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (CK 6.501 str. 1 d.).
Be to, ieškovo pateiktoje lokalioje sąmatoje nesimato atliktų darbų kainų, nurodomos kainos su pridėtinės vertės mokesčiu, o teismui nepateikiama jokios rangos sutarties, kuri patvirtintų atlikus darbus. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovas atliko būtent tuos darbus ir būtent už tokią kainą. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo pateikta lokalinė sąmata nelaikytina pagrįstu įrodymu dėl būsto pagerinimo.
Pagrindinis esminis šio ginčo aspektas yra tas, kad atsakovas gerindamas savo gyvenamąsias sąlygas, iš esmės bendro naudojimo patalpose įrengė butą. Pažymėtina, kad šis butas buvo įrengtas nesant statybos leidimui, patalpų bendrasavininkų sutikimui, t.y. butas buvo įrengtas neteisėtai, nesilaikant įstatymuose nustatytų normatyvų. Tą faktą patvirtina ir liudytojas A. K.. Net patalpų bendraturčiui (o atsakovas nėra šių patalpų bendraturtis) yra būtina sąlyga dalies bendrosios nuosavybės teisėje pasikeitimui padidinus bendrą daiktą ar jo vertę – šių padidinimų atlikimas laikantis įstatymų nustatytų taisyklių. Sprendžiant dėl bendro turto padidinimo statybos būdu padarinių, CK 4.77 straipsnis turi būti aiškinamas kartu su CK 4.103 straipsniu, nustatančiu normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų pažeidimo civilinius teisinius padarinius bei atitinkamomis Statybos įstatymo normomis. Aiškindamas Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių daikto padidinimą jį rekonstruojant, ir Statybos įstatyme esančių nuostatų santykį, Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad iš administracinių teisinių santykių, susijusių su statybos veikla, atsiradę faktai reikšmingi nuosavybės teisės subjektų santykiams tiek, kiek šie subjektai nuosavybės teisę įgyvendina pagal administracinius santykius nustatančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2004). Nustatyta, kad atsakovas atliko statybos darbus, kuriems turėjo būti išduotas statybos leidimas (Statybos įstatymo 3 str.). Byloje nesant įrodymų, jog atsakovui atliktiems statybos darbams teisės aktų nustatyta tvarka buvo išduotas leidimas, darytina išvada, kad atsakovas ginčo patalpų įrengimo/rekonstrukcijos darbus atliko be statybos darbus (rekonstrukciją) leidžiančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas neturėjo teisės atlikti patalpų rekonstravimo veiksmus bet kuriuo atveju. Priešinga išvada reikštų principo, kad iš ne teisės negali kilti teisė (ex injuria jus non oritur), paneigimą.
Esant išdėstytų aplinkybių visumai, atsakovo priešieškinys atmestinas.
Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 41,71 € (144 Lt) žyminio mokesčio ieškovui A. K., 289,62 € (1000 Lt) advokato išlaidų ieškovei J. P., 170,01 € (587 Lt) žyminio mokesčio, 23,62 € pašto išlaidų valstybei (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 82 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 92 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Iškeldinti atsakovą Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visu jam priklausančiu turtu iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių bendro naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 41,71 € (144 Lt) žyminio mokesčio ieškovui A. K., 289,62 € (1000 Lt) advokato išlaidų ieškovei J. P., 170,01 € (587 Lt) žyminio mokesčio bei 23,62 € pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.