Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. B. (toliau – pareiškėjas), atstovaujamas advokatės E. B., kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2025 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. N-6 „Dėl BVK 76 str. taikymo nuteistajam R. B.“.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2025-01-16 jis, vadovaudamasis BVK 68 str. nuostatomis, Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai pateikė prašymą suteikti teisę trumpalaikei išvyktai į Lietuvos Respublikoje esančius namus. Kalėjimo viršininkas M. Ž. 2025-01-22 pareiškėjui pateikė raštą Nr. SN-23-229 „Atsakymas į prašymą“, kuriuo nuspręsta netenkinti nuteistojo prašymo dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo. Sprendime nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad 2024-12-18 buvo gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro raštas Nr. 38-S-1406, Kalėjimo administracija sustabdė jam teisę išvykti į trumpalaikes išvykas iki atskiro nurodymo. 2025-04-07 pareiškėjas administracijai pakartotinai pateikė prašymą suteikti teisę trumpalaikei išvykai į Lietuvos Respublikoje esančius namus, tačiau jam buvo atsakyta, kad atsižvelgiant į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2025-04-25 nutarimą, reg. Nr. N- 6 „Dėl BVK 76 str. taikymo nuteistajam R. B.“, Kalėjimo administracija sustabdė jam teisę išvykti iš bausmės atlikimo vietos trijų mėnesių laikotarpiui. 2025-05-29 pareiškėjui buvo įteiktas skundžiamas KT direktoriaus sprendimas, kuriuo nutarta nuteistajam R. B. taikyti prevencijos priemonę - draudimą nuteistajam išvykti iš bausmės atlikimo vietos 3 mėnesių laikotarpiui. Sprendimas priimtas vadovaujantis BVK 76 str. 1 d. 4 p. bei atsižvelgiant į 2024-12-18 raštą 1G-0004 (rengėjas Lietuvos kriminalinės policijos biuras 2024-12-18 Nr. 38-S-14068).

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 10 str. reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektus administracinį sprendimą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), be to, priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės. Vertinant skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą VAĮ teisinio reguliavimo kontekste, pastebėtina, jog sprendime nenurodyta absoliučiai jokių pagrįstų motyvų, faktinių pagrindų, dėl ko buvo nuspręsta pritaikyti prevencijos priemonę nuteistojo R. B. atžvilgiu. Nors sprendime išvardytos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios prevencijos priemonių taikymą, tačiau KT direktorius niekaip neatskleidė būtinybės taikyti šias nuostatas būtent nuteistojo R. B. atžvilgiu, neatskleidė taikytų teisinių nuostatų esmės ir jų taikymo tikslingumo. Iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kodėl veiksminga nuteistojo R. B. priežiūra ir aplinkinių saugumas negalėtų būti užtikrinami trumpalaikių išvykų į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus arba Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatant su artimaisiais (pavyzdžiui išvykos metu taikant intensyvią priežiūrą ar kitas priemones), nėra aišku, kokių konkrečių naujų aplinkybių atsiradimas sąlygojo tai, jog R. B. tariamai nebeatitinka visų jam taikomų BVK 68 str. nustatytų sąlygų. Sprendimas yra išimtinai abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio, jame nėra nurodomos jokios konkrečios BVK 76 str. numatytos aplinkybės, tik kurioms esant egzistuotų pagrindas prevencijos priemonių taikymui R. B. atžvilgiu. Sprendime nėra išdėstyti jo priėmimo motyvai, apsiribojant lakonišku nurodymu, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2024-12-18 rašte Nr. 1G-10004 nurodytą informaciją, tačiau sprendime nepateikta absoliučiai jokia šios informacijos analizė ir vertinimas, tokiu būdu esmingai pažeidžiant VAĮ 10 str. nuostatas. Sutinkamai su LVAT praktika, tuo atveju, kai administracinis sprendimas, sukeliantis asmeniui materialines teisines pasekmes, yra priimamas tam tikros anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto procedūrinio (tarpinio) dokumento pagrindu, administraciniame sprendime nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente nustatytas aplinkybes, tačiau tokį dokumentą privalu nurodyti administracinio sprendimo įžanginėje dalyje ir pridėti prie priimamo administracinio sprendimo, toks procedūrinis dokumentas laikomas administracinio sprendimo motyvuojamąja dalimi. Taigi, neginčijama, kad administracinio sprendimo motyvai gali būti išdėstomi ir kituose administracinės procedūros metu parengtuose dokumentuose, tačiau nagrinėjamu atveju policijos raštas nebuvo nurodytas skundžiamo sprendimo priedu.

Pareiškėjas nurodo, kad analizuojant policijos rašte pateiktą informaciją yra akivaizdu, kad ji negali turėti absoliučiai jokios teisinės įtakos sprendžiant klausimą dėl prevencijos priemonės - draudimo nuteistajam išvykti iš bausmės atliki vietos - pritaikymo nuteistojo R. B. atžvilgiu. Policijos rašte cituojami ankstesni teismų nuosprendžiai, kuriais R. B. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų įvykdymo ir nuteistas, taip pat tose baudžiamosiose bylose nagrinėtos faktinės aplinkybės laisvės atėmimo vietų administracijai neabejotinai buvo žinomos dar iki aptariamo policijos rašto pateikimo. Minėti procesai jau yra seniai pasibaigę galutiniais teismų sprendimais. Tuo tarpu, tiek Vokietijos Federacinėje Respublikoje dėl 2002-04-26 įvykio R. B. atžvilgiu vykęs procesas, tiek ir Lietuvos Respublikoje dėl 2005-05-06 įvykio R. B. atžvilgiu vykęs procesas užsibaigė išteisinamuoju nuosprendžiu, t. y. R. B. reabilituojančiu pagrindu, todėl šie Policijos rašte minimi faktai niekaip neparodo jo tariamo pavojingumo aplinkiniams. Policijos rašte nurodoma, jog šiuo metu Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-182-1049/2024, kurioje teisiamieji yra R. B. ir „jo nusikalstamos grupuotės“ narys E. K.. Nurodoma, jog šiame teisminiame procese liudytojais apklausiami ir asmenys, kuriems taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio ir jie yra saugomi valstybės. Tačiau baudžiamojoje byloje Nr. 1-182-1049/2024 R. B. niekada nebuvo inkriminuotas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 ir 8 p. Daliai šioje byloje apklaustų liudytojų yra taikoma valstybės apsauga ne dėl šioje byloje nagrinėtų nusikalstamų veikų, o dėl jų duotų parodymų „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo byloje, kurioje R. B. nėra suteiktas joks procesinis statusas. Faktas, kad šiems liudytojams yra taikoma apsauga, akivaizdžiai paneigia net menkiausią riziką, kad jiems galėtų būti daromas poveikis. Be to, visi liudytojai baudžiamojoje byloje Nr. 1-182-1049/2024 jau seniai buvo apklausti ir 2025-04-08 buvo priimtas teismo nuosprendis, todėl akivaizdu, jog R. B. nėra prasmės bandyti paveikti liudytojus ar kažkokiais kitais būdais pakenkti baudžiamojo proceso sėkmei. Be to, dar 2024-10-03 kalėjimo administracija kreipėsi į baudžiamąją bylą Nr. 1-182-1049/2024 nagrinėjanti teismą su prašymu pateikti nuomone, ar trumpalaikės išvykos į namus suteikimas R. B. nesukels pasekmių tolimesniam bylos nagrinėjimui. Kauno apygardos teismo teisėjo A. M. 2024-10-04 raštu administracija buvo informuota apie tai, jog bylą nagrinėjantis teismas neprieštarauja, kad nuteistajam R. B. būtų suteikta trumpalaikė išvyka i namus, po ko nuteistajam buvo leista išvykti. Policijos rašte taip pat užsimenama apie tai, jog 2024-10-21 Kauno apygardos teismui buvo perduota baudžiamoji byla Nr. 01-1-09901-24. Nurodoma, jog buvo nustatyta, kad su šioje byloje nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis neva tai yra susiję artimi R. B. nusikalstamos grupuotės nariai, tačiau teiginiai apie kažkokią R. B. nusikalstamą grupuotę yra melagingi, kadangi tokios faktinės aplinkybės nebuvo nustatytos nei viename R. B. atžvilgiu pradėtame baudžiamajame procese, dėl tokių aplinkybių R. B. niekada nebuvo pateikti jokie įtariamai ar kaltinimai. Policijos rašte užsimenama apie tai, jog R. B. buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-61586-15, tačiau liko nutylėta, jog šis baudžiamas procesas buvo pradėtas jau prieš 10 metų, ikiteisminio tyrimo metu iki šiol nebuvo surašytas kaltinamasis aktas, byla neperduota į teismą. Taigi, šis faktas KT administracijai neabejotinai buvo žinomas ir įvertintas jau priimant ankstesnius sprendimus dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo R. B., tam jis jokios teisinės įtakos neturėjo, todėl negali turėti ir nagrinėjamu atveju. Atitinkamai, faktas, jog kituose baudžiamuosiuose procesuose R. B. kadaise buvo pateikti pranešimai apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų padarymo savaime nesudaro pagrindo pabloginti nuteistojo padėtį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Priešingai, tokių, policijos rašte nurodytų dirbtinių sąlygų nuteistojo teisinės padėties pabloginimui sukūrimas, patvirtina policijos rašto nepagrįstumą.

Pareiškėjas nurodo, kad be jau aptarto policijos rašto, jo asmens byloje daugiau nėra jokių duomenų, rodančių, jog suteikus nuteistajam teisę į trumpalaikę išvyką, toks sprendimas galėtų pakenkti kažkokiems šiuo metu vykstantiems baudžiamiesiems procesams. Kaip minėta, nuteistajam R. B. jau buvo suteikta teisė išvykti į namus, šios išvykos metu nuteistasis pateisino pasitikėjimą, grįžo laiku ir nustatytų sąlygų nepažeidė. Net ir laikant policijos raštą sprendimo sudedamąja dalimi, šis dokumentas yra išimtinai abstraktaus pobūdžio, jame taip pat nėra nurodytas teisinis sprendimo priėmimo pagrindas. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, jog Kalėjimų tarnybos direktorius net nebandė susipažinti su nuteistojo R. B. asmens bylos duomenimis, vietoje to besąlygiškai vadovavosi Kriminalinės policijos pateikta informacija.

Pareiškėjas pažymi, kad sutinkamai su BVK 76 str. 1 d. nuostatomis, prevencijos priemonės KT direktoriaus nutarimu gali būti pritaikytos iki 3 mėnesių. To paties straipsnio 5 d. taip pat numatyta, jog sprendimą dėl šio straipsnio 1 d. nurodytų prevencinių priemonių taikymo tam pačiam nuteistajam antrą kartą per kalendorinius metus priima vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas. Tuo tarpu skundžiamame sprendime liko nutylėta, jog nuteistojo R. B. teisė išvykti iš bausmės atlikimo vietos faktiškai yra apribota dar nuo 2025-01-21, kai kalėjimo viršininko sprendimu, netenkinus nuteistojo prašymo dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo, R. B. buvo informuotas apie tai, jog administracija sustabdė teisę jam išvykti į trumpalaikes išvykas iki atskiro nurodymo. Taigi, dar iki skundžiamo sprendimo priėmimo R. B. teisė išvykti iš bausmės atlikimo vietos buvo visiškai apribota ilgiau nei 3 mėnesius, atitinkamai, skundžiamu sprendimu pratęsiant nuteistajam taikomo apribojimo terminą jau iki 6 mėnesių, KT direktorius pažeidė pagrindines procedūras, taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei KT sprendimo pagrįstumą.

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.