- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- A6.-386-1109/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00739-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Pažeidėjas
- M. K.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) bei kitiems kreditoriams, nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2023 m. liepos 31 d. neįvykdė Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Faktinės nusižengimo padarymo aplinkybės ir M. K. kaltė įrodyta jo paties paaiškinimais teisme ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais: VMI pareiškimu „Dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo“ (toliau – VMI pareiškimas) (b. l. 1–5), mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašais (b. l. 6–18), mokestinės nepriemokos balanso kopijos (b. l. 19), pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 24–27), metinių finansinių atskaitomybių sąrašu (b. l. 28), įmonės balanso ataskaita (b. l. 31), įmonės pelno ir nuostolių ataskaita (b. l. 32), antstolių informacinės sistemos išrašu (b. l. 36).
M. K. teismo posėdžio metu pripažino, kad laiku neinicijavo nemokumo proceso. Paaiškino, kad įmonės veikloje buvo numatyta teikti paslaugą išperkamosios nuomos pagrindu, t. y. klientams, kurie neturi pirminio įnašo įsigyti nekilnojamąjį turtą, buvo planuojama investuotojų pagalba tokį turtą nupirkti, kad klientai iškart galėtų tuo turtu naudotis ir jau jiems turint lėšų, būtų suteikiama teisė turtą įsigyti patiems. Bendrovė 2020 m. liepos mėnesį įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, buvo tikslas tą butą įrengti ir perleisti pagal sutartį būsimam klientui, tačiau investuotojai atsitraukė, teko įmonei imti paskolą, kad būtų galima sandorį įgyvendinti iki galo. Buvo atliekami įrengimo darbai ir vėliau sekė prastesnė ekonominė situacija ir covid laikotarpis, investuotojai negrįžo, paskola buvo brangi, teko grąžinti avansus žmonėms, kurie norėjo tą turtą nuomotis ir tą turtą parduoti su nuostoliu. Taip atsirado nuostolis ir vėliau kreditorių reikalavimai buvo tenkinti, nes buvo siekiamybė tęsti įmonės veiklą. Įmonės direktorius jis yra nuo 2020 m. kovo ar balandžio mėnesio, įmonę įsigijo kątik registruotą, neturinčią jokio turto. Skola VMI susidarė pardavus turtą, nesumokėjus PVM mokesčio. Turto įmonė jokio daugiau neturėjo. Kadangi PVM suma nebuvo drastiška, galvojo, kad galės padengti tą skolą iš įmonės veiklos, bet viskas procesas įvyko greitai, todėl nespėjo to padaryti. Šiuo metu įmonė yra likviduota.
Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra mokesčių mokėtoja. Bendrovės vadovas nuo 2020 m. liepos 2 d. – M. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 13.810,14 Eur. Siekdama išieškoti Bendrovės mokestinę nepriemoką, VMI nuo 2022 m. vasario 21 d. taikė priverstinio išieškojimo veiksmus, kurių metu buvo bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau jokios sumos išieškoti nepavyko. Pareiškime nurodoma, kad aplinkybę, jog Bendrovė yra nemoki patvirtina šios aplinkybės: Bendrovės paskutinė teikta finansinė atskaitomybė – už 2020 metus, kas kelia abejones, ar Bendrovė apskritai vykdo veiklą ir gauna pajamas; Bendrovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto; Bendrovės vardu nėra registruotų transporto priemonių; Bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas; Bendrovės atžvilgiu vykdomi veiksmai pagal vykdomąsias bylas (b. l. 1–5).
Iš 2023 m. rugpjūčio 21 d. balanso matyti, kad įmonė laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 152 100 Eur, kurį sudarė 111 363 Eur ilgalaikio turto, 40 737 trumpalaikio turto (iš kurio atsargos – 42 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 23 170 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 17 525 Eur), kapitalas – 2500 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 166 899 Eur (b. l. 31).
Iš 2023 m. rugpjūčio 21 d. įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo
2020 m. kovo 13 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės grynasis pelnas (nuostoliai) yra -17, 298 Eur (b. l. 32).
Iš antstolių informacinės sistemos išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu antstolė A. A. vykdo 13 414,41 eurų išieškojimą (išieškotojas VMI), 215,80 Eur išieškojimą (išieškotojas AB „(duomenys neskelbtini)“), 16 050,0 Eur išieškojimą (išieškotojas UAB (duomenys neskelbtini)) (b. l. 36).
Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 33).
Iš VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 34).
Iš Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 31 d. nutarties matyti, kad pagal ieškovės VMI pareiškimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Ieškovė nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 13 810,14 Eur mokestinė nepriemoka Mokesčių apskaitos sistemos duomenimis susidarė pagal Bendrovės pateiktą deklaraciją – PVM už 2021 m. gruodžio mėnesį. Teismas padarė išvadą, kad Bendrovė nemoki, nes realiai veiklos nevykdo (Bendrovė neturi apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu asmenų, nuo 2021 metų VĮ Registrų centrui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, o 2023 m. gegužės 22 d. VĮ Registrų centrui pateikė tik 2020 m. balansą), turi mokestinių įsiskolinimų, įsiskolinimo VMI nemoka jau keletą metų, antstolei skolų kreditoriams iš Bendrovės išieškoti nepavyksta priverstine tvarka, Bendrovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių (b. l. 20–23).
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali, taigi atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkami teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.
Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (arba privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).
Taigi, vadovas privalo imtis priemonių inicijuoti nemokumo procedūras, tokiu būdu siekiant kiek įmanoma labiau apsaugoti kreditorių interesus. Jeigu įmonės vadovas nevykdo šių savo pareigų, yra didelė tikimybė padaryti realią žalą turtiniams kreditorių interesams.
Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti, kad asmuo nevykdė pareigų, susijusių su nemokumo procedūros inicijavimu. Tokia veika, pasireiškia dažniausiai neveikimu ir yra trunkamojo pobūdžio, tks pažeidimas trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Asmuo tokį nusižengimą daro nuo to laiko, kai paaiškėja, kad įmonė tapo nemoki, iki tol, kol kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.
Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžiama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių ar jo asmens įsipareigojimai viršija turto vertę.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad įmonės vadovui pareiga imtis minėto įstatymo 6 straipsnyje numatytų veiksmų, buvo atsiradusi jau nuo 2020 m. gruodžio 31 d., kai įmonei deklaravus mokesčius susidarė mokestinė nepriemoka. Kadangi M. K. įmonės vadovas yra nuo 2020 m. liepos 2 d., jam jau tada turėjo būti žinoma apie įmonės finansinę padėtį. Byloje nustatyta, jog Bendrovė turėjo finansinių sunkumų ir nebeturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriumi – antstolių informacinės sistemos duomenimis nuo 2022 m. gegužės 18 d. iš Bendrovės vykdomas 13 414,41 eurų išieškojimas, nuo 2022 m. liepos 1 d. vykdomas 215,80 41 eurų išieškojimas, nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. – 16 050,0 eurų išieškojimas.
Duomenų, kad kiti kreditoriai iki 2023 m. liepos 31 d. būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, byloje nebuvo gauta, todėl M. K., būdamas direktoriumi ir žinodamas, kad įmonė nemoki, nes negali vykdyti mokestinių prievolių, turėjo pareigą, vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, inicijuoti nemokumo procesą ir kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi VMI. Tai patvirtina, jog daromas įmonės vadovo pažeidimas iki to laiko nebuvo nutrauktas.
M. K., žinodamas apie blogą įmonės finansinę padėtį, negalėdamas vykdyti mokestinių įsipareigojimų, suprasdamas, kad nėra galimybės atstatyti nemokumą, nes Bendrovė neturėjo pakankamai lėšų vykdyti mokestinius įsipareigojimus, neinicijuodamas nemokumo procedūros ir leisdamas didėti mokestiniams įsipareigojimams, pažeidė VMI prie Finansų ministerijos interesus. Priimti priverstinio išieškojimo sprendimai iki bankroto bylos iškėlimo liko neįvykdyti.
Šių įrodymų visuma nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI, nevykdė įstatymu numatytos pareigos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jo kaltė visiškai įrodyta, todėl jis baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
M. K. anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, tarp jų ir už tinkamą Bendrovės direktoriaus pareigų nevykdymą – bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kadangi M. K. anksčiau baustas administracine tvarka už netinkamą įmonės vadovo pareigų vykdymą, tačiau už šiuos pažeidimus baudos sumokėtos, taip pat atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta paskiriant minimalią sankcijoje numatytą baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo rūmus.