Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. B., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Evelina Kiznė palaikė pareiškime pareikštus prašymus. Paaiškino, kad pareiškėjo ir palikėjos santykiai visada buvo artimi, todėl E. P. 1994 metais sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjui, testatorė savo valios nekeitė. Po močiutės mirties pareiškėjas, neturintis teisinio išsilavinimo, suprato, kad jam nieko nereikia daryti, iš karto po močiutės mirties pradėjo paveldimą turtą valdyti ir turtu rūpintis. Kreipėsi į šalia gyvenančią kaimynę, kad ji už piniginį atlygį padėtų prižiūrėti turtą, pasiėmė kai kuriuos asmeninius močiutės daiktus. Šie veiksmai buvo atlikti iš karto po testatorės mirties. Palikėjos turtas iki šiol nėra paveldėtas. Po E. P. mirties į notarę kreipėsi pareiškėjo teta N. Š., bet sužinojusi, kad testamentu turtas yra paliktas pareiškėjui, nesiėmė jokių veiksmų, kad galėtų paveldėti šį turtą, jai paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. N. Š. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimo niekas nepriėmė. Pareiškėjo sesuo I. B. savo poziciją dėl E. P. palikimo išreiškė atsiliepime, ji nepretenduoja paveldėti močiutės palikimo. Potencialus E. P. turto paveldėtojas yra valstybės įmonė Turto bankas, kitų paveldėtojų nėra. N. Š. buvo pareiškėjo giminaitė, juos siejo minimalus tarpusavio bendravimas, nebuvo nei pykčių, nei draugystės. Pareikėjo sesuo I. B. buvo vyresnė, užsiėmė savo veiklomis, artimo ryšio su močiute nebuvo užmezgusi. E. P. sūnus ir pareiškėjo tėvas V. P. suprato, kad artimiausias E. P. ryšys buvo su anūku V. P., jis palaikė testatorės valią testamentu turtą palikti pareiškėjui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Bylų nagrinėjimas ypatingąja teisena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

7. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą ir tuo atveju, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Taigi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu. Laikotarpiu nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo galioja paveldėjimo teisių režimas, kadangi įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

8. Nustatyta, kad E. P. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) našle. Vaikai – V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Tėvas S. V., vaikaičiai: V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 21, 23, 112, 2 t., e. b. l. 5). E. P. iki mirties gyveno ir buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 26). E. P. (duomenys neskelbtini) sudarė oficialų testamentą, kuriuo visą savo turtą po mirties paliko anūkui V. P.; testamentą patvirtino (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaitis A. D.; (duomenys neskelbtini) seniūno pavaduotoja D. R. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad testamentas galioja, nepanaikintas ir nepakeistas (1 t., e. b. l. 20). Po E. P. mirties N. Š. 2006 m. balandžio 24 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno rajono 3-iąjį notaro biurą paduodama pareiškimą dėl palikimo pagal įstatymą priėmimo, buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 16, 2 t., e. b. l. 2-12). N. Š. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); tėvai V. E. V. ir J. V., duomenų apie vaikus nėra, duomenų apie senelius nėra, duomenų apie vaikaičius nėra (1 t., e. b. l. 41, 111; 2 t., e. b. l. 9). Po N. Š. mirties palikimas nebuvo priimtas, paveldėjimo byla nėra užvesta (1 t., e. b. l. 19). E. P. vardu registruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 10-15, 17, 18, 22, 25, 27-33, 34-36, 39, 42-43). Kauno rajono Vilkėnų žemės ūkio 2006 m. vasario 7 d. pažymoje Nr. 16 nurodyta, kad E. P. turi 2 700 litų pajų (1 t., e. b. l. 24).

9. Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurias patvirtino teismo posėdyje apklaustos liudytojos I. K. ir L. P. bei surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog V. P. priėmė palikimą po močiutės mirties, pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą jam nebuvo išduotas. Liudytoja I. K. patvirtino, kad pareiškėjas V. P., esant gyvai palikėjai, ją lankė, padėjo prižiūrėti turtą. Mirus palikėjai pareiškėjas pasirūpino, kad I. K. padėtų prižiūrėti palikėjos turtą. Liudytoja L. P. patvirtino, kad po palikėjos mirties pareiškėjas pasiėmė kai kuriuos jos asmeninius daiktus, dokumentus. Visa tai rodo, kad pareiškėjas faktiniu valdymu priėmė močiutės palikimą. Palikėjos dukra N. Š. priėmė palikimą paduodama pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarei, tačiau savo paveldėjimo teisių neformalizavo – paveldėjimo teisės liudijimas jai nebuvo išduotas. Mirus N. Š., jos palikimas nebuvo priimtas. Kita galima įstatyminė įpėdinė I. B. prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepareiškė.

10. Pareiškėjo prašomus nustatyti faktus patvirtino byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti šių faktų patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šie faktai turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jų priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti pareiškėjo teisę paveldėti močiutės palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikšmę turinčius faktus, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

11. Valstybės šioje byloje patirtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą yra mažesnės, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (8,00 Eur), todėl jos iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai). Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo močiutės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.