Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-256-462/2011

Teisėja Rūta Laurinonienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.7.1.2.2.;

2.1.15.1.2.

NUTARTIS

2011 m. kovo 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

nuteistajam R. L.

uždarame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-01-07 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d. laisvės atėmimu šešeriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu pridėta Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams ir trims mėnesiams (6 m. 3 mėn.), bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 7 d. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010 m. gegužės 21 d. iki 2010 m. gegužės 21 d. imtinai ir atlikta bausmės dalis pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nuspręsta iš R. L. priteisti 30000 (trisdešimt tūkstančių) Lt neturtinę žalą nukentėjusiajai V. N.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad išžagino nepilnametį asmenį, pavartodamas fizinį smurtą, grasindamas tuoj pat jį pavartoti ir kitaip atimdamas galimybę priešintis:

jis 2010 m. gegužės 20 d., apie 24 val., Tauragės mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, I. S. priklausančiame bute, esančiame „(duomenys neskelbtini)“, pavartodamas jėgą ir fizinį smurtą prieš V. N., tai yra parvertęs ją kambaryje ant grindų, ranka užspaudęs burną, padarydamas poodines kraujosruvas ant abiejų kelių sąnarių ir žaizdelę dešinės ausies spenelyje auskaro įvėrimo angoje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, pasakė „cypsi–užmušiu“, numovė kelnes ir kelnaites bei atėmęs galimybę priešintis, lytiškai santykiavo su nepilnamete V. N., gim. „(duomenys neskelbtini)“., prieš jos valią.

Nuteistasis R. L. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo R. L. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliantas teigia, kad prieš nukentėjusiąją jokio smurto nevartojo, nukentėjusioji aiškiai neišreiškė savo nenoro su juo atlikti lytinį aktą. Nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančias faktines aplinkybes. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti ir net prieštaringi, todėl teisėjų kolegija juos atmeta. Bylos duomenimis nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta visiškai.

Nuteistojo R. L. kaltė yra įrodyta visumos surinktų įrodymų ikiteisminio tyrimo metu ir ištirtų teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nukentėjusiosios paaiškinimai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje buvo nuoseklūs ir vienodi. Nukentėjusioji V. N. aiškai nurodė, kad kaltinamasis R. L. pavartojo prieš ją jėgą ir fizinį smurtą pargriaudamas ją ant grindų, užspausdamas ranka jai burną ir taip jai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą bei taip atimdamas galimybę jai priešintis (b. l. 17–19, 25, 164). Pažymėtina, kad nukentėjusioji turi neįgalumą, jai nustatytas kompleksinis sutrikimas: intelekto (nežymus protinis atsilikimas) lėtiniai somatiniai ir neurologiniai sutrikimai. Jai paralyžiuota dešinė koja (b. l. 27, 30–31). Todėl galima daryti išvadą, kad nukentėjusioji dėl savo sveikatos būklės negalėjo aktyviai priešintis nuteistajam, nors nuteistasis ir pats negalėjo nesuprasti bei nežinoti, kad nukentėjusioji turi sveikatos problemų, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad daug metų pažįsta V. N. Kiek nukentėjusiajai V. N. tiksliai yra metų, nežinojo, manė, kad septyniolika (b. l. 48). Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad nuteistasis žinojo apie nukentėjusiosios sveikatos būklę bei amžių, t. y. kad ji yra nepilnametė, ir tuo pasinaudojo, pavartodamas prieš ją jėgą.

Byloje esanti 2010-05-21 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Tauragės skyriaus specialisto išvada Nr. G161/10 (11) patvirtina, kad rasti sužalojimai V. N. kūne atitinka lengvą sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 27). Specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai buvo padaryti šie sužalojimai – poodinės kraujosruvos ant abiejų kelių sąnarių ir žaizdelė dešinės ausies spenelyje auskaro įvėrimo angoje. Šie sužalojimai galėjo atsirasti kaip pakraujavimas iš auskaro įvėrimo angos tempiant auskarą, kraujosruvos ant abiejų kelių galėjo būti padarytos į šias vietas suduodant kietais bukais daiktais arba atsitrenkiant į tokius. Be to, šie sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėmis nurodytu laiku ir yra vienodo senumo (b. l. 27).

Teisėjų kolegija mano, kad nuteistojo paaiškinimai nėra nuoseklūs ir vienodi, tai yra ikiteisminio tyrimo pradžioje jis buvo prisipažinęs padaręs nusikalstamą veiką (b. l. 48–49), vėliau pakeitė savo parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje neigdamas padarytą nusikalstamą veiką. Todėl teisėjų kolegija juos vertina kritiškai kaip pasirinktą gynybos taktiką ir juos atmeta.

Nuteistojo R. L. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo laikytini nepagrįstais. Paskirdamas bausmę nuteistajam R. L., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę. R. L. nuteistas už sunkaus smurtinio nusikaltimo žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, nukentėjusiosios neatsiprašė, todėl laikyti nuteistajam R. L. paskirtą bausmę per griežta kolegija nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. L. paskyręs laisvės atėmimo bausmę, artimą padaryto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d., sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 metų iki dešimties metų), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. reikalavimų nepažeidė, nes atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, kurį padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apylinkės teismas atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai laikė tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 44) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d., 9 p.).

Be to, R. L. Tauragės rajono apylinkės teismo 2002-03-20 nusprendžiu jau buvo kartą nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką, t. y. kad pavartodamas fizinį smurtą, prievarta lytiškai santykiavo su nepilnamete (b. l. 81–83). Teisėjų kolegija mano, kad tai charakterizuoja apeliantą kaip asmenį, linkusį daryti tokio pobūdžio nusikaltamas veikas. Taigi galima teigti, kad nuteistasis jokių išvadų nepadarė, savo elgesio kritiškai neįvertino ir vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. L. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšis bei jos dydis paskirti teisingai, ji nėra per griežta. Švelninti nuteistajam R. L. paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Apeliantas R. L. nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu ir nurodo, kad nepateikti jokie įrodymai apie nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, sveikatos būklės pablogėjimą ir kitus požymius, kuriems esant tokios žalos priteisimas yra galimas. Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras pareiškė civilinį ieškinį dėl 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai (b. l. 32–33). Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui ir pan.

Pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajai iš nuteistojo 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti, t. y. pareikštą ieškinį tenkino visiškai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nepilnametei nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 27) ir todėl ji patyrė fizinį skausmą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad prievartaudamas nepilnametę nukentėjusiąją, kuri turi neįgalumą, nuteistasis jai sukėlė kančias, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, baimę, nes po patirtų išgyvenimų ji jautėsi blogai, verkė, turėjo lankytis pas savo gydytoją, vartojo raminamuosius vaistus. Teisėjų kolegija sutinka su Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinyje išdėstytais motyvais, t. y., jog neturtinė žala nepilnametei padaryta dvasinio pobūdžio pakenkimais. Nukentėjusioji patyrė pažeminimą, nes seksualinį nusikaltimą atliko jai gerai pažįstamas asmuo, kurio namuose ji ne kartą lankėsi, nes bendravo su nuteistojo žmonos dukra (b. l. 32). Atsižvelgdamas į tai, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, įvertino bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-01-07 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.