- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-12
- Bylos Nr.
- 2-7646-362/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- B. B.
- Atsakovas
- R. B., Trečiajam
- Trečiasis asmuo
- L. B., Trečiajam
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Atsiliepimas
Ieškovė B. B. kreipėsi 2013 09 12 priimtu ieškinio pareiškimu į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama priteisti iš jos tėvo, R. B., jai išlaikymą, kol ji mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, iki jai sukaks 24 m. Pateiktu atsiliepimu atsakovas su ieškinio pareiškimu iš dalies sutinka, nurodo, jog prašoma suma yra per didelė.
Teismo posėdžio metu ieškovė R. B. ir jos atstovė parodė, kad jai šiuo metu yra 18 metų, ji šiuo mokosi Vilniaus Universitete, gyvena bendrabutyje, mokosi gerai, už studijas mokėti nereikia. Šiuo metu, įstojus į aukštąją mokyklą, galimybės papildomai dirbti nebeturi, kadangi, neskaitant užsiėmimo per paskaitas, jai dar reikalinga mokytis individualiai, tad laiko papildomai dirbti nebelieka. Darbo ieškoti mėgino Paskolos ji pasiėmusi nėra, mano, jog ją privalo, kol mokosi, išlaikyti tėvai. Mano, kad jos išlaidos per mėnesį sudaro apie 800-1000 Lt, į tai įeina išlaidos maistui, bendrabučiui, transportui, telefonui, internetui ir kt. Šiuo metu jai pragyventi padeda motina. Išlaikymas kaip pilnametei jai priteistas nebuvo, tėvas mokėjo geranoriškai, bet nereguliariai, kai pradėjo mokytis aukštojoje mokykloje, nebemoka. Rašo priteisti 400 Lt per mėnesį.
Atsakovas teismo posėdžio metu parodė, kad savo dukroms išlaikymą mokėjo, kol dkra Brigita mokėsi dieninėje mokykloje, mokėjo geranoriškai, dėl verslo problemų mokėjo mažiau, tačiau užsiskaitė permokos. Skolos kaip ir nėra. Žada paremti ir toliau, dabar sutinka mokėti po 200 Lt per mėnesį, esant galimybei, pagerėjus jo finansinei padėčiai, mokės ir daugiau. Šiuo metu yra vedęs, šeimoje yra jų bendras mažametis vaikas, kurį taip pat reikia išlaikyti, yra dar ir žmonos vaikas iš pirmos santuokos. Turi individualią įmonę, jo pajamos per mėnesį dabar apie 2000 Lt yra paėmęs kreditą, už jį per mėnesį moka 611 Lt, kreditas buvo imtas, jog būtų galima išlaikyti dukras.
Tretysis asmuo L. B. teismo posėdžio metu parodė, jog turto turi, tą sumą pinigų, kur jai liko po skyrybų, 142000 Lt, jie jau pravalgė, ji yra dirbanti, uždirba apie 1000 Lt.
Tretysis asmuo L. B. nurodo, jog jų dabartinėje šeimoje dar yra jos motina, ligonis, nesikelianti iš lovos, Brigita jau yra pilnametė, ji ir pati turi savimi rūpintis.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje surinktos medžiagos matyti, jog ieškovė B. B., gim. 1994 m. sausio 05 d., šiuo metu mokosi Vilniaus Universitete, jai yra suteiktas bendrabutis, už mokslą mokėti nereikia. Teismui pateikti įrodymai, jog ji per mėnesį turi apie 800-1000 Lt išlaidų. Tėvai yra išsiskyrę, tėvas, R. B., iki jos pilnametystės mokėjo savo vaiko išlaikymui po 325 Lt, pagal teismo sprendimą, sulaukus pilnametystės, mokėjo geranoriškai.
Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 194 str. 3 d. numato, jog išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu (Žin., 2007, Nr. 65-2529) pripažinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Žin., 2004, Nr. 171-6319) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatuota, jog Lietuvos Respublikos Civiliniame Kodekse nėra aiškiai reglamentuojama, į ką teismas turi atsižvelgti spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan., kad nėra nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai, tad darytina išvada, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti (neturi įgaliojimų nepriteisti) tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau tuo pačiu konstatuota, jog tai, kad šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, jog CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti (neturi įgaliojimų nepriteisti) tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Konstitucijai, ir tai, kad CK nėra nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai, nereiškia, kad teismai, sprendžiantys bylas, kuriose iškyla CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) nuostatos taikymo klausimas (taip pat ir tie, kurie inicijavo šią konstitucinės justicijos bylą), gali jų nespręsti vien dėl to, kad įstatymų leidėjas atitinkamų santykių dar nėra deramai sureguliavęs įstatymu. Spręsdami tokias bylas (dėl tėvų išlaikymo minėtiems vaikams priteisimo), minėtas teisinio reguliavimo spragas jie turi užpildyti ad hoc. Tai darydami teismai turi paisyti inter alia to, kad, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo nutarime, išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Nurodoma, kad teismas, spręsdamas šias bylas, turi spręsti apie išlaikymo būtinumą, nustatyti atsakovo galimybes teikti išlaikymą, jo įsipareigojimus kitiems asmenims, nustatyti, ar ieškovas mokosi sąžiningai ir pažangiai, nustatyti, ar ieškovas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi aukštojoje mokykloje.
Teismui nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė turėtų turto ar pajamų, dėl ko jai nereikėtų paramos, mokantis aukštojoje mokykloje. Jos motina, tretysis asmuo L. B., dirba, uždirba apie 1000 Lt per mėnesį, duomenų, jog turi sveikatos problemų, nėra. Nurodoma, jog ištuokos metu 2006 01 30 teismo sprendimu gautą 142500 Lt kompensaciją jau pravalgė. Ieškovė R. B. nurodė, jog jai į mėnesį reikalinga apie 800-1000 Lt visoms išlaidoms, šios išlaidos iš dalies ginčijamos teismas, įvertinęs įrodymus, pripažįsta, jog per mėnesį reikalinga 1000 Lt. Vertindamas atsakovo galimybę teikti paramą, teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas pripažįsta, jog turi teikti išlaikymą pilnametei dukrai, kol ji mokysis aukštojoje mokykloje, tačiau jis turi ir kitų įsipareigojimų, tame tarpe išlaikyti mažametį vaiką..
Nei teismas, nei kiti asmenys negali uždrausti ar kitaip riboti kitiems asmenims teisę įgyti tokį išsilavinimą, kuris jiems atrodo tinkamesnis. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, tinkamas ar ne studijas pasirinko ieškovė, ar ji galėjo gauti panašias studijas arčiau namų, pati ieškovė tai neigia, nurodydama, jog jos pasirinktos studijos yra geriausia iš to, ką ji galėjo rinktis. Ieškovė B. B. dėl gero mokymosi neturi pareigos mokėti už studijas, tad laikytina, jog ji mokosi sąžiningai ir pažangiai.
Reikalinga byloje nustatyti, ar pati ieškovė B. B. išnaudojo visas protingas galimybes pati pasirūpinti lėšų. Ieškovė nurodo, jog šiuo metu ieško darbo, tačiau dėl studijų grafiko ir reikalingumo mokytis papildomai tinkamo neranda, tai pagrįsta pateiktu studijų tvarkaraščiu. Ieškovė šiuo metu gyvena bendrabutyje, tuo mažindama pragyvenimo išlaidas. Tačiau teismas nesutinka su ieškovės pozicija, jog ji atsisako imti paskolą būtinosioms išlaidoms padengti, kadangi ją privalo išlaikyti tėvai, tad laikytina, jog ji neišnaudojo visų protingų galimybių pasirūpinti lėšų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. Nr. 480 nutarimo „Dėl valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7.2 p. numatyta, jog studentas turi teisę imti paskolą gyvenimo išlaidoms. Vienos paskolos, nurodytos šio Aprašo 7.2 punkte, dydis vienam studentui per metus negali viršyti aktų nustatytos bazinės socialinės išmokos (toliau vadinama – BSI) 50 dydžių, kas sudaro 6500 Lt. Pagal šio Aprašo 44 p., paskola turi būti pradėta grąžinti praėjus 12 mėn. nuo studijų baigimo arba nutraukimo, tokiu būdu, suteikiama galimybė ne tik kad įsidarbinti, pabaigus mokslus, bet ir įsitvirtinti darbe, siekti tam tikros karjeros, pasitikrinti savo galimybes. Duomenų, jog ieškovė būtų kreipusis dėl šios paskolos gavimo ir jos negavusi, ar gavusi sumažintą, teismui nepateikta. Argumentas, jog ją išlaikyti, kol ji mokosi aukštojoje mokykloje, turi tėvai, yra atmestinas, ieškovė B. B. yra jau pilnametė, turi pati visų pirma stengtis užsitikrinti savo galimybės, ir tik išnaudojusi visas jai tenkančias protingas galimybes pačiai užsitikrinti ateitį, kreiptis pagalbos į tėvus dėl tolesnio jos išlaikymo mokymosi metu.
Nors ieškovė neišnaudojo visų protingų galimybių pasirūpinti lėšų, teismas atkreipia dėmesį, jog ir pasinaudojus galimybe gauti paskolą gyvenimo išlaidoms, net ir gavus didžiausią įmanomą paskolą, per mėnesį tai sudarytų tik dalį, viso 540 Lt, būtinų išlaidų, kurių dydis, kaip kad pagrindė ieškovė, sudaro apie 1000 Lt per mėnesį, tad šios paskolos gavimas nepanaikintų paramos būtinybės ieškovei, tik sumažintų jos dydį.
Vadovaujantis virš išdėstytu, teismas laiko, jog ieškovei B. B. yra reikalinga parama, jai besimokant aukštojoje mokykloje, jos tėvas, atsakovas R. B., turi galimybę tokią paramą teikti, sutinka ją teikti, abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši, nors atsakovas uždirba daugiau, nei ieškovės motina, tačiau jis dar turi išlaikyti dar vieną mažametį vaiką, turi įsipareigojimų bankui, ieškovė mokosi sąžiningai ir pažangiai, bet nėra išnaudojusi visų protingų galimybių pasirūpinti lėšų, tačiau ir išnaudojus tokias galimybes, išlieka būtinumas gauti paramą, tad ieškinys tenkintinas dalinai. Laikant, jog išnaudojus visas protingas galimybes pasirūpinti lėšų ieškovei reikėtų apie 460 Lt papildomų lėšų, vertinant panašią tėvų turtinę padėtį bei vertinant atsakovo nurodymą baigiamųjų kalbų metu, jog jis sutiktų skirti po 250 Lt per mėnesį dukros išlaikymui, ši suma ir priteistina.
Pateikdama ieškinio pareiškimą, ieškovė jau nebesimokė vidurinėje mokykloje, ieškinio pareiškimas teikiamas dėl išlaikymo priteisimo, mokantis aukštojoje mokykloje. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodo, jog išlaikymas, ieškovei mokantis mokykloje, buvo teikiamas savanoriškai, nurodyti, dėl kokios sumos tiksliai buvo susitarta, nurodoma, kad atsakovas tiesiog tęsė savo įsipareigojimus, ir kiek tiksliai nebuvo sumokėta pagal susitarimą, ieškovė negali. Vertinant virš išdėstytą, teismas nepriteisia išlaikymo įsiskolinimo, jo neįrodžius, o išlaikymą priteisia nuo teisės į jį atsiradimo datos, nuo mokslų metų aukštojoje mokykloje pradžios. Taikytos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos.
Tenkinant ieškinio pareiškimą iš dalies, išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). vertinant tai, jog buvo prašoma priteisti išlaikymą po 400 Lt per mėnesį bei jo įsiskolinimą, o priteisiama išlaikymas po 250 Lt per mėnesį, bet be įsiskolinimo, teismas laiko, jog patenkinta pusė pateiktų reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
Nutarė:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Iš atsakovo R. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 (du šimtus penkiasdešimt) Lt, mokamomis kas mėnesį, B. B., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui jos pačios naudai nuo 2013 m. rugsėjo 01 dienos, iki B. B. mokysis aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė negu 24 metų.
Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti iš atsakovo R. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teismo išlaidas valstybei - žyminį mokestį, 90 (devyniasdešimt) Lt, ir 326 (tris šimtai dvidešimt šeši) Lt valstybei už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Laikinąsias ieškinio apsaugos priemones civilinėje byloje, ieškovė B. B., atsakovas R. B., taikytas 2013 09 13 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti, išieškotas ar sumokėtas lėšas įskaičiuoti į priteistą išlaikymą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.