- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- eI-4576-428/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2018-04-16 sprendimą Nr. 3R1-11(AG1-8/09-2018);
Šalies argumentai
2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus (toliau – ir NŽT Kaišiadorių skyrius) 2018-02-27 raštą Nr. 6SD-849-(14.6.104.) ,,Dėl gauto sutikimo“;
3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrių įrašyti A. K. į pažymą ,,Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog A. Š. įgaliota atstovė R. Ž. 2017-12-14 pateikė atsakovei pranešimą apie sprendimą parduoti 4,3530 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Nekilnojamojo turto registre 2018-01-16 padaryta žyma (įrašas) apie pareiškėjo žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą nuo 2017-01-02 iki 2018-12-31. Pareiškėjas 2018-01-18 pateikė atsakovei sutikimą (sprendimą) pirkti žemės sklypą. NŽT Kaišiadorių skyrius 2018-02-09 raštu Nr. 6STŽ-27-(14.6.142) išdavė pareiškėjui sutikimą įsigyti žemės sklypą, tačiau 2018-02-27 raštu Nr. 6SD-849-(14.6.104.) ,,Dėl gauto sutikimo“ (toliau – ir ginčijamas raštas) atsisakė įrašyti pareiškėją į žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčių pirkti asmenų pažymą, nes nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ir Žemės įsigijimo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte keliamų reikalavimų, suteikiančių jam pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu atsakovės raštu, pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, prašydamas panaikinti ginčijamą raštą ir įpareigoti NŽT Kaišiadorių skyrių įrašyti jį į pažymą. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2018-04-16 sprendimu Nr. 3R1-11(AG1-8/09-2018) (toliau – ir skundžiamas sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė, sutikdamas su atsakovės išvada, kad naudotoju, turinčiu pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, yra laikomas tik toks asmuo, kuris žemę žemės ūkio veiklai naudoja ilgiau kaip 1 metus nuo žymos apie juridinį faktą (nuomos sutartį) Nekilnojamojo turto registre atsiradimo (įregistravimo) dienos. Pareiškėjo nuomone, NŽT Kaišiadorių skyrius ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius netinkamai interpretavo Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teigdamas, kad pažymos išdavimo metu pripažįstamas naudotoju tik toks asmuo, kuris žemę žemės ūkio veiklai naudoja ilgiau kaip 1 metus nuo žymos apie juridinį faktą (nuomos sutartį) Nekilnojamojo turto registre atsiradimo (įregistravimo) dienos. Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę turi parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis). Įstatyme numatyta pirmenybės teise siekiama užtikrinti asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau, nei visi kiti tretieji asmenys, ir kurių interesams šio turto pardavimas gali turėti tiesioginę įtaką, teisių apsaugą bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Nekilnojamojo turto registras atlieka teises išviešinančiąją funkciją, o įstatymų nustatyto reikalavimo teisiškai įregistruoti sandorį nesilaikymas sandorio nedaro negaliojančio, išskyrus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) numatytus atvejus (CK 1.94 straipsnis). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Tačiau šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre (CK 6.547 str. 2 d.). Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos reiškia, kad teisė žemės naudotojui pirmumo teise įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę atsiranda tuomet, kai nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota ne trumpesniam kaip 1 metų laikotarpiui, bet ne nuo anksčiau kaip prieš 1 metus padaryto įrašo apie nuomos sutarties sudarymo fakto išviešinimą atsiradimo dienos. Kadangi Nekilnojamojo turto registre 2018-01-16 padaryta žyma (įrašas) apie pareiškėjo žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą nuo 2017-01-02 iki 2018-12-31, sne trumpesniam kaip 1 metų laikotarpiui, todėl skundžiami aktai yra neteisėti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime bei atsakovės atstovė teismo posėdžio metu skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė skunde nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog A. Š. įgaliota atstovė R. Ž. 2017-12-14 pateikė pranešimą apie sprendimą parduoti 4,3530 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius 2017-12-27 registruotais laiškais informavo besiribojančių sklypų savininkus apie gautą pranešimą apie parduodamą žemės sklypą. Nurodytu laikotarpiu nuomos sutartis tarp pareiškėjo ir A. Š. nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius 2018-01-18 gavo A. K. sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 1P-736-(l.3E) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. lP-(1.3)-5 „Dėl Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, atliko apraše numatytus procedūrinius veiksmus ir nustatė, kad A. K. neatitinka Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte keliamų reikalavimų, suteikiančių jam pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. A. K. skundžiamu 2018-02-27 raštu Nr. 6SD-849-(14.6.104.) buvo informuotas, kad atsisakyta jį įrašyti į pažymą asmenų, turinčių pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Atsisakymas buvo motyvuotas tuo, kad A. K. žemės sklypo nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2018-01-16, t. y. tą pačią dieną, kai pateikė Nacionalinei žemės tarnybai sutikimą pirkti žemės sklypą, todėl neįgijo pirmumo teisės pirkti žemės sklypą pagal Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Pirmumo teisė atsiranda tik tada, jeigu žemės sklypo įsigijimo metu asmuo ne mažiau kaip vienerius metus yra parduodamo žemės sklypo naudotojas pagal įregistruotą sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjo pirmumo teisės įsigyti nuomojamą privačią žemės ūkio paskirties žemę pagal Žemės įsigijimo įstatymo nuostatas.
Pareiškėjas ginčija NŽT Kaišiadorių skyriaus 2018-02-27 raštą Nr. 6SD-849-(14.6.104.) ,,Dėl gauto sutikimo“, kuriuo atsakovė informavo pareiškėją apie atsisakymą įrašyti pareiškėją į pažymą asmenų, turinčių pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, nurodydama atsisakymo faktines aplinkybes ir teisinius argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, tai yra individualus administracinis aktas, nes jame akivaizdžiai išreikštas administracinio subjekto valinis sprendimas (veiksmas) neįrašyti pareiškėjo į pažymą asmenų, turinčių pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jame nurodyti atsisakymo argumentai ir atsisakymo teisinis pagrindimas.
Be to, pareiškėjas ginčija ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2018-04-16 sprendimą Nr. 3R1-11(AG1-8/09-2018), kuriuo pareiškėjo skundas dėl NŽT Kaišiadorių skyriaus 2018-02-27 rašto Nr. 6SD-849-(14.6.104.) panaikinimo buvo atmestas, išnagrinėjus pareiškėjo skundą ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka.
Administracinėje byloje nustatyta, jog tarp pareiškėjo ir A. Š. 2017-01-02 buvo sudaryta 4,3530 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), nuomos sutartis, kurios galiojimo terminas buvo numatytas iki 2018-12-31. Minėta 2017-01-02 nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2018-01-16. Žemės savininko A. Š. įgaliota atstovė R. Ž. 2017-12-14 pateikė pranešimą apie sprendimą parduoti 4,3530 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius 2017-12-27 registruotais laiškais informavo besiribojančių sklypų savininkus apie gautą pranešimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Pareiškėjas 2018-01-18 pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriui 2018-01-16 sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Atsakovė atsisakė įrašyti pareiškėją į pažymą asmenų, turinčių pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Skundžiamame rašte atsisakymas buvo motyvuotas tuo, kad pareiškėjas A. K. neatitinka Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte keliamų reikalavimų, suteikiančių jam pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadangi 2017-01-02 sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2018-01-16, t. y. tą pačią dieną, kai pateikė Nacionalinei žemės tarnybai sutikimą pirkti žemės sklypą. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2018-04-16 sprendimu Nr. 3R1-11(AG1-8/09-2018) pareiškėjo skundą dėl NŽT Kaišiadorių skyriaus 2018-02-27 rašto Nr. 6SD-849-(14.6.104.) panaikinimo atmetė, pritardamas NŽT Kaišiadorių skyriaus 2018-02-27 rašto Nr. 6SD-849-(14.6.104.) argumentams dėl atsisakymo įrašyti pareiškėją į pažymą asmenų, turinčių pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
Žemės įsigijimo įstatymas reglamentuoja Lietuvos nacionalinio turto – žemės ūkio paskirties žemės racionalų naudojimą, skatina žemės ūkio veiklą ir konkurencingą žemės ūkį, sudaro sąlygas racionaliai formuoti ir tvarkyti žemės valdas, konsoliduoti žemę, išsaugoti ir pagerinti natūralią aplinką (Žemės įsigijimo įstatymo 1 str.). Šiame įstatyme nustatytos konkrečios priemonės tokiam tikslui įgyvendinti, viena iš jų – pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę (Žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 1 d.).
Taip pat žemės ūkio paskirties žemės sklypų įsigijimo tvarka analogiškai reglamentuota ir detalizuota Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. l P-(1.3.)-5 „Dėl Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo ir dėl Pažymos dėl parduodamos privačios miškų ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas).
Pagal Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę <...> turi parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje iš esmės keliamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatytas reikalavimas žemės sklypo naudotojui, kad šis pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) turi būti naudojęs minėtą žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus nuo sutarties įregistravimo viešame registre dienos. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta imperatyvi sąlyga dėl naudojimosi sklypu laikotarpio, kuris sietinas ne tik su faktiniu žemės naudojimu, bet ir su nuomos sutarties įregistravimo terminu Nekilnojamojo turto registre.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-08-16 nutartyje panašaus pobūdžio administracinėje byloje Nr. eA-4999-492/2018 yra išaiškinęs, kad pagal Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto turinį, žemės naudotojas gali būti laikomas asmeniu, turinčiu pirmumo teisę įsigyti žemę šiuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu pagal Nekilnojamojo turto registre registruotą sutartį naudojo žemę ne mažiau kaip metus laiko, skaičiuojant nuo nuomos sutarties įregistravimo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-08-16 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4999-492/2018).
Bylos duomenys patvirtina, jog tarp pareiškėjo ir A. Š. 2017-01-02 buvo sudaryta 4,3530 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, galiojanti nuo 2017-01-02 iki 2018-12-31. Minėta nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2018-01-16, tai patvirtina 2018-02-21 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininko A. Š. įgaliota atstovė R. Ž. 2017-12-14 pateikė pranešimą apie sprendimą parduoti 4,3530 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, ketindamas pirkti šį žemės sklypą, 2018-01-18 pateikė NŽT Kaišiadorių skyriui 2018-01-16 sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
Taigi pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę turi tos žemės naudotojai, kurie atitinka Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Kaip pirmiau minėta, Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos žemės sklypo naudojimą sieja ne tik su faktiniu naudojimu, bet ir su teisiškai įformintu naudojimu, kuris turi būti išviešintas Nekilnojamojo turto registre ne mažiau kaip metus laiko (Žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 1 d. 2 p.).
Nagrinėjamo ginčo atveju 2017-01-02 žemės nuomos sutartis viešame registre buvo įregistruota tik 2018-01-16, todėl 2018-01-16 sutikimo pirkti žemės sklypą pateikimo NŽT Kaišiadorių skyriui metu, t. y. 2018-01-18, pareiškėjas kaip žemės sklypo naudotojas neatitiko Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos žemės sklypo įsigijimo pirmumo teise nuostatos, nes sudaryta žemės nuomos sutartis nebuvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre ne mažiau kaip metus laiko.
Pareiškėjas neatitiko būtinos sąlygos – nebuvo parduodamo žemės sklypo naudotojas ne mažiau kaip metus laiko, skaičiuotino nuo žemės sklypo nuomos sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos (Žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 1 d. 2 p.). Byloje nenustatyta jokių pagrįstų įrodymų ir duomenų, kad atsakovė, atsisakydama įrašyti pareiškėją į pažymą asmenų, turinčių pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Skundžiamuose administraciniuose aktuose iš esmės nurodyti konkretūs faktiniai ir teisiniai atsisakymo įrašyti pareiškėją į pažymą asmenų, turinčių pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pagrindai.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Atsakovė, atsisakydama įrašyti pareiškėją į pažymą asmenų, turinčių pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, veikė pagal pirmiau nurodytų teisės aktų nustatytus reikalavimus ir kompetenciją. Kaip anksčiau minėta, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo įrašyti pareiškėją į pažymą asmenų, turinčių pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Todėl nenustatyta jokių teisinių pagrindų naikinti skundžiamus aktus ir įpareigoti atsakovę atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas 2018-04-26 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2733 pagrindu yra įgijęs nuosavybės teise ginčo sklypą. Nors pareiškėjas šią teisę įgyvendino ne kaip asmuo, turintis pirmumą įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, tačiau akivaizdu, kad skundžiami administraciniai aktai pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjas kitų reikalavimų, susijusių su jo teisių ar teisėtų interesų, kuriems įtakos turėjo skundžiamų administracinių aktų panaikinimas, gynimu, nepareiškė. Todėl ir dėl šios aplinkybės pareiškėjo skundas negalėtų būti patenkintas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus ir pirmiau nurodytų teisės aktų reglamentavimą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.